- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-21
- Bylos Nr.
- A13.-547-1095/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00244-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Neringa Girnytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. M.
- Nukentėjusysis
- E. Č., L. J.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. M. pažeidė 2013 m. liepos 30 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 43 punkto reikalavimus, kadangi 2020 m. birželio 3 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), du jo prižiūrimi Stafordšyro terjerų veislės mišrūnų šunys lakstė be pavadėlio, t. y. palaidi, bei vienas iš jų sužalojo L. J. priklausantį šunį.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. birželio 22 d. vykusiame teismo posėdyje P. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną atvyko į kaimą su kalyte. Minėtas šuo iš pradžių įbėgo į dėdės namus, vėliau pro atviras namo duris kartu su kitu šunimi pabėgo į kiemą ir abu šunys dingo. Namo teritorija aptverta nebuvo. Manė, kad šunys nubėgo į netoliese esantį mišką ir netrūkus parbėgs, kadangi šunys nuolat lakstydavo minėtame miške ir visada grįždavo. Nesulaukęs šunų po valandos išėjo jų ieškoti į mišką, o savo brolį šunų ieškoti išsiuntė į kaimą, kuriame ir rado pabėgusius šunis. Jam yra žinoma, jog jo šunys apkandžiojo kitus šunis. Su nukentėjusiuoju L. J. bendravo, jis pretenzijų dėl šio įvykio neturi. Šunys yra stafordšyro terjero veislės, tačiau jie neturi kilmės dokumentų, todėl traktuojami kaip mišrūnai, turi gyvūnų pasus, kuriuose nurodyta, kad šunų savininkai yra S., tačiau jis šunimis rūpinasi ir juos prižiūri. Tą akimirką, kai šunys pabėgo iš namo, namuose buvo jis ir jo dėdė V. M., vėliau atvyko broliai. Kaime lakstančius šunis surado V. ir D. M., kurie šunis parvedė į namus. Nežinojo, ar broliai tuo metu buvo neblaivūs. Kad buvo apkandžioti kiti šunys, nežinojo iki tol, kol jam nepaskambino tyrėjai, kurie ir papasakojo, kas įvyko. Šunys pabėgo apie 13.00–14.00 val., tačiau tikslaus laiko neprisimena, kaime lakstė apie 1 valandą, kol broliai juos rado, parvedė į namus ir atidavė jo priežiūrai. Šunis į namus parvedė vakare. Šunys yra balti su juodomis dėmėmis. Po šio įvykio šunys pabėgę nebuvo, jiems buvo padarytas stacionarus voljeras. Tokie įvykiai daugiau nepasikartos, po birželio 3 d. šunys buvo prižiūrimi. Šunys nėra pavojingi. Dėl įvykio labai gailisi.
2020 m. birželio 29 d. vykusiame teismo posėdyje P. M. papildomos apklausos metu paaiškino, kad brolis šunis parvedė apie 14.00 ar 15.00 val., vėliau šunys iš namų pabėgę nebuvo, jie buvo laikomi uždaryti, o apie 17.00 ar 18.00 val. buvo išvežti į I. kaimą, kuriame šunimis rūpinosi E. M.. I. kaime šunys buvo uždaryti į klėtį, durys užrakintos, uždėta spyna. Nuvežęs šunis į I. kaimą grįžo į namus, esančius U. kaime, broliai tuo metu buvo pas mamą Į. kaime. P. M. pripažino, kad 2020 m. birželio 3 d. nepasirūpino šunimis, kurie pabėgo iš namų, dėl sukandžiotų šunų kaltės nepripažino.
Nukentėjusysis E. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. birželio 3 d. buvo namuose, išėjęs į kiemą išgirdo šuns cypimą, nubėgęs pamatė, kaip vienas šuo puola ir drasko kaimyno šunį, pribėgęs prie minėtų šunų kartu su kaimynu iš šuns nasrų ištraukė puolamą šunį. Po įvykio pasigedo ir savo šuns, kurį vėliau rado netoli namų esančiame griovyje negyvą. Suprato, jog visų pirma buvo užpultas ir papjautas jo šuo, o vėliau užpultas ir kaimynų šuo. Viskas vyko vakare apie 18.00 ar 19.00 val., vėliau dukterėčia matė, kaip tuos šunis vedė M. Sudraskytas šuo buvo rusų toiterjero veislės. Kada buvo užpultas jo šuo, nematė, šunį rado jau nebegyvą. Po kaimyno šuns užpuolimo savo šunį rado praėjus kokiam pusvalandžiui. Šunis užpuolusius kaimynų šunis jis iškart pažino, kadangi kaime šios veislės šunų daugiau niekas neturi. Jo šuo buvo pirktas prieš 9 metus, kainavo 500 litų. Yra liudytojai, kurie matė kaip po kaimą ir prie parduotuvės šunis vedžiojo ne P. M., tačiau jo broliai D. ir V. M.. Šie šunys nuolat būdavo palaidi iki įvykio ir po įvykio jie lakstė palaidi, nes jam važiuojant pro sodybą, kurioje jie laikomi, įkando į batą. Po įvykio šunų savininkai jo neatsiprašė.
