Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d. ir jam paskirta arešto bausmė 30 parų; ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta 1/3 ir G. V. paskirta galutinė bausmė – areštas 20 parų, bausmę atliekant areštinėje. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš G. V. priteista 143,52 Eur UAB „K“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 31 d., laike tarp 11.08 – 11.09 val., (duomenys neskelbtini), UAB „K“ parduotuvėje „E“ pagrobė svetimą, UAB „K“ priklausantį bendros 143,52 eurų vertės turtą: 100 ml talpos pakuotę tualetinio vandens „V“ 60,90 eurų vertės, 100 ml talpos pakuotę tualetinio vandens „C. K.“ 57,63 eurų vertės, 50 ml talpos pakuotę tualetinio vandens „A. B.“ 24,99 eurų vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigdamas, jog ji yra per griežta, ir prašo ją pakeisti švelnesne. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs G. V. apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui G. V. bausmę, nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelnesnę nei skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės rūšį, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. V. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padarytas vienas tyčinis, baigtas baudžiamasis nusižengimas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas tinkamai įvertino G. V. asmenybę: apeliantas inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, administracine tvarka baustas, dėl neįgalumo nedirbantis, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas gana teigiamai, nuo 2006 m. priklauso stebimų ligonių grupei dėl psichinių ligų. Įvertinus visas šias aplinkybes, apylinkės teismas apeliantui parinko ir paskyrė arešto bausmę, nustatydamas jos vidurkio nesiekiantį dydį. Be to, G. V. pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 64¹ str. numatytoms sąlygoms, teismas pagrįstai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tokia už inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo nedidelio darbingumo laipsnio, nedidelės pagrobto turto vertės teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos skiriant bausmę. Antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad jo sveikatos sutrikimai neleidžia atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra.

Kaip nepagrįsti atmestini G. V. teiginiai apie, jo manymu, nepagrįstą BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės nenustatymą jo veiksmuose. Pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nors G. V. pripažįsta savo kaltę, tačiau vertinant byloje esančius duomenis apie jo asmenybę, elgesį po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, taip pat ir po šio, kuomet nededamos jokios pastangos atlyginti žalą, keisti gyvenimo būdą ir pan., apelianto gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu ir tėra deklaratyvus pareiškimas siekiant palankesnio sprendimo savo atžvilgiu. Pastebėtina, kad nors įstatymas nenumato kaltinamajam pareigos iki nuosprendžio priėmimo atlyginti civiliniam ieškovui žalą, tačiau tokio veiksmo atlikimas ar neatlikimas atskleidžia kaltininko požiūrį į jo padarytus nusikalstamus veiksmus. Todėl apylinkės teismas pagrįstai G. V. veiksmuose nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės.

Taigi konstatuotina, kad apeliantui G. V. švelninti bausmę nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.