- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-1450-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13420-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Mokilizingas“
- Atsakovas
- L. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Mokilizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-19947-235/2016 pagal ieškovo UAB „Mokilizingas“ ieškinį atsakovui L. M. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mokilizingas“ pateikė ieškinį atsakovui L. M. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-20 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo UAB „Mokilizingas“ ieškinį atsakovui L. M. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Teismas nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-09 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1078-655/2015 pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, baudžiamojoje byloje ieškovas pareiškė 2 896,20 EUR civilinį ieškinį ir teismas patvirtino atsakovo įsipareigojimą atlyginti civiliniam ieškovui žalą per 1 metų terminą. Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi ieškovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu yra išspręstas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-09 baudžiamajame įsakyme yra tik patvirtintas atsakovo įsipareigojimas atlyginti turtinę žalą, tačiau baudžiamojoje byloje pateiktas civilinis ieškinys nebuvo nagrinėtas ir turtinė žala baudžiamojoje byloje nebuvo priteista. Atsakovas turtinės žalos per nurodytą terminą civiliniam ieškovui neatlygino. Apeliantas neturi teisės baudžiamojoje byloje prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą ir turtinę žalą jo pagrindu iš atsakovo išieškoti priverstine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-04-20 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-04-20 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 41 straipsnyje nurodyta, jog teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme.
BPK 422 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, jog baudžiamuoju įsakymu apeliantui nebuvo priteista turtinė žala, pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms (BPK 418 str. 1 d.), 2015-03-09 priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo patvirtino L. M. įsipareigojimą atlyginti UAB „Mokilizingas“ 2 896,20 EUR dydžio žalą per vienerių metų terminą. Liteko duomenimis atsakovas L. M. nepadavė prašymo dėl bylos nagrinėjimo teisme ir 2015-04-01 teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo. Pagal BPK 346 straipsnio nuostatas įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 29 str. 2 d.), o 2015-03-09 teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, jis yra vykdytinas. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog apeliantas neturi teisės baudžiamojoje byloje prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (CPK 113 str. 2 d.). Kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdomas teismo baudžiamasis įsakymas, klausimo, tokiu atveju taikytinos atitinkamos civilinio proceso normos, kadangi jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šiuo atveju apeliantas turėtų kreiptis į teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 str.).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.