- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- e2-1760-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00188-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB „Inta“, Nuctech Warsaw Company Limited Sp
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Inta“ ir Nuctech Warsaw Company Limited Sp. Z o.o. ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešųjų pirkimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės UAB „Inta“ ir Nuctech Warsaw Company Limited Sp. Z o.o. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, prašydamos pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti atsakovo 2023-01-18 paskelbto tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu Rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams sąlygų 2.7.1., 2.7.2 punktus, Pirkimo sąlygų 4 priedą „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“ ir kitas Pirkimo dokumentų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti pirkime tiekėjui (tiekėjams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
1.1. Nurodė, kad aukščiau nurodytuose Pirkimo sąlygų nuostatuose nustatytas tiekėjui eliminacinis reikalavimas pažeidžia ES teisės aktų, kurie turi pirmenybę prieš ES valstybės narės teisės aktus, reikalavimus, LR Konstituciją, VPĮ nuostatas ir principus, dirbtinai apriboja pamatines asmenų teises ir laisves, įskaitant laisvą prekių judėjimą, diskriminavimo draudimo principą, vienodo vertinimo principą, pažeidžia konstitucinius sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veikos laisvės principus, prieštarauja tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams Kinijos Liaudies Respublikos investuotojų atžvilgiu. Pažymėjo, kad galiojant ES teisės viršenybės principui, Pirkimo dokumentai turi atitikti ne tik nacionalinės teisės aktų nuostatas, bei ir ES teisės aktų nuostatas ir reikalavimus, o esant neatitikimams ar prieštaravimams, VPĮ nuostatos negali būti taikomos, ir turi būti vadovaujamasi išimtinai ES teisės aktais, ypač tiesioginio taikymo teisės aktais – Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) bei ES Reglamentais. Taip pat Pirkimo dokumentai turi neprieštarauti LR Konstitucijai, kuri yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, turintis viršenybę prieš bet kokį LR teisės aktą, įskaitant VPĮ, bei neturi prieštarauti VPĮ įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principams.
1.2. Pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką ES valstybės narė, kuri nori nukrypti nuo fundamentalių laisvių pašalinti tiekėją iš pirkimo, kad apsaugotų nacionalinio saugumo interesus, turi nustatyti būtinas ir reikiamas saugumo sąlygas ir kriterijus. Nors ES Direktyvos 2014/24/EU pagrindu valstybėms narėms suteikiama diskrecija nuspręsti dėl priemonių, jų nuomone, būtinų savo esminiams saugumo interesams apsaugoti, tai nesuteikia teisės nukrypti nuo SESV nuostatų vien remiantis minėtais interesais – valstybė turi įrodyti būtinybę pasinaudoti šiomis išimtimis tam, kad apgintų savo esminius saugumo interesus. Taigi, būtina parodyti, kad Lietuvos nacionalinių interesų apsauga nebūtų buvusi pasiekta, jei pirkimo sutartis būtų sudaryta su tiekėju, kuris šalinamas iš pirkimo procedūrų. Perkančioji organizacija turi įrodyti, kad tiekėjo pašalinimas yra būtinas, siekiant apsaugoti aiškiai apibrėžtus nacionalinio saugumo interesus konkrečiu atveju, ir kad tie interesai negali būti apsaugoti kitomis saugumo ir priežiūros reguliavimo priemonėmis, kad tiekėjo pašalinimas yra tinkamas pasiekti tikslą ir nesavavališkas, kad tiekėjo pašalinimas yra proporcingas.
1.3. Nurodė, kad ES valstybės narės tiekėjo akcininkų struktūra nėra ir negali būti kriterijus, kuris gali pateisinti nukrypimą nuo fundamentalių SESV laisvių. Viena iš ieškovių – Nuchtech Warsaw Company Limited Sz. Z.o.o. yra Lenkijos Respublikos įmonė, atitinkanti visas SESV 54 straipsnio sąlygas, kaip ir ieškovė UAB „Inta“, ir abi ieškovės kartu. SESV 34 straipsnis draudžia kiekybinius apribojimus ir visas priemones, turinčias lygiavertį efektą prekėms, pagamintoms vidinėje ES rinkoje, laisvas prekių judėjimas vertinamas plačiai – jis apima visus produktų tipus – importo ir eksporto, vidiniam prekių pardavimui negali būti nustatyti jokie ribojimai. Remiantis SESV 36 straipsniu, apribojimai laisvo prekių judėjimui gali būti pateisinami, jei jie turi legitimų, ne ekonominį interesą, pvz., viešoji tvarka ar viešas saugumas, ir šie apribojimai yra proporcingi.
