- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1-2968-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09006-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, nevedęs, pradinio išsilavinimo, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. K. 2025 m. kovo 12 d. apie 1.49 val., būdamas bare „Plus Plus Plus“, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė nuo stalo E. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 P. M.“, 636,93 Eur vertės, ir įsidėjo jį į savo striukės dešinę kišenę, taip pagrobė svetimą, E. P. priklausantį 636,93 Eur vertės turtą.
S. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingą dieną jis, įeidamas į barą, sutiko asmenį, išgėrė bokalą alaus, pasikalbėjo su juo. Netoliese, kur buvo kitas staliukas, prie jo sėdėjo pažįstami asmenys, su kuriais dažnai ten užeina išgerti alaus. S. K. parūkė, buvo padėjęs cigaretes ant staliuko, paėmė cigaretes ir įsidėjo į kišenę. Po to, jis apsisuko ir išėjo namo.
Atsakydamas į teismo klausimus, S. K. parodė, kad jis paėmė cigarečių pakelį, o ne telefoną. Kai jis nuėjo, jis su kitais asmenimis rūkė, prie staliuko nieko nebuvo. Padėjo cigarečių pakelį ant peleninės. Cigaretės buvo padėtos ant staliuko prie įėjimo į barą. Cigarečių pakelis buvo „Kent“ juodos spalvos. Visas pakelis buvo lyg juodos spalvos, ant pakelio buvo parašyta, kad cigaretės. Cigaretės buvo pailgos. Tyrėja rodė vaizdo įrašą, tačiau jis paėmė cigarečių pakelį. Tuo metu jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis – pianistas, grojo vestuvėse, iš to gyveno. Turi skolų antstoliams, tačiau nežino, kiek. Laisvėje nevartodavo narkotinių medžiagų.
Atsakydamas į prokurorės klausimus, S. K. parodė, kad ant staliuko nieko nebuvo, išskyrus cigaretes, todėl ir mano, kad paėmė jas. Cigaretes įsidėjo į kišenę.
Atsakydamas į gynėjos klausimus, S. K. parodė, kad per vakarą už grojimą vestuvėse gaudavo 600–700 Eur. Ne dažnai grodavo vestuvėse. Turi nepilnametę dukrą, su ja bendrauja.
Sakydamas paskutinį žodį, S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
Nukentėjusysis E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingą dieną jis su draugais buvo bare, išgėrė alkoholio, išėjo į lauką parūkyti. Susipažino su kitu draugu, kuriam kažką parodė telefone, po to pasidėjo telefoną ant staliuko ir šis dingo.
Atsakydamas į teismo klausimus, E. P. parodė, kad į barą atvyko apie 23 val., vartojo alkoholį tiek baro viduje, tiek lauke. Turėjo pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 P. M.“ su dėkliuku. Šį telefoną įsigijo 2024 m. pavasarį. Telefonas rudenį buvo nuneštas garantiniam remontui, telefonui buvo pakeistas naujas korpusas (ekranas buvo sveikas, nebent ant jo šonų buvo minimalūs pabraižymai). Telefoną padėjo ant staliuko, stovėjusio po dešine įeinant į baro vidų iš lauko. Kai buvo prie staliuko, prie jo priėjo asmuo, su kuriuo susipažino bare. Tai buvo kitas asmuo, o ne kaltinamasis. Kai atėjo prie staliuko, buvo tuščių bokalų, taip pat gal peleninė, tačiau nebuvo cigarečių pakelių, juodų objektų. Kai buvo su kitu asmuo prie staliuko, prie jų nebuvo priėję jokie asmenys. E. P. kartais parūko, tiksliai neprisiminė, ar jis tuo metu turėjo cigarečių, ar ne. Prie staliuko pabuvo 10–15 min ir nuėjo į baro vidų. Įėjęs į barą suprato, kad neturi telefono. Bare jis pradėjo ieškoti telefono, su draugais išėjo į lauką, pradėjo žmonių klausinėti apie telefoną, taip pat klausė barmeno apie tai. Po to, per programėlę pradėjo ieškoti telefono buvimo vietos. Tuo metu telefonas buvo baro teritorijoje (labiau lauke, kur staliuko stovėjo prie gatvės). Telefono vertė laikoma jo pirkimo dienos. Negavo draudimo išmokos už telefoną. Neturi pagrindo meluoti, nepažįsta kaltinamojo. Tyrėja rodė jam vaizdo įrašą, patvirtina, kad paskutinį kartą paliko telefoną ant staliuko.