Nukentėjusysis L. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. birželio 3 d. apie 16.30 val., tiksliai laiko neprisiminė, pamatė kaip kieme buvo užpultas jo šuo, vėliau, po kokių 2 valandų, kaimynas E. Č. pranešė, kad rado savo negyvai sudraskytą šunį. Kitą dieną savo šunį nuvežė pas daktarą, jo būklė buvo patenkinama. Tuo metu, kai buvo užpultas, jo šuo lakstė palaidas kieme. Jo šunį draskė vienas šuo, tačiau jų buvo iš viso du. Žino, kad šiuos šunis laiko M., kuris tiksliai iš M. šunis laiko, nežino. Šunys buvo margi, balti su juodomis dėmėmis, po užpuolimo pabėgo iš jo kiemo. Savo šunį jis pagydė. Pretenzijų dėl įvykio neturi, nes po įvykio praėjus kelioms dienoms pas jį atvyko T. M., kuris atlygino padarytą žalą, jo atsiprašė. Žino, kad T. M. gyvena užsienyje. Tą dieną apie 13.30 ar 14.00 val. matė minėtus šunis lakstančius netoliese, šunys buvo palaidi. Apie 19.00 val. E. Č. pranešė, kad jo šuo sudraskytas. Matė E. Č. negyvą šunį, šuns krūtinė buvo sužalota, jis gulėjo netoli kelio. E. Č. yra jo kaimynas.
Liudytojas A. A. teismo posėdyje nurodė, kad 2020 m. birželio 3 d. N. kaime jis matė, kaip D. M. vedėsi du šunis, vienas iš jų buvo pririštas, o kitas bėgo šalia palaidas. Tikslaus laiko nenurodė, buvo dienos. Šunys buvo margi, balti su juodomis dėmėmis. Šunis vedėsi D. M., tačiau kartu ėjo ir jo brolis V. M.. Kaip buvo užpulti kiti šunys, nematė.
Liudytojas P. A. teismo posėdyje nurodė, kad galėjo būti 2020 m. birželio 3 d., tikslios datos neatsiminė, buvo dienos metas, kai važiuodamas su automobiliu pro parduotuvę matė du asmenis su dviem šunimis. Minėtų asmenų jis nepažinojo. Šunys buvo balti su juodomis dėmėmis.
Liudytoja E. B. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną N. kaime ji nebuvo. Jai apie 18.00–19.00 val. paskambino E. Č. ir pasakė, kad rado jų negyvą šunį, E. Č. nurodė, kad šuo buvo apdraskytas, buvo dar šiltas. Po įvykio ji pati šunį matė, ant jo pilvo buvo matyti žaizdos, kaklas buvo persuktas. Šuo buvo rusų toiterjero veislės, jį įsigijo prieš 9 metus, mokėjo 500 litų, kilmės dokumentų jis neturėjo. Po įvykio šunų savininkai pas juos atėję nebuvo, jų neatsiprašė. Šiuo metu šios veislės šunys kainuoja apie 200 ar 300 Eur. Šunys, sudraskę jų šunį, nuolat laksto palaidi.