1.4. Atsakovė remiasi tik Lietuvos teisės aktais, tame tarpe ir LR Vyriausybės 2022-12-29 nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-03-30 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas), kuriuo į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 55¹ (bagažo tikrinimo įrenginiai), 55² (rentgeno kontrolės įrenginiai), kartu nustatant, kad ši įranga Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose negali būti perkama iš Kinijos Liaudies Respublikos veiklą vykdančių (ar juos kontroliuojančių) asmenų. Tokios nuostatos įtrauktos neanalizuojant konkretaus subjekto veiksmų, kurie gali sukelti kokią nors grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, t. y. ribojimai taikomi visų ir bet kurių asmenų, teikiančių viešųjų pirkimų rinkai, šias prekes, atžvilgiu. Šios nuostatos neatitinka ESTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, prieštarauja pirminei ES teisei (SESV 54, 56 ir 62 str.) ir antrinei teisei – Direktyvos 2014/24/ES nuostatoms, o būtent 15 str. 3 d., kuri nustato, kad kai pirkimas ir viešosios sutarties vykdymas ar projekto konkursas yra pripažįstami slaptais ar jų metu reikia imtis specialių apsaugos priemonių pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, ši direktyva netaikoma su sąlyga, kad valstybė narė yra nustačiusi, kad atitinkamų esminių interesų nebūtų įmanoma apsaugoti mažiau intervencinėmis priemonėmis, kaip antai nurodytomis 2 d. pirmoje pastraipoje. Vyriausybės nutarimo nuostatos šias Direktyvos nuostatas pažeidžia, kadangi valstybė, siekdama suvaldyti su galimomis grėsmėmis susijusias grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, turi galimybę taikyti mažiau intervencines priemones, pvz., kiekvieno konkretaus ūkio subjekto / jo teikiamos įrangos atveju atlikti vertinimą, taikyti kitas rizikų valdymo priemones.
1.5. Pagal ES tarptautinių viešųjų pirkimų priemonę – TVPP reglamentą ūkio subjektams suteikiama teisė dalyvauti ES viešųjų pirkimų konkursuose vienodomis sąlygomis, be kita ko, ES bendrovėms, kurios palaiko esminius ryšius su ES valstybės narės, kurioje yra įsisteigusios, ekonomika. Pagal TVPP Reglamentą jei ES įmonė vykdo esminę veiklą savo įsisteigimo šalyje, nėra teisinio pagrindo peržiūrėti ir jos kontrolinio akcijų paketo struktūrą (kontroliuojančių asmenų) bei ne ES valstybių narių piliečių ar ne ES valstybių narių įmonių nuosavybės teise. Ieškovė UAB „Inta“ vykdo veiklą Lietuvoje, o prekių gamintoja ieškovė Nuchtech Warsaw Company Limited Sz. Z.o.o. vykdo pagrindinę veiklą Lenkijoje, kurioje ji įsisteigusi, todėl ES valstybių narių institucijos negali teisėtai nagrinėti ir Kinijos piliečių ar Nuctech Hong Kong / Pekinas nuosavybės ir kontrolės, tai yra SESV 54, 56 ir 62 straipsnių taikymo pasekmė, kuri atsispindi TVPP reglamento 3 straipsnio nuostatuose, tuo tarpu ginčo viešojo pirkimo sąlygomis tiekėjas pažeidžia šias nuostatas. Ieškovė ES viešųjų pirkimų procedūrose negali būti diskriminuojama kitų ES ar Susitarimo dėl viešųjų pirkimų kilmės bendrovių atžvilgiu, o tai negali sudaryti prielaidų atsakovui eliminuoti ar nustatyti tokių eliminacinių sąlygų, kaip ginčo sąlygos ar ieškoti kitų eliminavimo būdų, nepriklausomai nuo to, kaip būtų nustatyta LR teisės aktuose.
1.6. Pažymėjo, kad ieškovės galima pasiūlyti įranga yra ES kilmės, nes ji gaminama Lenkijoje daugiausia naudojant ES kilmės komponentus pagal ES teisės aktus ir taisykles, reglamentuojančias šios įstaigos techninius ir saugumo standartus, Nuctech Warsaw Company Limited Sz. Z.o.o. yra sertifikuota šių gaminių tiekėja pagal ES reglamentus, o jos gaminiai taip pat yra sertifikuoti ir labiausiai pripažintų ES standartų sertifikavimo institucijų, įskaitant CE, CIEMAT, AENA, ENAC, ECAC ir STAC.
1.7. VPĮ nuostatos – 37 str. 9 d. 1 p. ir 47 str. 9 p., kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sąvoka, neatitinka nei vieno iš minėtų ir ESTT praktikoje aiškiai išdėstytų kriterijų, jose nėra pateikiama jokių teigiamų ir įtikinamų įrodymų dėl ieškovės ir jos siūlomų prekių gamintojo dalyvavimo Lietuvos mobiliosios rentgeno skenavimo įrangos konkursuose keliamo pavojaus Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kadangi visos ieškovės nurodytos aplinkybės rodo, kad Pirkimo sąlygos aiškiai prieštarauja TVPP reglamento imperatyvioms nuostatoms, jos turi būti panaikintos
1.8. Dėl minėtų argumentų ieškovės prašė bylą sustabdyti ir kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą: a) ar SESV 54, 56 ir 62 str. bei Direktyvos 2014/24/ES 15 str. 3 d. nuostatoms neprieštarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos (kaip numatyta Vyriausybės nutarime), pagal kurias valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės ūkio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių, pvz., neatlikdama individualaus kiekvieno ūkio subjekto vertinimo?; b) jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokių ES teisėje įtvirtintų kriterijų ir sąlygų privalo laikytis valstybė narė, nustatydama tokius ribojimus? C) ar SESV 54, 56 ir 62 str. ir TVPP reglamento 3 str. nuostatoms neprieštarauja VPĮ 37 str. 9 d. 1 p. bei 47 str. 9 d. nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sąvoka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantį asmenį?