Atsakydamas į gynėjos klausimus, E. P. parodė, kad sutinka, kad yra telefono nusidėvėjimo vertė. Gal reikėtų telefono vertę nustatyti pagal panaudoto telefono vidutinę vertę. Tokia vertė gal galėtų būti 900 Eur.
2025 m. kovo 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo priimtas E. P. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 12 d. apie 1.41 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bare „Plus Plus Plus“ nuo stalo buvo pavogtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 14 P. M.“ (1 t., b. l. 11, 14).
2025 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota baro „Plus Plus Plus“, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijos apžiūra (1 t., b. l. 19–27).
2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija T223 Nr. 0131734 nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 14 P. M.“ pirktas už 1 348,96 Eur (1 t., b. l. 32).
2025 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota vaizdo įrašų, kurie gauti iš baro „Plus Plus Plus“, apžiūra.
Apžiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „D10_20250312013443.mp4“ ir „D10_20250312014553.mp4“. Vaizdo įrašai fiksuoti 2025 m. kovo 12 d. nuo 1.34 val. iki 2.38 val., juose matomas įėjimo į barą „Plus Plus Plus“, esantį (duomenys neskelbtini), vaizdas iš lauko pusės. Įrašuose 01:39:55 val. matyti, kaip vaikinas Nr. 1 ir vaikinas Nr. 2 prieina prie staliuko, esančio visai šalia įėjimo į barą. Vaikinas Nr. 1 yra tamsių plaukų, dėvi juodą džemperį, šviesios spalvos kelnes ir juodus batus su baltu „NIKE“ logotipu šonuose. Vaikinas Nr. 2 yra tamsių plaukų, dėvi juodą striukę su baltu „THE NORTH FACE“ logotipu priekyje ir nugaroje, tamsiai mėlynus džinsus ir baltus sportbačius su juodu „NIKE“ logotipu šonuose. 01:40:47 val. matyti, kaip prie šalia esančios grupelės prieina vyras Nr. 3. Vyras Nr. 3 yra plikas, su tamsiais ūsais, dėvi juodą kepurę su snapeliu ir baltu užrašu priekyje, juodą striukę, juodas kelnes ir juodus batus, ant pečių dėvi juodą striukę su baltos spalvos „ADIDAS“ logotipu ir trimis baltomis juostelėmis. 01:43:16 val. matyti, kaip grupelė nueina, bet iš jos pasilieka vienas vaikinas Nr. 4. Vaikinas Nr. 4 dėvi juodą džemperį su gobtuvu, tamsiai mėlynus džinsus ir juodus batus. Įrašuose netrukus matyti, kaip vaikinas Nr. 2 išsitraukia mobiliojo ryšio telefoną ir kurį laiką juo naudojasi, rodo jį vaikinui Nr. 1. 01:47:00 val. vaikinas Nr. 2 palieka mobiliojo ryšio telefoną ant staliuko ir kartu su vaikinu Nr. 1 pereina prie kito staliuko, esančio priešais. 01:48:56 val. vaikinas Nr. 4 nueina. Tuo metu vyras Nr. 3 prieina prie staliuko, esančio prie pat įėjimo į barą, ir 01:48:59 val. paima nuo staliuko mobiliojo ryšio telefoną. Vyras Nr. 3 įsideda mobiliojo ryšio telefoną į dešinę kišenę ir netrukus nueina už vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamos teritorijos ribų. 01:50:28 val. matyti, kaip vaikinas Nr. 1, vaikinas Nr. 2 ir vaikinas Nr. 4 nueina į baro vidų. Toliau įrašuose matyti, kaip vaikinas Nr. 2 kelis kartus grįžta į lauką, apsidairo aplink ir vėl grįžta į barą (1 t., b. l. 54–62). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2025 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašus, apklausus įvykio liudytojus, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarė S. K. (1 t., b. l. 63–66).
