- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- AN2-110-491/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00223-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidu
- Pažeidėjas
- R. O.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. O. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria buvo netenkintas jo skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2019 m. balandžio 25 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu R. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. kovo 31 d. 12.45 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis (be specialios laisvų rankų įrangos), taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punktą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. O. kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydamas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio jo skundo netenkino ir paliko Institucijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nutartyje padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų S. R. ir G. R. parodymais, kad jie matė, kaip R. O., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Teismas nurodė, kad tam liudytojai turėjo visas sąlygas ir galimybes, nes jie stovėjo arti sankryžos R. O. vairuojamam automobiliui iš kairės pusės, jo vairuotojo durelių stiklas nebuvo tonuotas, atstumas nebuvo didelis, policijos pareigūnai stebėjo nusižengimą ir važiuodami R. O. iš paskos.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. O. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą ir jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :
5.1. Apylinkės teismas nepagrįstai kaip patikimais rėmėsi liudytojų S. R. ir G. R. parodymais bei nemotyvuotai atmetė R. O. parodymus. Abejotina, ar liudytojai, stovėdami vietoje bei pravažiuojantį automobilį „VW Passat“ galėdami stebėti pakankamai trumpai (tiek, kiek gali užtrukti pravažiavimas per sankryžą), galėjo tiksliai įsižiūrėti ir įvertinti vairuotojo R. O. veiksmus. Institucijos nutarime nurodoma, kad liudytojai, pasiviję R. O. automobilį, dar ir per galinį automobilio langą matė, jog jis kalbėjo telefonu. Tačiau R. O. pateikus nuotraukas, iš kurių matyti, kad šio lango stiklas tamsintas, liudytojai ėmė tvirtinti, kad jį matė per galinio vaizdo veidrodėlį. Nesuprantama, kaip abu liudytojai, važiavę R. O. iš paskos, galėjo matyti tai per tą patį galinio vaizdo veidrodėlį. Be to, R. O. nuo pat pradžių nepripažinus kaltės dėl inkriminuojamo nusižengimo, nebuvo išreikalautas tarnybinio automobilio registratoriaus vaizdo įrašas, o policijos pareigūnai savo tarnybinius pranešimus surašė praėjus laikotarpiui, skirtam administracinio nurodymo įvykdymui.
5.2. R. O. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams norėjo pasiaiškinti, tačiau jam nebuvo leista tai padaryti, nurodant, kad jis viską galės paaiškinti bylos nagrinėjimo metu. R. O. automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, jis nėra atjungęs savo mobiliojo ryšio telefono nuo šios sistemos. Be to, vien prielaidomis yra pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad asmuo gali turėti ir naudotis ne viena mobiliojo ryšio priemone ir (ar) abonentiniu numeriu. Tačiau byloje nepaneigta, jog jis įvykio metu turėjo tik vieną mobilųjį telefoną ir vieną abonentinį numerį.
5.3. Iš R. O. į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad įvykio metu jis savo mobiliuoju telefonu nesinaudojo; jo automobilyje yra stacionariai įmontuota gamyklinė laisvų rankų įranga, todėl jam nėra jokios priežasties naudotis mobiliojo ryšio telefonu laikant jį rankoje; jis turi sveikatos problemų dėl stuburo, todėl vairuojant automobilį ilgesnį laiką jam prasideda skausmai ir, norėdamas šį skausmą sušvelninti, jis kaire ranka pasiremia ant kairės pusės vairuotojo durelių porankio, taip perkeldamas kūno masės centrą ant kairės rankos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas V. Mačėnas prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju R. O. apeliaciniame skunde nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu.
9. Apylinkės teismas, atmesdamas R. O. skundą dėl Institucijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimo, padarė išvadą, kad jo į bylą pateikti duomenys – tai UAB „K.“ pažyma dėl automobilyje „VW Passat“ įmontuotos veikiančios laisvų rankų įrangos, jo mobiliojo ryšio telefono detali išklotinė, medicinos dokumentų išrašai nesuteikia pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais nustatytu faktu, kad jis, vairuodamas automobilį, kalbėjo mobilaus ryšio telefonu. Todėl apylinkės teismas dėl R. O. priimtą Institucijos nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
10. Apygardos teismas, dar kartą patikrinęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad apylinkės teismas nebuvo pakankamai objektyvus, didesnę įrodomąją galią suteikė liudytojų S. R. ir G. R. parodymams bei jų tarnybiniams pranešimams, kuriuose užfiksuota iš esmės tas pats – R. O., vairuodamas automobilį, kaire ranka laikė mobiliojo ryšio telefoną prie ausies. R. O. į bylą pateiktus įrodymus teismas įvertino labai formaliai, išsamiau jų neanalizavęs ir net netyręs, taip iš esmės pažeisdamas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.
11. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
12. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
13. Nagrinėjamu atveju R. O. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, tuo pažeisdamas KET 20 punktą. Nors liudytojai S. R. ir G. R. apylinkės teismo posėdyje patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jog jie matė, kaip R. O., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, ir tvirtino, jog jis padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau, įvertinus kitus bylos duomenis – tame tarpe, ir R. O. pateiktus, vien policijos pareigūnų parodymų nepakanka nustatyti asmens kaltę. Bylos duomenimis, R. O. iš esmės nuo pat jo sustabdymo gatvėje momento policijos pareigūnams neigė, jog jis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir policijos pareigūnams siūlė apžiūrėti ir įvertinti jo poziciją patvirtinančius įrodymus – jo mobiliojo ryšio telefone esančius duomenis, automobilyje įrengtą laisvų rankų įrangą. Šis jo pakankamai svarbus argumentas byloje nepaneigtas. Matyti, kad policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą R. O. surašė ignoruodami šį jo pasiūlymą apžiūrėti jo kaltę paneigiančius įrodymus, pasikliaudami tik jų pačių nustatytu nusižengimo faktu, patys nesiimdami jokių papildomų priemonių įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti nurodomas aplinkybes. Negana to, pagal Institucijos atstovo E. K. paaiškinimus teismo posėdyje, tarnybinių automobilių vaizdo registratorių įrašai yra saugomi 30 dienų, todėl galimybės juos pateikti šiuo metu nebėra. Tačiau, Institucija nutarimą dėl R. O. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį priėmė 2019 m. balandžio 25 d., t. y. nuo administracinio nusižengimo dar nepraėjus 30 dienų terminui. Todėl, policijos naudojamo registratoriaus įrašas būtų buvęs labai svarus įrodymas, galėjęs išsklaidyti abejones. Čia būtina pažymėti, kad policijos naudojami automobiliai yra nuolat atnaujinami, aprūpinami naujausia reikiama technika pažeidimams fiksuoti. Todėl tais atvejais, kuomet kyla nesutarimas tarp potencialaus KET pažeidėjo ir policijos pareigūno dėl administracinio nusižengimo fakto, registratorių įrašas būtų vienas labai reikšmingų įrodymų. Kai jais nesinaudojama, jie dingsta ar jų negalima pateikti dėl ne visada suprantamų priežasčių, atsiranda pagrįsta abejonė ir dėl pačių policijos pareigūnų parodymų. Šioje byloje Institucija, atsižvelgusi ir įvertinusi R. O. gynybinę poziciją bei į bylą jo teikiamus duomenis, dar turėjo pakankamai laiko gauti minimą vaizdo įrašą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Kita vertus, panašiais atvejais galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsiant surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiūrėti jo mobilaus ryšio telefoną (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, reikiamais atvejais net gauti skambučių išklotines, ir pan.). Šioje byloje tai nebuvo daroma. Dėl to apygardos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju Institucija pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis jų matytomis įvykio aplinkybėmis.
14. Bylos duomenimis, R. O. jo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai Institucijai pateikė : 1) UAB „K.“ pažymą, kad jo automobilis „VW Passat“ turi veikiančią laisvų rankų įrangą; 2) jo vardu registruoto telefono numerio detalią išklotinę, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. 8.58 val. iki tos pačios dienos 13.40 val. jis nekalbėjo telefonu, nesiuntė SMS žinutės ir nesinaudojo internetu; 3) medicinos dokumentų išrašus apie jam diagnozuotas stuburo ligas. Tačiau, priimdama 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Institucija vis vien padarė išvadą, kad R. O. pateikti duomenys nepaneigia policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto dėl neleistino mobiliojo ryšio telefono naudojimosi ranka vairuojant automobilį. Pritardamas Institucijos nutarimui, apylinkės teismas skundžiama nutartimi taip pat vertino R. O. pateiktus duomenis kaip negalinčius paneigti jo kaltės, nes apie turimas sveikatos problemas sustabdžiusiems policijos pareigūnams jis neužsiminė. Taip pat skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas kėlė versiją, kad R. O. galėjo naudotis keliomis telekomunikacijų priemonėmis (mobiliojo ryšio telefonais ar SIM kortelėmis). Taip iš ties galėjo būti, tačiau lygiai taip pat galėjo ir nebūti – taigi, apylinkės teismas iškėlė prielaidą, kuri turėjo būti paneigta, nes priešingu atveju bet kuri prielaida ar abejonė, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama pažeidėjo naudai. Ši abejonė būtų buvusi pašalinta arba patvirtinta, jei automobilį sustabdę policijos pareigūnai R. O. prašymu būtų apžiūrėję jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio neleistinu naudojimu jis buvo nubaustas, patikrinę jame esančius duomenis apie ryšius, iš kurių būtų galima nustatyti vykusius pokalbius. Tokiu pat būdu buvo galima nustatyti, kiek mobiliojo ryšio telefone buvo SIM kortelių. To nepadarius, lieka nepaneigti minėtos išklotinės duomenys bei R. O. parodymai, kad 2019 m. kovo 31 d. apie 12.45 val. jis, vairuodamas automobilį, nesinaudojo savo mobiliojo ryšio telefonu.
15. Kaip parodė R. O., jis automobilį vairavo kaire ranka pasirėmęs į dureles ir galvą, kadangi tada jam ne taip skauda nugarą dėl ilgo automobilio vairavimo. Taigi, R. O., vairuodamas automobilį, savo kairę ranką tikrai laikė prie kairės ausies, dėl ko liudytojams galėjo pasirodyti, jog jis kalba mobiliojo ryšio telefonu. Tas pats pasakytina ir dėl R. O. automobilyje įrengtos laisvų rankų įrangos, kadangi policijos pareigūnai galėjo patikrinti, ar prie jos buvo prijungtas pastarojo mobiliojo ryšio telefonas ir pan. Todėl, esant anksčiau aptartiems prieštaringiems bylos įrodymams, R. O. kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju negali būti grindžiama vien liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.
16. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad nei Institucija, nei apylinkės teismas nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų ir nepagrįstai vadovavosi vien tik policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybės, kurias jie patvirtinto apylinkės teismo posėdyje, bei laikė šiuos įrodymus patikimais ir objektyviais. Kadangi anksčiau aptartų byloje esančių prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiami apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas panaikinami ir R. O. nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą ir R. O. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Ši s nutarimas neskundžiamas.