1.9. Ieškovės taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 13, 14 ir 15 d. nuostatų įgyvendinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 14 d. normoms:
a) konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedūriniu (pagal nutarimo priėmimo tvarką) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“;
b) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. įtvirtinto lygiateisiškumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktą tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiškai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti kelią šiam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
c) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos, ribodamos ūkio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia ūkinės veiklos laisvę ir sąžiningos konkurencijos principą;
d) Konstitucijos 46 str. atžvilgiu – tiek, kiek VPĮ 37 str. 9 d. bei 47 str. 9 d. ir 92 str. 14 d. numatyta galimybė taikyti ribojimus viešajame pirkime dalyvauti tiekėjui, kurį kontroliuojantis asmuo yra įtrauktas į LRV Nutarimo taikymo apimtį.
Šalies argumentai
2. Atsakovas Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, procesinius prašymus dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į ESTT bei LR Konstitucinį Teismą spręsti teismo nuožiūra.
2.1. Nurodė, kad pagal VPĮ 37 str. 9 d., 47 str. 9 d., 92 str. 13 ir 14 d. perkančioji organizacija veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir pan., atlikdama prekių ir paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi 92 str. 13 d. numatytame sąraše, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai techninės ar programinės įrangos gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra įregistruoti 92 str. 14 d. numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; kai techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas būtų vykdomas iš 92 str. 14 d. numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų; perkančioji organizacija tokiai atvejais laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti 92 str. 14 d. numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; būtent LR Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų 37 str. 9 d. ir 47 str. 9 d. BVPŽ kodų sąrašą, taip pat, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasis, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.
2.2. LR Vyriausybės 2022-03-30 įsigaliojusiu nutarimu Nr. 280 „Dėl LR VPĮ 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ ir buvo patvirtinti viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 str. 9 d. ir 47 str. 9 d., BVPŽ kodų sąrašas bei minėtų valstybių ir teritorijų, kurių tiekėjais ir pan., nelaikomi patikimais, sąrašas, o šio nutarimo 2022-12-29 pakeitimu BVPŽ kodų sąrašas buvo papildytas kodu 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“. Būtent toks yra vienintelis atsakovo vykdomo ginčo viešojo pirkimo objektas – Rentgeno kontrolės sistemos Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams.
2.3. Perkančioji organizacija yra ypatingos svarbos informacinės struktūros valdytoja, todėl ji privalo vadovautis minėtais teisės aktais, dėl ko Pirkimo sąlygų 2.7-2.8 punktuose įtvirtino atitinkamas nuostatas. Pavyzdžiui, taikant VPĮ 17 str. 5 d. nuostatas, perkančioji organizacija turi apsisprendimo teisę atlikdama su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ir darbų pirkimus įvertinti visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir pati nuspręsti, ar šiuose pirkimuose leisti dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ir ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasis, jei jie nėra registruoti tam tikrose valstybėse, tačiau kodo 38582000-8 buvimas viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 str. 9 d. ir 47 str. 9 d., BVPŽ kodų sąraše, perkančiajai organizacijai nesuteikia jokios pasirinkimo laisvės, o suponuoja prievolę Pirkimo sąlygose numatyti konkrečius reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu.
2.4. Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinė forma patvirtinta VPT direktoriaus 2022-12-29 įsakymu Nr. 1A-233 bei galioja ir taikoma nuo 2023-01-01 pradėtoms pirkimo procedūroms, o VPĮ 39 str. 3 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį 37 str. 9 d. reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti VPT nustatytos formos atitikties deklaraciją.
2.5. Ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygų nuostatos parengtos vadovaujantis teisės aktais, kurie šiuo metu nėra pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, jų galiojimas nėra sustabdytas. Perkančioji organizacija nėra viešųjų pirkimų politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujanti institucija, todėl tik vadovaujasi teisės aktais, nekvestionuodama kitų institucijų priimtų norminių aktų teisėtumo, jų atitikties Konstitucijai ir ES teisės aktams.
3. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.
3.1. Nurodė, kad tiek VPĮ 37 str. 9 d., tiek 47 str. 9 d. privalomas taikyti, jei perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikia srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi ar yra įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ir atlieka pirkimus, kurių objektas apima 92 str. 13 d. numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos, vadovaujantis VPĮ 39 str. 3 d. ir 51 str. 12 d. iš tiekėjo reikalauja pateikti VPT nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio teikėjo – vieną ar kelis dokumentus.
3.2. Atsakovas yra įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą remiantis LR Vyriausybės 2018-01-03 nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“, tuo tarpu Rentgeno kontrolės įrenginiai, kurių BVPŽ kodas 38582000-8, įtraukti į Vyriausybės nutarimu papildytą BVPŽ kodų sąrašą, skirtą įgyvendinti VPĮ 92 str. 13, 14 ir 15 dalių nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Pirkimo sąlygų 2.7.1 ir 2.7.3 punktų nuostatos ar Pirkimo sąlygų 4 priedas yra neteisėti ar prieštaraujantys galiojantiems nacionaliniams teisės aktams.