Liudytojas V. M. teismo posėdyje nurodė, kad P. M. yra jo brolis. G. U. kaime kartu su broliu D. M. bei dėde, turi du stafordšyro veislės šunis, kuriuos laiko voljere. Šunys priklauso jam ir jo broliui P. M.. Šiuo metu šunys yra laikomi pas mamą I. kaime. 2020 m. birželio 3 d. šunys buvo U. kaime, juos prižiūrėjo P. M., jis su broliu buvo pas mamą. Šunys pabėgo iš tvarto, kuriame jie buvo uždaryti, grįžę kartu su broliu D. M. šunų išėjo ieškoti į N. kaimą, o brolis P. M. išėjo į netoliese esantį mišką. Šunis rado N. kaime lakstančius netoli namų. Šunis rado apie 14.00 ar 15.00 val. ir juos iš karto parvedė į namus, esančius U. kaime, abu šunis vedėsi pririštus, vėliau juos prižiūrėjo P. M., kuris šunis išvežė pas mamą į kaimą. Apie sužalotus šunis sužinojo pavakaryje būdamas parduotuvėje. Kokiu tiksliai laiku P. šunis išvežė pas mamą, nežino, bet buvo vakaras, šunis tuo metu prižiūrėjo P. M., jis buvo išėjęs pas mamą, o D. M. parvedęs šunis išėjo pas draugą. B. D. gyvena pas mamą. Šunis apie 15.00 val. parvedė į namus ir vėliau jie pabėgę nebuvo.
Liudytojas D. M. teismo posėdyje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama, brolis P. M. gyvena U. kaime. Turi du stafordšyro veislės šunis, šunys yra laikomi I. kaime. 2020 m. birželio mėnesį šunys taip pat buvo I. kaime, šunimis rūpinasi jis su mama bei brolis P. M., kuris atvažiuoja į I. kaimą, kartais šunis pasiima. 2020 m. birželio 3 d. šunys pabėgo iš U. kaimo. Po pietų, tikslaus laiko neprisiminė, su broliu V. M. ėjo į N. kaimą parsivesti šunų, juos pagavo palaukėje, šunys buvo pabėgę iš U. kaimo. Kada tiksliai pabėgo šunys, nežino, galėjo būti apie 14.00 val. Tuo metu su šunimis buvo P. M.. Parvedę šunis į I. kaimą juos uždarė klėtyje, kuri buvo užrakinta. Ką veikė parvedęs šunis, neprisimena. Šiuo metu šunys laikomi voljere I. kaime. Apie sudraskytus šunis sužinojo kaime iš kalbų. Telefonu jis bendravo su pareigūnais, kuriems nurodė, kad šunys buvo pabėgę. Šunų savininkai yra T. ir R. S.. B. T. S. dirba užsienyje, kur jis buvo 2020 m. birželio 3 d., nežino. 2020 m. birželio 3 d. vakare šunims į klėtį nešė valgyti. Po šio įvykio šunys pabėgę nebuvo, kadangi jiems buvo padarytas voljeras ir jie toliau buvo laikomi voljere.
Liudytoja E. M. teismo posėdyje nurodė, kad yra P. M. mama, gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi D. M.. Turi viso 5 vaikus: T. S., D. M., P. M., V. M. ir M. M.. Augina du šunis: vilkšunį ir T. S. stafordšyro veislės kalytę D. Š. B. augina P. M. U. kaime, o kalyte D. rūpinasi ji. 2020 m. birželio 3 d. apie 13 val. P. M. išsivežė kalytę D. į U. kaimą. Vėliau, apie 16.00 ar 17.00 val., kalytę D. parvedė D. ir V. M., šunį toliau laikė kambaryje. Parvedęs kalytę D., sunūs nurodė, kad kaime su šunimis įvyko kažkoks incidentas. D. ir V. M. liko namuose. Š. B. liko U. kaime pas P. M.. K. D. sužalota nebuvo. Apie sudraskytus šunis sužinojo iš sūnų po to, kai pas vaikus buvo atvykusi policija. Žinojo, kad šunys 2020 m. birželio 3 d. buvo pabėgę, kaip jie pabėgo, nežinojo. 2020 m. birželio 3 d. šuns Boso nematė. Po įvykio praėjus savaitei šunims buvo padarytas voljeras, kuriame šiuo metu yra laikomi abu šunys. Po 2020 m. birželio 3 d. šunys U. kaime nėra buvę, jie laikomi I. kaime.
Nukentėjusysis E. Č. 2020 m. rugpjūčio 7 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad 2020 m. birželio 3 d. savo šunį paskutinį kartą matė apie 16.00 val. lakstantį kieme ir sveiką. Incidentas su kaimyno šunimi įvyko apie 17.00 val., po to laiko savo šuns gyvo nematė. Jo šuo gulėjo 5 metrų atstumu nuo vietos, kurioje buvo draskomas kaimyno šuo. Jokių kitų šunų, kurie būtų galėję sudraskyti jo šunį, šalia nebuvo, jo šuo buvo su akivaizdžiais sužalojimais, šuniui buvo pažeistas sprandas.