UAB „Tele2“ 2025 m. rugpjūčio 8 d. Nr. SD-40278 rašte nurodyta, kad 2025 m. kovo 12 dienos datai UAB „Tele2“ naujo įrenginio „iPhone 14 P. M. 128GB“ pardavimo kaina su sutartimi buvo 998,92 Eur. Vienas iš galimų būdų įvertinti telefono nusidėvėjimą yra remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamomis ilgalaikio turto nusidėvėjimo ar amortizacijos vertinimo taisyklėmis, kuriose apibrėžiami kompiuterinės technikos ir ryšių priemonių nusidėvėjimo vertinimo principai. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. įsigijimo datai „iPhone 14 P. M. 128GB“ (IMEI 355281432206161) kaina buvo 1 348,96 Eur, iki 2025 m. kovo 12 d. minėta įranga buvo naudojama 19 mėnesių, remiantis anksčiau nurodyto principo tiesiniu metodu (normatyvas – 3 metai), vertinama, kad 2025 m. kovo 12 d. datai veikiančio įrenginio kaina galėjo būti 636,93 Eur. 2024 m. birželio 7 d. įrenginys „iPhone 14 P. M. 128GB“ (IMEI 355281432206161) buvo perduotas draudiminiam remontui UAB „Tele2“ salone esančiame (duomenys neskelbtini). Remonto metu buvo priimtas sprendimas klientei įrangą pakeisti nauja (2 t., b. l. 23–25).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.
BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra <...> didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
S. K. teisiamojo posėdžio metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pagrobęs svetimą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau sakydamas paskutinį žodį prisipažino nusikaltęs. Nepaisant to, kad S. K. tik sakydamas paskutinį žodį prisipažino nusikaltęs, jo kaltę visų pirma patvirtina objektyvūs įrodymai – byloje esantys vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „D10_20250312013443“ akivaizdžiai matyti, kad iki tol, kol prie staliuko, esančio iš dešinės prie įėjimo į barą „Plus Plus Plus“, priėjo nukentėjusysis E. P., ant šio staliuko buvo tik du daiktai – peleninė ir plastmasinis baltos spalvos bokalas (iki vaizdo įrašo 5.12 min). Iki tol prie aptariamo staliuko nebuvo priėjęs S. K., rūkęs ir palikęs kokį nors daiktą. Taip pat tame pačiame vaizdo įraše ir vaizdo įraše pavadinimu „D10_20250312014553“ užfiksuota, kad, kol E. P. su kitu asmeniu buvo prie staliuko, kaltinamasis nebuvo priėjęs prie jų (vaizdo įrašo pavadinimu „D10_20250312013443“ nuo 5.12 min iki pabaigos; vaizdo įrašo pavadinimu „D10_20250312014553“ nuo pradžios iki 1.07 min). Iš vaizdo įrašo pavadinimu „D10_20250312013443“ neabejotinai matyti, kad E. P., būdamas prie staliuko, esančio iš dešinės prie įėjimo į barą „Plus Plus Plus“, išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo rodyti kartu su juo esančiam asmeniui (nuo vaizdo įrašo 8.55 min). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į matomo nukentėjusiojo rankoje laikomo daikto formą ir dydį, taip pat veiksmus, kurie atliekami su daiktu. Pažymėtina, kad E. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 11–12, 14, 28–31) kategoriškai nurodė, kad jis neteko būtent mobiliojo ryšio telefono. Pagal vaizdo įrašą pavadinimu „D10_20250312014553“, nukentėjusysis, prieš nueidamas nuo aptariamo staliuko, paliko mobiliojo ryšio telefoną gulėti ant staliuko (vaizdo įrašo 1.07 min). Ant to paties staliuko be mobiliojo ryšio telefono liko peleninė ir du plastikiniai bokalai (vienas iš jų buvo atsineštas ir padėtas paties nukentėjusiojo). Jokių kitų juodos spalvos objektų ant staliuko neužfiksuota. Iš to paties vaizdo įrašo pavadinimu „D10_20250312014553“ matyti, kad S. K. paima ant staliuko paliktą E. P. mobiliojo ryšio telefoną (vaizdo įrašo 3.06 min). Esant nustatytoms aplinkybėms, kad iki šio momento kaltinamasis nebuvo priėjęs prie staliuko, esančio iš dešinės prie įėjimo į barą „Plus Plus Plus“, nebuvo ant aptariamo staliuko padėjęs jokio jam priklausančio daikto, nekyla abejonių, kad S. K. paėmė būtent svetimą mobiliojo ryšio telefoną, o ne cigarečių pakelį, kaip jis tvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme (kaltinamasis pakeitė savo versiją tik sakydamas paskutinį žodį).