3.3. VPT nėra kompetentinga įvertinti, ar VPĮ 37 str. 9 d., 47 str. 9 d. nuostatomis bei Vyriausybės nutarimu yra tinkamai įgyvendintos ES teisės normos ir ar minėti teisės aktai neprieštarauja LR Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2023-01-18 paskelbė ir vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu Rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams, kuriame, kaip teigia ieškovės, jos norėtų dalyvauti ir teikti pasiūlymą, kuriame jos 2023-01-23 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl tam tikrų Pirkimo sąlygų, o būtent jų 2.7.1., 2.7.2 punktų, Pirkimo sąlygų 4 priedo „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“ - panaikinimo / pripažinimo negaliojančiomis, kuri perkančiosios organizacijos 2023-02-03 buvo atmesta, kaip nepagrįsta.
5. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovės – Lietuvoje registruota įmonė UAB „Inta“ ir Lenkijoje registruota įmonė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. Z o.o., kurią kontroliuojantis asmuo (kaip galima spręsti iš ieškinio ir perkančiajai organizacijai teiktų pretenzijų turinio) yra registruotas Kinijos Liaudies Respublikoje, kvestionuoja minėtas Pirkimo sąlygas ir prašo jas pripažinti neteisėtomis bei panaikinti, teigdamos, kad jos prieštarauja teisės aktams, be kita ko, VPĮ įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatyminiais ir poįstatyminiais teisės aktais (VPĮ, Vyriausybės nutarimu ir kt.), kurie prieštarauja LR Konstitucijai ir joje įtvirtintiems pamatiniams teisės principams, o taip pat prieštarauja ES teisės aktams, juos aiškinančiai ESTT praktikai, pažeidžia ES lygmeniu įtvirtintus sąžiningos konkurencijos, ūkinės veiklos laisvės, laisvo prekių judėjimo principus, taip pat tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus Kinijos Liaudies Respublikos investuotojų atžvilgiu.
6. Pirkimo sąlygų 2.7 punkte numatyta, kad tiekėjo siūloma mobili rentgeno kontrolės sistema neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui; pirkimui taikomi nacionalinio saugumo reikalavimai:
2.7.1. tiekėjo siūlomos prekės neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 37 str. 9 d. 1 p., prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo negali būti registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantys ar turintys pilietybę) VPĮ 92 str. 14 d. numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2.7.2. tiekėjo siūlomos teikti paslaugos neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 37 str. 9 d. 2 p., paslaugų teikimas neturi būti vykdomas iš VPĮ 92 str. 14 d. numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
2.7.3. tiekėjas negali turėti interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 47 str. 9 d., jis pats, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasis ar juos kontroliuojantys asmenys neturi būti registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) VPĮ 92 str. 14 d. numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
7. Pagal Pirkimo sąlygų 6.16.8. p., į tiekėjo pasiūlymą sudarančių duomenų IR dokumentų visumą, be kita ko, įeina ir tiekėjo užpildyta, Pirkimo sąlygų 4 priede pateikta „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“, kurios tipinė forma patvirtinta VPT direktoriaus 2022-12-29 d. įsakymu Nr. 1A-233, ir kurioje tiekėjas patvirtina, JOG atitinka aukščiau nurodytus pirkimo dokumentuose (konkrečiai Pirkimo sąlygų 2.7.1 – 2.7.3. punktuose) keliamus nacionalinio saugumo reikalavimus.
8. Nagrinėjamai bylai aktuali VPĮ 37 straipsnio 8 dalis numato, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, sprendžia, ar tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinusi kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, kelia reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, kai sandorio pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laiko, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.
9. Aukščiau nurodytos imperatyvios įstatymo nuostatos, teismo nuomone, reiškia, kad jeigu perkančioji organizacija atitinka aukščiau nurodytus kriterijus (veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir t.t.), ji turi imperatyvią pareigą jau rengdama viešojo pirkimo sąlygas jose numatyti nuostatas, kurios užtikrintų, kad potencialių tiekėjų siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai pareigą ir įtvirtinti nuostatas, kurios užkirstų kelią pirkime tiekėjams siūlyti prekes / paslaugas / darbus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.
10. VPĮ 37 straipsnio 9 dalis numato, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.
11. Aukščiau nurodytos imperatyvios įstatymo nuostatos, teismo nuomone, reiškia, kad:
a) jeigu prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti arba / ir paslaugų teikimas yra vykdomas iš valstybių ar teritorijų, kurios įvardintos teisės aktų nustatyta tvarka sudarytame sąraše;
b) atliekamo viešojo pirkimo objektas apima teisės aktų nustatyta tvarka sudarytame sąraše nurodytas prekes ar paslaugas, kurioms suteikti atitinkami BVPŽ kodai;
c) pati perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikia srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar yra įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą,
tai a priori / per se / pagal įstatymo raidę yra laikoma, jog tokio tiekėjo siūlomos prekės ar/ ir paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ir šiuo atveju nei perkančioji organizacija, nei pirkime dalyvaujantys / ketinantys dalyvauti tiekėjai negali to kvestionuoti ar kitaip vertinti situaciją, nei ją jau įvertinto įstatymų / poįstatyminių teisės aktų leidėjas.
