- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- A-662-2372-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02145-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. K. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 10-27-SP3-46 „Dėl Turkijos Respublikos piliečio M. K. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškino, kad Sprendimu pareiškėjas įpareigotas per 15 dienų, t. y. iki 2010 m. liepos 22 d. išvykti į Turkijos Respubliką. Nurodė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2009 m. birželio 4 d. Institucija išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2010 m. birželio 4 d. Departamentas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (15/4-1)-00010 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui M. K.“ atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad, nesutikdamas su šiuo Departamento sprendimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl jo panaikinimo, todėl teisme yra nagrinėjamas skundas dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis negalėjo būti priimtas, kol teisme dar neišspręstas klausimas dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 19-20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Sprendimą palikti galioti.
Paaiškino, kad M. K. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2010 m. birželio 4 dienos. 2010 m. kovo 20 d. Institucijai pateikė prašymą pakeisti jo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi Departamentas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu atsisakė M. K. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2010 m. liepos 7 d. pareiškėjui atvykus į Instituciją buvo nustatyta, kad jo turėto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas baigėsi ir nuo 2010 m. birželio 5 d. jis Lietuvoje gyvena neteisėtai, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Nurodė Įstatymo 125 straipsnio 4 punktą ir darė išvadą, kad pareiškėjas Sprendimu buvo teisėtai įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atkreipė dėmesį į Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi nebuvo naikinamas. Pažymėjo, kad Įstatymas nenumato, jog apskundus tokį sprendimą, kai pasibaigus leidimo gyventi galiojimo laikui nėra išduotas kitas leidimas gyventi, užsienietis galėtų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje be tokią teisę suteikiančio dokumento. Nurodė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalį, 39 straipsnio 2 punktą, 125 straipsnio 4 punktą, vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. IV-429 patvirtintų Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 19, 3 punktus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu skundą atmetė.
Nurodė Įstatymo 125, 126 straipsnius, 127 straipsnio 3 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-671/2009, 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-2132/2006; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1933/2008. Pažymėjo, kad Taisyklių 19 punktas nustato, jog dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti priimtas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo fakto, kad yra Įstatymo 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti pagrindai, nustatymo dienos, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento. Nustatė, kad Sprendimo priėmimo metu M. K. neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, ir darė išvadą, kad buvo Įstatymo 125 straipsnio 4 dalyje nurodytas pagrindas priimti sprendimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog Departamento 2010 m. gegužės 14 d. sprendimas, kuriuo jam nepakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra apskųstas, nagrinėjamu atveju nelaikė teisiškai reikšmingomis.
III.
Pareiškėjas M. K. apeliaciniu skundu (b. l. 44-47) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus sprendimą Nr. 10-27-SP3-46 „Dėl Turkijos Respublikos piliečio M. K. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2010 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 10N-300945-10 administracinio teisės pažeidimo byloje arba administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu iš dalies patenkino jo skundą bei panaikino atsisakymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui M. K. ir grąžino Imigracijos skyriui nagrinėti šį klausimą iš naujo. Daro išvadą, kad šio sprendimo panaikinimas sudaro pagrindą naikinti Sprendimą. Pažymi, kad nėra pagrindo jį išsiųsti iš šalies, kadangi jo buvimas Lietuvoje yra būtinas nagrinėjant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Tvirtina, kad teismas neišnagrinėjo visų byloje pareikštų reikalavimų, kadangi pareiškėjo skunde buvo pareikšti reikalavimai ne tik panaikinti Sprendimą, bet ir panaikinti 2010 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 51-52) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad priimant sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamos kompetentingos valstybės institucijos, esant Įstatymo 125 straipsnio 4 punkte numatytai sąlygai, galėtų atsisakyti įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nurodo Taisyklių 2, 189, 3 punktus ir paaiškina, kad nustačius, jog M. K. Lietuvos Respublikoje gyvena pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, buvo priimtas sprendimas dėl jo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Mano, kad ta aplinkybė, jog Departamento Imigracijos skyrius yra įpareigotas iš naujo nagrinėti M. K. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nėra reikšminga priimant sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš šalies, nes Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus išnagrinėtas toks prašymas ir priimtas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus 2010 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 10-27-SP3-46 „Dėl Turkijos Respublikos piliečio M. K. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ (b. l. 4) teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendimu pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagal kurį užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui. Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (Įstatymo 124 str. 1 d.). Vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtintų Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte įtvirtinta, kad užsienietis įpareigojamas išvykti Įstatymo 125 straipsnyje nustatytais pagrindais. Užsienietis negali būti įpareigotas išvykti, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė, kuri apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba jeigu jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai (Taisyklių 3 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-671/2009 konstatavo, kad, nustačius faktą, jog yra bent viena Įstatymo 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, neatsižvelgiant į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nevykdymas yra pagrindas išsiuntimo procedūrai pradėti (Įstatymo 126 str. 1 d. 1 p.), kurios metu, be kita ko, yra įvertinami šeimyniniai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis bei esami ekonominiai, socialiniai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika (Įstatymo 128 str. 1 d. 2, 3 p.).
Ginčijamame Institucijos Sprendime nurodyta, kad nuo 2010 m. birželio 5 d. M. K. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturėdamas galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (15/4-1)-00010 (b. l. 6-8) matyti, kad M. K. 2009 m. birželio 4 d. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas pasibaigė 2010 m. birželio 4 dieną. Byloje nėra ginčo, kad skundžiamo Institucijos Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, o aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali būti įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos (Taisyklių 3 p.) neegzistavo. Todėl atsakovo priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, esant Įstatymo 125 straipsnyje įtvirtintam pagrindui, yra teisėtas ir pagrįstas.
Apelianto teiginys, kad jo buvimas Lietuvoje yra būtinas nagrinėjant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, nėra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu, kadangi užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (Įstatymo 28 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti ne tik Sprendimą, bet ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2010 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 10N-300945-10 administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 5). Tačiau apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pastarojo jo reikalavimo, atsižvelgus į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė M. K. reikalavimą panaikinti Institucijos 2010 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-300945-10 išskirti į atskirą administracinio teisės pažeidimo bylą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl minėto Institucijos nutarimo panaikinimo yra be motyvų, todėl naikintina. Dėl to netenkintinas ir apeliacinio skundo prašymas dėl Institucijos 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10N-300945-10 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo M. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.