Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13817-1136/2024, kuria ieškovės S. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignitis“ dėl apskaitos skaitiklio pateikimo atsisakyta priimti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas ieškovės S. M. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pateikti skaitiklį, kad galėtų atlikti nepriklausomą ekspertizę.

2. Nurodė, kad 2022 m. spalio mėnesį dujų apskaitos prietaisas dėl sutrikimo buvo pakeistas kitu. Gavus aktą, buvo nurodyta, kad skaitiklis skleidė kažkokius garsus, bet buvo tvarkingas. Dėl to kilo abejonės dėl sutrikusio apskaitos prietaiso tinkamumo apskaitai. Nurodė, kad atsakovės prašė pateikti pakeistąjį dujų apskaitos skaitiklį, kad galėtų atlikti nepriklausomą ekspertizę, tačiau iki šiol atsakovė skaitiklio nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovės reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti dujų skaitiklį tam, kad galėtų atlikti nepriklausomą ekspertizę, yra nagrinėtinas teisme, kaip sukeliantis materialinius padarinius. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas savaime ieškovei negali sukelti jokių materialiųjų teisinių padarinių, nėra nurodyta, kaip pasikeistų ar atsirastų, ar pasibaigtų ieškovės materialinės subjektinės teisės.

8. Vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad išties CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).

9. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas). Taigi, kasacinio teismo praktika suponuoja, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškovo materialinį teisinį suinteresuotumą, būtina nustatyti: pirma, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą, antra, kad asmens reikalavimo patenkinimas jam sukeltų materialinius teisinius padarinius.

10. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kaip precedentas nėra taikoma nagrinėjamoje byloje, nes ji priimta byloje, kurioje buvo nagrinėjami viešųjų pirkimų klausimai, tačiau ji yra aktuali kaip atskleidžianti kasacinio teismo aiškinimo kryptį materialinio teisinio suinteresuotumo vertinimo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024).

12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė elektroniniais laiškais nuo 2022 metų ne kartą kreipėsi į atsakovę su reikalavimu gauti dujų skaitiklį dėl to, kad ieškovė galėtų atlikti šio prietaiso ekspertizę bei atitinkamai spręsti klausimą dėl reikalavimų, susijusių su jos suvartotų dujų kiekio apskaičiavimu, reiškimu. Iš šalių susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovė dujų skaitiklio neperdavė ir nurodė, kad, nors ir yra pradėjusi jo paieškos procedūrą, tačiau gali būti, kad šis prietaisas yra utilizuotas. Tokie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškovė išnaudojo neteismines galimybes dėl ginčo prietaiso gavimo siekdama įgyvendinti savo interesą dėl jos nekilnojamojo turto objekte buvusio apskaitos prietaiso patikrinimo. Atsakovei nepateikus šio apskaitos prietaiso, ieškovė, turėdama interesą savarankiškai atlikti prietaiso ekspertizę, realiai neturi kitų galimybių kaip apskaitos prietaisą būtų galima išreikalauti iš atsakovės. Taigi šiuo atveju būtent dujų apskaitos prietaiso gavimas ir yra sąlyga, galinti sudaryti pagrindą nustatyti galimos teisės į žalos atlyginimą egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, sudarytų prielaidas įgyvendinti ieškovės subjektines teises, įskaitant ir galimos žalos atlyginimo klausimo sprendimą.

13. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, reikšdama reikalavimą dėl dujų apskaitos prietaiso jai pateikimo.

14. Taigi, dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir ieškovės S. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.