12. VPĮ 47 straipsnio 9 dalis numato, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
13. Aukščiau nurodytos imperatyvios įstatymo nuostatos, teismo nuomone, reiškia, kad:
a) jeigu tiekėjas, subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi ar juos kontroliuojantis asmuo yra registruoti valstybėse ar teritorijose, kurios įvardintos teisės aktų nustatyta tvarka sudarytame sąraše;
b) atliekamo viešojo pirkimo objektas apima teisės aktų nustatyta tvarka sudarytame sąraše nurodytas prekes ar paslaugas, kurioms suteikti atitinkami BVPŽ kodai;
c) perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikia srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar yra įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą,
tai a priori / per se / pagal įstatymo raidę perkančioji organizacija privalo uždrausti dalyvauti viešajame pirkime tokiems asmenims (tiekėjams, subtiekėjams ir t.t.), ir šiuo atveju nei perkančioji organizacija, nei pirkime dalyvaujantys / ketinantys dalyvauti tiekėjai negali to kvestionuoti ar kitaip vertinti situaciją, nei ją jau įvertinto įstatymų / poįstatyminių teisės aktų leidėjas.
14. VPĮ 92 straipsnio 13 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. VPĮ 92 straipsnio 14 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.
15. Aukščiau nurodytos imperatyvios įstatymo nuostatos, teismo nuomone, reiškia, kad išimtinai LR Vyriausybė, o ne kitos valstybės institucijos, įskaitant teismus, perkančiosios organizacijos, pirkimuose dalyvaujantys / ketinantys dalyvauti tiekėjai ir t.t., turi teisę, kompetenciją ir prerogatyvą spręsti:
a) kokius pirkimo objektus (turinčius atitinkamus jų BVPŽ kodus) perkant ir
b) iš kokių valstybių ar teritorijų tiekėjų, subtiekėjų ir kt. bei juos kontroliuojančių asmenų perkant
laikoma, jog egzistuoja su nacionaliniu saugumu susijusios rizikos, grėsmės ir nepatikimumas.
16. LR Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, taip pat LR Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ kaip tik ir yra patvirtinti:
a) viešojo pirkimo objektų, apie kuriuos kalbama VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašas, ir be kita ko (tarp kitų dar 77 objektų) šio sąrašo 55² papunktyje nurodytas BVPŽ kodas 38582000-8 - „Rentgeno kontrolės įrenginiai“;
b) valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ar palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas, ir be kita ko, šiame sąraše nurodyta Kinijos Liaudies Respublika (išskyrus Taivano provinciją).
17. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju:
a) kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip nekvestionavo ieškovės, atsakovas Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos – perkančioji organizacija yra ypatingos svarbos informacinės struktūros valdytoja ir LR Vyriausybės 2018-01-03 nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ yra įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, t. y. patenka į VPĮ 37 straipsnio 8, 9 dalyse, 47 straipsnio 9 dalyje nurodytų perkančiųjų organizacijų sąrašą;
b) ginčo viešojo pirkimo objektas, įtvirtintas Pirkimo sąlygų 2.1. punkte bei 2023-01-18 Skelbime apie pirkimą – mobili rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams, nurodytas pirkimo objekto pagrindinis BVPŽ kodas – 38582000 - Rentgeno kontrolės įrenginiai, t. y. pirkimo objektas ir jo kodas patenka į VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje bei minėtuose LR Vyriausybės nutarimuose nurodytų BVPŽ kodų sąrašą,
darytina išvada, jog atsakovas turėjo pareigą ir visiškai teisėtai ir pagrįstai ginčo viešojo pirkimo sąlygose, o konkrečiai jų 2.7. punkte (2.7.1.-2.7.3. papunkčiuose) įtvirtino atitinkamas nuostatas, užtikrinančias, kad teikėjo siūloma mobilios rentgeno kontrolės sistema (prekės, paslaugos) nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai draudžiančias pirkime tiekėjams siūlyti prekes, kurių gamintojai ar jį kontroliuojantys asmenys registruoti minėtame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose bei teikti paslaugas, jei tokių paslaugų teikimas būtų vykdomas iš minėtame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų, kurie, kaip jau minėta sprendime aukščiau, savaime laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to, negali būti įsigyjami / perkami viešojo pirkimo būdu.
18. Šiame ginčo kontekste taip pat pastebėtina ir tai, jog pagal VPĮ 92 straipsnį už pirkimų politikos formavimą ir pirkimų valdymą apskritai yra atsakingos atitinkamos jame nurodytos valstybės institucijos, tarp jų ir LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kurios gali nustatyti perkančiosioms organizacijoms keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką, tačiau o ne pačios perkančiosios organizacijos, kurios tokios kompetencijos neturi ir tik vykdo konkrečius viešuosius pirkimus.