Taigi byloje įrodyta, kad S. K. 2025 m. kovo 12 d. apie 1.49 val., būdamas bare „Plus Plus Plus“, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė nuo stalo E. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 P. M.“ ir įsidėjo jį į savo striukės dešinę kišenę, taip pagrobė svetimą, E. P. priklausantį turtą.
Pagal S. K. pareikštą kaltinimą, jis pagrobė E. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 P. M.“, kurio vertė 1348,96 Eur. Tokia daikto vertė nustatyta pagal UAB „Tele2“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija T223 Nr. 0131734 (1 t., b. l. 32). Kita vertus, byloje nustatyta, kad nuo mobiliojo ryšio telefono „iPhone 14 P. M.“ įsigijimo iki jo pagrobimo 2025 m. kovo 12 d. praėjo nemažas laikas (daugiau kaip 1,5 metų). Teismas kreipėsi į UAB „Tele2“ dėl papildomos informacijos pateikimo apie pagrobto mobiliojo ryšio telefono vertę nusikalstamos veikos padarymo dieną. Bendrovė 2025 m. rugpjūčio 8 d. Nr. SD-40278 rašte nurodė, kad 2025 m. kovo 12 dienos datai UAB „Tele2“ naujo įrenginio „iPhone 14 P. M. 128GB“ pardavimo kaina su sutartimi buvo 998,92 Eur. Kartu negalima ignoruoti gautos informacijos, kad mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 14 P. M.“ 2024 m. birželio 7 d. buvo perduotas draudiminiam remontui; remonto metu buvo priimtas sprendimas įrangą pakeisti nauja (surašytas 2024 m. birželio 20 d. kvitas). Taigi nėra abejonių, kad po 2024 m. birželio 20 d. mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 14 P. M.“ buvo naudojimas, o 2025 m. kovo 12 dienai jis nebuvo visiškai naujas (buvo naudojamas daugiau kaip 8 mėnesius). Todėl pripažinti, kad S. K. pagrobė E. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 P. M.“ kaip naują, kurio vertė 998,92 Eur, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad dėl natūralaus nusidėvėjimo mobiliojo ryšio telefonas, naudojamas daugiau kaip 8 mėnesius, negali būti vertas tiek, kiek naujas mobiliojo ryšio telefonas. Šiuo atveju teismas vadovaujasi UAB „Tele2“ 2025 m. rugpjūčio 8 d. Nr. SD-40278 rašte nurodytomis Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamomis ilgalaikio turto nusidėvėjimo ar amortizacijos vertinimo taisyklėmis, kuriose apibrėžiami kompiuterinės technikos ir ryšių priemonių nusidėvėjimo vertinimo principai, ir pateikta informacija, kad 2025 m. kovo 12 d. datai veikiančio mobiliojo ryšio telefono „iPhone 14 P. M.“ (naudojamo tam tikrą laiką) kaina galėjo būti 636,93 Eur. Šiuo atveju visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.
Taigi pripažintina, kad S. K. pagrobė E. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 P. M.“, kurio vertė 636,93 Eur.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o pagrobto turto vertė sudaro 636,93 Eur, t. y. viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas S. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. K. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę – 636,93 Eur.
S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025).
Nagrinėjamu atveju S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik sakydamas paskutinį žodį. Iki tol tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis neigė nusikaltęs. Pagal byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką sakydamas paskutinį žodį dėl byloje surinktų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina jo kaltę, visumos. Toks jo poelgis nelaikytinas asmeninės valios (savanorišku) aktu. Kartu tai nerodo, kad S. K. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Dėl minėtų priežasčių teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Šiuo atveju S. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą (2 t., b. l. 28–33). Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl S. K. priimtas kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, S. K. itin daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 34–51). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad S. K. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, būdamas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, S. K. pripažintinas recidyvistu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą (2 t., b. l. 28–33). Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl S. K. priimtas kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, S. K. itin daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 34–51). „Sodros“ duomenimis, S. K. oficialiai paskutinį kartą dirbo tik 2013 m. (1 t., b. l. 139). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, turėjo nuolatinį pakankamą legalų pragyvenimo šaltinį. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės lygų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad S. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tai, kad, pasak S. K., jo motina sunkiai serga, kaltinamasis, būdamas laisvėje, sieks atlyginti padarytą žalą, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmės rūšį ir mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį. Be to, kaip galima suprasti, kaltinamasis nusikalto jau tuo metu, kai jo motina sirgo, vadinasi, jos liga nepadarė jokios įtakos jam laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių (S. K. galėjo pasiskolinti pinigų iš kitų asmenų, kad galėtų nupirkti motinai vaistų).