2020 m. rugpjūčio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu P. M. nurodė, kad nuo įvykio yra praėjęs nemažas laiko tarpas, todėl tikslių įvykio aplinkybių jis neatsimena. Nesutinka atlyginti padarytos žalos nukentėjusiajam E. Č., kadangi niekas nematė kaip buvo užpultas E. Č. šuo, tačiau sutinka, kad įvykio dieną šunų tinkamai neprižiūrėjo. 2020 m. birželio 3 d. parsivežė šunis į U. kaimą, iš kurio jie apie pietus pabėgo, pagauti abu šunys buvo nuvesti į I. kaimą. Abu šunys buvo uždaryti klėtyje, ar vėliau jie buvo įvesti į namus, pasakyti negali. Šunys po 2020 m. birželio 3 d. įvykio liko I. kaime. E. Č. šuns nežino. L. J. šunį pažįsta.
Motyvuojamoji dalis
P. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo įrodyta byloje esančiais įrodymais: policijos pareigūnės E. R. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (b. l. 2), 2020 m. birželio 3 d. pranešimais apie įvykį (b. l. 3–4, 9), nukentėjusių šunų fotonuotraukomis (b. l. 5–8), tyrėjos V. A. 2020 m. birželio 3 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), nukentėjusiojo L. J. 2020 m. birželio 5 d. apklausos protokolu (b. l. 11), administracinėn atsakomybėn traukiamo P. M. 2020 m. birželio 9 d. apklausos protokolu (b. l. 12), teismo posėdyje duotais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, iš dalies paties P. M. paaiškinimais bei kitais byloje esančiais duomenimis.
Pažymėtina, kad P. M. nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad 2020 m. birželio 3 d. du Stafordšyro terjerų veislės mišrūnų šunys buvo jo priežiūroje U. k., nes jis atsivežė kalytę pas namuose buvusį patiną. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytoja E. M., nurodydama, kad šunį B. augina P. M. U. kaime, o kalyte D. rūpinasi ji, tačiau 2020 m. birželio 3 d. apie 13 val. P. M. išsivežė kalytę D. į U. kaimą. Kaip nurodė P. M., abu šie šunys iš namų U. k. pabėgo pro atviras namų duris, o kadangi teritorija neaptverta, išbėgo ir iš namų teritorijos. P., D. ir V. M. paaiškinimai sutampa tuo aspektu, kad praėjus šiek tiek laiko nuo šunų pabėgimo, jie ėmė šių šunų ieškoti: P. nuėjo ieškoti į netoliese esantį mišką, o D. ir V. šunų ieškojo N. kaime, kur juos ir rado. P., V., D. M. ir E. M. paaiškino, kad po to, kai šunys buvo rasti, tą dieną jie nebebuvo pabėgę.
Nukentėjusysis L. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. birželio 3 d. apie 16.30 val., bet tiksliai laiko neprisimena, pamatė kaip kieme buvo užpultas jo šuo, vėliau, po kokių 2 valandų, kaimynas E. Č. pranešė, kad rado savo negyvai sudraskytą šunį. Ir administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas L. J. nurodė, kad 2020 m. birželio 3 d. apie 16 val. jo šunį namų kieme užpuolė M. šuo, o šalia jo buvo dar vienas jų šuo, kuris nieko nedarė, be to, tą dieną apie 13.30 ar 14.00 val. L. J. matė minėtus šunis lakstančius netoliese ir jie buvo palaidi. Kaip patvirtino nukentėjusysis L. J., jam buvo padaryta turtinė žala dėl šuns gydymo, tačiau ji atlyginta, jo buvo atsiprašyta. Aplinkybes, kad buvo užpultas L. J. šuo, matė ir kitas nukentėjusysis E. Č., kuris yra L. J. kaimynas ir taip pat atpažino L. J. kieme buvusius šunis. Kadangi nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, laikytina įrodyta aplinkybė, kad būtent tuo momentu, kai šunys buvo pabėgę iš P. M. priežiūros ir lakstė palaidi po N. k., vienas iš jų užpuolė L. J. kieme buvusį šunį, kuris dėl to buvo sužalotas (tai patvirtina ir byloje esančios šuns, kurį pats P. M. atpažino kaip L. J., nuotraukose matomi sužalojimai (b. l. 7–8)) ir po to gydytas. Kaip patvirtino tiek raštu (b. l. 18), tiek ir duodamas parodymus L. J., žala jam buvo atlyginta.
Dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, kad P. M. priklausantys šunys mirtinai sukandžiojo E. B. priklausantį šunį, teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-491/2019).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog tie patys šunys, kurie buvo L. J. kieme (M. šunys), mirtinai sukandžiojo E. Č. ir E. B. priklausiusį šunį. E. B. nurodė tą dieną Naujarodžių k. nebuvusi ir apie sukandžiotą šunį sužinojo tik iš E. Č., kuris pripažino, kad aplinkybių, kaip buvo sukandžiotas jų šuo, nematė, paskutinį kartą jį sveiką matė lakstantį kieme prieš tai, kai buvo užpultas L. J. šuo. Po kurio laiko pasigedo savo šuns ir jo ieškojo, rado jį dar po kurio laiko su akivaizdžiais sužalojimais negyvą. L. J. dėl kaimyno šuns parodė, kad apie 19.00 val. E. Č. pranešė, jog jo šuo sudraskytas, matė E. Č. negyvą šunį, šuns krūtinė buvo sužalota, jis gulėjo netoli kelio.
Pažymėtina, kad L. J. šuo buvo užpultas apie 16 val., o į policiją E. Č. dėl savo šuns kreipėsi 19.22 val., t. y. praėjus kelioms valandoms. Taigi E. Č. savo šunį rado negyvą ne iš karto po L. J. šuns užpuolimo, be to, priešingai nei L. J. šuns užpuolimo atveju, E. Č. šuns užpuolimo niekas nematė ir negirdėjo. Nors iš nukentėjusiųjų ir liudytojos E. B. parodymų aišku, kad E. Č. kieme nugaišęs šuo rastas su išoriniais sužalojimais, nepaneigta galimybė, kad kiti naminiai ar laukiniai gyvūnai galėjo užpulti E. Č. šunį, o ne būtent M. šunys. Vien aplinkybė, kad tą pačią dieną buvo užpultas L. J. šuo, savaime nereiškia, jog tie patys šunys užpuolė ir E. Č. kieme buvusį šunį. Darant priešingą išvadą tai būtų įrodinėtinų aplinkybių grindimas prielaidomis, o ne byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nors tai, kaip minėta, administracinių nusižengimų bylose neleistina. Šiuo atveju visi neaiškumai, susiję su E. Č. kieme buvusio šuns mirtinu sužalojimu, kurių pašalinti neįmanoma, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip neįrodyti. Dėl to nėra pagrindo spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. Č..
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nepaisant neįrodytomis laikomų E. Č. bei E. B. priklausiusio šuns nugaišimo aplinkybių, byloje įrodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog būtent P. M. neužtikrino tinkamos šunų priežiūros, dėl to jie išbėgo iš namų ir kelias valandas be jokios priežiūros palaidi lakstė P. rajone, kol buvo D. ir V. M. surasti N. kaime. Dėl tokio šunų laikymo pažeidimo atsirado žala, nes vieno iš šių be priežiūros buvusių šunų buvo apkandžiotas L. J. šuo, kurį reikėjo gydyti. Taigi P. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Daliai protokole nurodytų faktinių aplinkybių pasitvirtinus, o daliai jų nepasitvirtinus, tikslintinos protokole nurodytos administracinio nusižengimo padarymo laiko ir vietos aplinkybės, nes administracinis nusižengimas padarytas ne 2020 m. birželio 3 d. 19.20 min. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. birželio 3 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini).
Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad P. M. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, be to, nukentėjusiajam L. J. buvo atlyginti nuostoliai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą P. M. teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau ne už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas kitas bylos aplinkybes. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti P. M. už nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.
Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, į tai, kad P. M. nėra baustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, į tai, kad netrukus po įvykio šunims laikyti buvo įrengtas voljeras, taip užtikrinant, kad jie ateityje nebepabėgtų ir nepadarytų žalos, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra tikslinga taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio 20 ir 21 dalyse numatytų priemonių – gyvūnų konfiskavimo ir pažeidėjo įpareigojimo dalyvauti tam tikrose programose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,
nutaria:
P. M. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.