19. Ieškovės procesiniuose dokumentuose akcentavo tą aplinkybę, kad jos yra Europos Sąjungos valstybėse narėse (Lietuvoje ir Lenkijoje) registruotos ir šiose valstybėse savo pagrindinę veiklą vykdančios įmonės, todėl ginčo Pirkimo sąlygose nustatyti ribojimai neleistinai riboja jų, kaip pilnateisių ES juridinių asmenų verslo, ūkinės veiklos, prekių judėjimo laisves bei galimybes, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad Pirkimo sąlygose nėra įtvirtintas draudimas nei abejoms ieškovėms kartu (jungtinės veiklos pagrindu, pasitelkiant viena kitą ar kitomis formomis), nei kiekvienai atskirai dalyvauti atsakovo paskelbtame pirkime, siūlyti jame mobilią rentgeno kontrolės sistemą, konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo – yra tik įtvirtintas draudimas bet kuriam pirkime dalyvaujančiam tiekėjui (nepriklausomai nuo to, ar jis registruotas ir veikia ES) siūlyti pirkime tokias prekes ir paslaugas, t. y. siūlyti tokią mobilią rentgeno kontrolės sistemą, kurios gamintojas ar gamintoją kontroliuojantis asmuo būtų registruoti atitinkamose grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiose valstybėse ar teritorijose arba su siūloma sistema susijusių paslaugų teikimas būtų vykdomas iš tokių grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių ar teritorijų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovių teiginiais apie tai, kad tiek minėti LR Vyriausybės nutarimai, tiek ir atitinkamos aukščiau šiame sprendime nurodytos VPĮ nuostatos laikytinos akivaizdžiai prieštaraujančiomis LR Konstitucijai ir joje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės, ekonominės veiklos laisvės, kitiems teisės principams, o taip pat ieškinyje ieškovių pateiktoms Europos Sąjungos teisės normoms, jas aiškinančiai ESTT praktikai, pamatiniams ES teisės principams, tokiems kaip ūkinės veiklos laisvė, laisvas prekių judėjimas, proporcingumas ir t.t., kas teismui jau nagrinėjant šią bylą, net nesant atitinkamų LR Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų prieštaravimo LR Konstitucijai, leistų šių teisės aktų netaikyti, ir konstatuoti priešingai, nei numatyta šiuose teisės aktuose, t. y. spręsti, jog, pavyzdžiui, rentgeno kontrolės įrenginiai, priešingai nei nusprendė LR Vyriausybė, neturėtų būti laikomi su nacionalinio saugumo interesais susiję objektai, ar jog Kinijos Liaudies Respublika, priešingai nei nusprendė LR Vyriausybė, neturėtų būti laikoma nepatikima valstybe Lietuvos nacionalinio saugumo interesų prasme, arba jog prekės, kurių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra Kinijos Liaudies Respublikoje registruotas asmuo, neturėtų būti laikomas keliančiomis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir pan.
21. Pažymėtina, kad prieš LR Vyriausybei priimant 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo į BVPŽ kodų sąrašą be kita ko, buvo įtrauktas ir kodas 38582000 - Rentgeno kontrolės įrenginiai, taip pat prieš priimant kitus šiame sprendime minimus LR Vyriausybės nutarimus bei VPĮ pakeitimus / papildymus, neabejotinai teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliekama jų teisėtumo patikra atitikties LR Konstitucijai bei kitiems teisės aktams prasme.
22. Pavyzdžiui, LR Vyriausybės Ekonomikos politikos grupės parengtoje 2022-12-22 Pažymoje „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo TAP-22-2258, TAIS-22-16927(2)“ konstatuojama, kad Teisės grupės pastabų nėra, aktas suderintas be pastabų. Iš byloje esančio LR Finansų ministerijos 2022 m. gruodžio mėnesio LR Vyriausybei adresuoto rašto „Dėl Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 pakeitimo projekto“ be kita ko, matyti, kad priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, kad projektas be pastabų suderintas su LR Krašto apsaugos ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija. Ieškovės dublike akcentuoja tai, kad Nacionalinio saugumo strategijoje rentgeno ir bagažo tikrinimo įranga niekaip nekvalifikuojama kaip priemonė kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl Vyriausybės nutarimas aiškiai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, tačiau teismas pastebi, kad LR Seimo 2002 m. gegužės 28 nutarime Nr. IX907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (ir jo pakeitimuose bei papildymuose) apskritai nėra konkretizuojami, detalizuojami bei išvardijami konkretūs objektai (prekės, paslaugos), o tik pateikiamos bendro pobūdžio nuostatos ir gairės apie saugios valstybės raidą, nustatomi tik pagrindiniai nacionalinio saugumo interesai, rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai ir pan. Tuo pačiu pažymėtina, kad šioje Strategijoje net kelis kartus minima Kinijos Liaudies Respublika, kaip autoritarinė valstybė, kuri kelia iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai, nurodant, jog: - Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams;
- Europoje Kinijos Liaudies Respublika savo pozicijas daugiausia stiprina kurdama ekonominę ir technologinę priklausomybę;
- ši valstybė remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, tuo pačiu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei;
- tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, šnipinėti, todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui ir t.t.
23. Taip pat ir priimant LR 2022-03-17 įstatymą „Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90, 92 straipsnių pakeitimo“, LR 2022-12-13 Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymą, kuriais ir buvo įtrauktos / pakeistos / detalizuotos atitinkamos nagrinėjamai bylai aktualios su nacionaliniu saugumu susijusios nuostatos, buvo taikomos įvairios teisės aktuose numatytos projektų teisėtumo kontrolės priemonės, o taip pat šių įstatymų priėmimą lydinčiuose dokumentuose atitinkamų kompetentingų institucijų išsamiai motyvuota, paaiškinta ir argumentuota atitinkamų nuostatų įtraukimo būtinybė, priežastys, susiję teisės aktai bei tarptautiniai įsipareigojimai.
24. Pavyzdžiui, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (TAR, 2022-03-02, Nr. 2022-04183) ir jo priedų matyti, kad prieš priimant atitinkamus VPĮ pakeitimus, be kita ko, buvo vertintas jų atitikimas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/24/ES 2014 m. vasario 26 d. dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, ir apie kurią ieškinyje kalba ir ieškovės, ir šios Direktyvos bei VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Atitikties lentelėje konstatuotas visiškas Direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, jokių neatitikimų nebuvimas.