Šio nuosprendžio paskelbimo metu S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas, nes skirtingais teismų nuosprendžiais įrodytos S. K. nusikalstamos veikos yra tos pačios rūšies, priskiriamos tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, jos labai nesiskiria pagal pavojingumą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju S. K. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo dėl S. K. priimtas kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, S. K. itin daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Paskirtos baudos nesumokėtos. „Sodros“ duomenimis, S. K. oficialiai paskutinį kartą dirbo tik 2013 m. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, turėjo nuolatinį pakankamą legalų pragyvenimo šaltinį. Teismas nenustatė iš esmės jokių S. K. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak S. K., jo motina sunkiai serga, kaltinamasis, būdamas laisvėje, sieks atlyginti padarytą žalą. Kaltinamasis paskutinio žodžio metu sakė, kad jis turi brolį ir seserį, vadinasi jie gali pasirūpinti jo motina.
V. Civilinis ieškinys
Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 348,96 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
E. P. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala siejama su UAB „Tele2“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija T223 Nr. 0131734 (1 t., b. l. 32). Kita vertus, byloje nustatyta, kad nuo mobiliojo ryšio telefono „iPhone 14 P. M.“ įsigijimo iki jo pagrobimo 2025 m. kovo 12 d. praėjo nemažas laikas (daugiau kaip 1,5 metų). Teismas kreipėsi į UAB „Tele2“ dėl papildomos informacijos pateikimo apie pagrobto mobiliojo ryšio telefono vertę nusikalstamos veikos padarymo dieną. Bendrovė 2025 m. rugpjūčio 8 d. Nr. SD-40278 rašte nurodė, kad 2025 m. kovo 12 dienos datai UAB „Tele2“ naujo įrenginio „iPhone 14 P. M. 128GB“ pardavimo kaina su sutartimi buvo 998,92 Eur. Kartu negalima ignoruoti gautos informacijos, kad mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 14 P. M.“ 2024 m. birželio 7 d. buvo perduotas draudiminiam remontui; remonto metu buvo priimtas sprendimas įrangą pakeisti nauja (surašytas 2024 m. birželio 20 d. kvitas). Taigi nėra abejonių, kad po 2024 m. birželio 20 d. mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 14 P. M.“ buvo naudojimas, o 2025 m. kovo 12 dienai jis nebuvo visiškai naujas (buvo naudojamas daugiau kaip 8 mėnesius). Todėl pripažinti, kad S. K. pagrobė E. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 P. M.“ kaip naują, kurio vertė 998,92 Eur, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad dėl natūralaus nusidėvėjimo mobiliojo ryšio telefonas, naudojamas daugiau kaip 8 mėnesius, negali būti vertas tiek, kiek naujas mobiliojo ryšio telefonas. Šiuo atveju teismas vadovaujasi UAB „Tele2“ 2025 m. rugpjūčio 8 d. Nr. SD-40278 rašte nurodytomis Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamomis ilgalaikio turto nusidėvėjimo ar amortizacijos vertinimo taisyklėmis, kuriose apibrėžiami kompiuterinės technikos ir ryšių priemonių nusidėvėjimo vertinimo principai, ir pateikta informacija, kad 2025 m. kovo 12 d. datai veikiančio mobiliojo ryšio telefono „iPhone 14 P. M.“ (naudojamo tam tikrą laiką) kaina galėjo būti 636,93 Eur. Šiuo atveju visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai.
Taigi pripažintina, kad S. K. pagrobė E. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14 P. M.“, kurio vertė 636,93 Eur. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam priteisiama iš kaltinamojo 636,93 Eur turtinės žalos.
VI. Kiti klausimai
Šioje baudžiamojoje byloje S. K. nebuvo paskirtos kardomosios priemonės. Kaltinamajam skirti kardomąją priemonę nėra tikslinga, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmojo bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09518 dėl 270,83 Eur už S. K. gynusios advokatės D. Kisinienės darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėja paskirta nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią S. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.
Į S. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendį, taip pat šiame nuosprendyje nurodytą įskaitytiną laikotarpį.
S. K. pripažinti recidyvistu.
Iš S. K. priteisti nukentėjusiajam E. P. 636,93 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus ir devyniasdešimt tris euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmojo bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Iš S. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (S. K. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.