25. Ieškovių procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų kontekste svarbu pažymėti, kad sprendimo 23 punkte nurodyto LR Vyriausybės nutarimo priede – Aiškinamajame rašte, be kita ko, pažymėta, jog:
- VPĮ, įskaitant aukščiau sprendime minėtų jo straipsnių, pakeitimo būtinumą paskatino poreikis papildyti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančius teisės aktus kriterijais, kurie leistų valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, gynybos srityje veikiančiose organizacijose, ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose (toliau – YSII) ir Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo (toliau – Saugusis tinklas) naudotojose (toliau kartu – saugumui svarbios perkančiosios organizacijos);
- VPĮ pakeitimai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 238.1 papunktyje nurodytą siekį užtikrinti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga, bei Nacionalinio saugumo strategijos uždavinį užtikrinti, kad YSII bei valstybės informaciniuose ištekliuose būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga;
- šiuos viešųjų pirkimų ir saugumo aspektus kaip probleminius ir reikalaujančius pokyčių yra pabrėžusi ir Europos Komisija Direktyvos (ES) pasiūlyme dėl tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo (pakeisiantis šiuo metu galiojančią Direktyvą 2016/1148), kuris ragina viešųjų pirkimų procesuose nustatyti kibernetinio saugumo reikalavimus informacijos ir ryšių technologijų prekėms ir paslaugoms;
- įstatymų projektais siekiama spręsti esminę problemą – valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui svarbioje elektroninių ryšių infrastruktūroje. Įstatymų projektų tikslo siekiama, pirma, nustatant kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos saugumui svarbios perkančiosios organizacijos turėtų prievolę šalinti nepatikimos įrangos ar paslaugų pasiūlymus, ir, antra, praplečiant perkančiųjų organizacijų, kurios turėtų tikrinti įrangos ir paslaugų patikimumą, sąrašą;
- įstatymų projektuose nurodytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti priemonės pasirinktos sistemiškai, įvertinus jų proporcingumą, t. y. priemonių tikslingumą, būtinumą, šiomis priemonėmis nebus padaryta neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams;
- įstatymų projektuose nustatytos priemonės yra tikslingos, nes jos yra pakankamos ir tinkamos, neleidžiant pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie yra iš Lietuvos valstybei grėsmę keliančių valstybių, patys svarbiausi Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui subjektai galės efektyviai kontroliuoti įsigyjamų prekių ir jas tiekiančių subjektų kilmę bei įsitikinti tiekimo grandinės patikimumu. Tai savo ruožtu leis pasiekti tikslą, kad nacionaliniam saugumui svarbiose institucijose, įstaigose ar įmonėse nebebus naudojamos riziką kibernetiniam saugumui keliančios prekės ar paslaugos, ir tai sumažins šiuose sektoriuose galimų kibernetinių incidentų kiekį bei didins šių institucijų atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Kibernetinio saugumo stiprinimo ir nepatikimos įrangos eliminavimo iš svarbiausios valstybės informacinės infrastruktūros yra siekiama nuosekliai ir sistemiškai;
- įstatymų projektuose nurodytos priemonės yra būtinos, nes neviršija to, kas nustatyta tikslui pasiekti. Pirma, nustatomi apribojimai dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose išimtinai susiję su siekiu apsaugoti tik pačių svarbiausių perkančiųjų organizacijų informacinę infrastruktūrą. Dėl šios priežasties nustatyti reikalavimai taikomi ne visoms, o tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurių informacinėse ar ryšių sistemose įvykę kibernetiniai incidentai gali sukelti didžiausią žalą nacionalinio saugumo interesams. Antra, priemonės taikomos ne visiems pirkimo objektams, o tik tiems, kuriuos naudojant gali būti sukuriamas perkančiosios organizacijos pažeidžiamumas ir galimybė kilti kibernetinėms grėsmėms. Pirkimo objektai atrenkami įvertinus technologines rizikas, ar konkrečios kategorijos prekės ir paslaugos galėtų, jei būtų įsigytos iš nepatikimo šaltinio, sukelti riziką, kad tai bus išnaudojama priešiškų valstybių. Trečia, priemonės taikomos ne bet kokių valstybių ar teritorijų tiekėjams, o tik tų, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad valstybių, kurių tiekėjai būtų laikomi nepatikimais, sąrašas sudaromas remiantis 2021 m. gruodžio 16 d. atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra nedviprasmiškai deklaravusi Lietuvos saugumo situaciją, grėsmes ir valstybes, kurios tą grėsmę sukelia. Visų šių trijų aplinkybių visuma rodo, kad išlaikomas būtinumo kriterijus ir apribojimai nustatomi tik tiek, kiek būtina įstatymų nustatytam tikslui pasiekti, o mažiau ribojančios priemonės yra neįmanomos;
- šiomis priemonėmis nebus sukuriama neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams. Nors siūlomais įstatymų pakeitimais ir bus apribojama asmenų iš keleto grėsmę keliančių valstybių teisė dalyvauti tam tikruose viešuosiuose pirkimuose, taip bus išvengiama didelio masto žalos, kuri galėtų kilti, jei kibernetinio saugumo spragos, sukurtos naudojant nepatikimą įrangą ar paslaugas, būtų išnaudojamos priešiškų valstybių. Kibernetiniai incidentai pačiose svarbiausiose ryšių ar informacinėse sistemose (gynybos institucijų, strateginės reikšmės įmonių, Saugiojo tinklo naudotojų, YSII valdytojų) gali sutrikdyti pagrindinių valstybės funkcijų vykdymą. Konstitucinis Teismas (2021 m. kovo 4 d. nutarimas) yra išaiškinęs, kad nacionalinis saugumas yra pirmaeilis ir gyvybinis valstybės interesas ir valstybė konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą privalo nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams, be kita ko, specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui;
- atsižvelgiant į karinius veiksmus Ukrainoje ir į tai, kad šiandieninė situacija kelia ypatingą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, Įstatymų projektai papildyti nuostatomis, leidžiančiomis perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams lanksčiau priimti sprendimus dėl pasiūlymų atmetimo ir sutarčių nutraukimo, kai to reikia siekiant sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui;
- siūloma praplėsti subjektų ratą, kurie, vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, turi teisę neleisti dalyvauti pirkime tiekėjams ar subtiekėjams, kurie nėra registruoti (jeigu tiekėjas ar subtiekėjas yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis) Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybėje narėje ar valstybėje, pasirašiusioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytus tarptautinius susitarimus. Siekiant suvienodinti subjektus, nurodytus dabar galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 6 dalyje, įstatymo 17 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti perkančiosiomis organizacijomis, valdančiomis YSII. Taip bus suvienodinta įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta subjektų imtis, kadangi šiomis nuostatomis siekiama iš esmės to paties tikslo – sudaryti tam tikroms grupėms galimybę tikrinti tiekėjus bei jų subtiekėjus nacionalinio saugumo aspektu, todėl subjektų imtis taip pat turėtų būti vienoda;
- Viešųjų pirkimų įstatymo 37 ir 47 straipsniuose nustatytus apribojimus taip pat siūloma praplėsti ir ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi teikiant pasiūlymą konkurse, bei tiekėjus, subtiekėjus ar ūkio subjektus, kurių pajėgumais yra remiamasi, kontroliuojantiems asmenims. Galiojančiame įstatyme nustatytas apribojimas neleisti dalyvauti tiekėjams nėra pakankamas ir neleidžia visiškai įsitikinti, kad tiekiamos prekės ar paslaugos yra tiekiamos iš patikimo tiekėjo. Papildžius įstatymą siūlomomis nuostatomis, valstybės institucijos, vertindamos pasiūlymą, galės įvertinti visų susijusių su sutarties vykdymu asmenų atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir nebebus apsiribojama formalia tik paties tiekėjo ar subtiekėjo patikra. Tai yra būtina norint pasiekti įstatyme nustatytą tikslą, nes bus išvengiama tokių atvejų, kai Europos Sąjungos teritorijoje yra įsteigiami juridiniai asmenys, kurie tarpininkauja siekdami išvengti patikros dėl nacionalinio saugumo interesų, taip pat papildomų subjektų įtraukimas leis tinkamai įvertinti naudojamų finansinių išteklių kilmę bei identifikuoti galutinius naudos gavėjus.
26. Atsižvelgdamas į visus aukščiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovo vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu Rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams sąlygų 2.7.1., 2.7.2 punktai, taip pat ir Pirkimo sąlygų 4 priedas „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“ bei kitos ieškovų kvestionuojamos Pirkimo dokumentų nuostatos, negali būti laikomos neteisėtomis ir dėl to naikintinomis, todėl ieškovų ieškinys atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ieškovių procesiniuose dokumentuose pateiktas kitoks – subjektyvus suvokimas apie bylai taikytinų įstatyminių bei poįstatyminių nuostatų nereikalingumą, neproporcingumą, neadekvatumą, neteisėtumą ir pan., nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti minėtų kompetentingų institucijų teisėkūros procese pateiktais vertinimais, išvadomis bei galiojančiais teisės aktais.
27. Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų ir priežasčių teismas nagrinėjamoje byloje nemato pagrindo tenkinti ieškovių pareikštus procesinius prašymus sustabdyti bylą ir kreiptis tiek į LR Konstitucinį Teismą, tiek į ESTT, užklausiant ir keliant klausimą dėl esamo teisinio reguliavimo, kurio pagrindu perkančioji organizacija ir parengė ieškovų ginčijamas Pirkimo sąlygas, teisėtumo.
28. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo išaiškinimo. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Taigi, teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas ES teisės klausimas nėra aktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT pateikto išaiškinimo ES teisės klausimu. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugus, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565). Taigi, teismai iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimus ar ne.
29. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl esamo teisinio reguliavimo teisėtumo, be to, byloje iš esmės sprendžiamas klausimas tik dėl nacionalinės teisės normų, įtvirtintų VPĮ ir minėtuose LR Vyriausybės nutarimuose, taikymo, o nacionalinės valstybių narių teisės aiškinimas, pagal bendrąją taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas. Pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, o tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.
30. Taip pat ir pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį tik jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Nagrinėjamu atveju, kaip jau teismas detaliai nurodė ir pagrindė šio sprendimo 19-24 punktuose, jam pagrįstų abejonių dėl byloje taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai nekilo.
31. Atmetus ieškinį, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo procese galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258 – 259 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, 293 straipsnio 2 punktu, 423¹ – 423⁸ straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.