Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė R. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-21919), prašydama jos naudai priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės (toliau -atsakovė) jos be pagrindo įgytą turtą – jos (ieškovės) sumokėtą 567.62 Eur žemės nuomos mokestį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gavo trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos pranešimą – Deklaraciją, kad už 2024 metų mokestinį laikotarpį (2024-01-01/2024-12-31) privalo sumokėti valstybei žemės nuomos mokestį 89. 70 Eur, o taip pat 87.10 Eur skolą ir 4.54 Eur delspinigius, iš viso 181.34 Eur. Taip pat gavo pranešimą sumokėti 4.00 Eur Žemės mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurį sumokėjo. 181.34 Eur mokestį reikalaujama sumokėti už naudojimąsi 0,2250 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Reikalavimas yra neteisėtas, siekiant valstybei be pagrindo įgyti turtą. Ji jau sumokėjusi valstybei už naudojimąsi šiuo žemės sklypu iš viso 567.62 Eur, tai patvirtinti pateikė įrodymus apie sumokėtus 358.84 Eur ir 208.78 Eur. Gavusi šią pinigų sumą, valstybė nepagrįstai praturtėjo, nes nėra teisės pagrindo reikalauti iš jos mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu, kurį privatizuodama jos močiutė S. M. 1992 m. liepos 23 d. sumokėjo valstybei 3119 rublių. S. M. testamentu jai paliko visą savo turtą, palikimą ji priėmė, tačiau dėl žemės sklypo negalėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nes valstybės valdžios institucija – Kauno rajono žemėtvarkos skyrius (dabar Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius) melavo teismui, kad S. M. nesumokėjo pinigų už perkamą žemės sklypą, todėl netapo žemės sklypo savininke, ir todėl ji (ieškovė) negalėjo žemės sklypo paveldėti. Šis valstybės valdžios institucijos pareigūnų melas buvo demaskuotas teisme, nes įrodyta, kad S. M. sumokėjo ne tik 3119 rublių už žemės pirkimą, bet ir 300 rublių mokestį už žemės privatizavimą ir kitą 300 rublių mokestį už žemės privatizavimo dokumentų rengimą ir įforminimą. Kauno rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 priėmė 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo nusprendė, kad sumokėjusi pinigus už perkamą žemę, S. M. tapo žemės sklypo savininke, todėl jai (ieškovei) bus išduoti S. M. žemės sklypo dokumentai (teismo sprendimą pridėjo). Tačiau teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Negavusi S. M. nupirkto žemės sklypo nuosavybės dokumentų, ji negalėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo į žemės sklypą, kurį faktiškai paveldėjo, nes priėmė visą S. M. palikimą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Įvykdytas akivaizdus nusikalstamas sukčiavimo aktas, nes įrodyta, kad pardavėjas (valstybė) paėmė už parduodamą daiktą (žemės sklypą) pinigus, tačiau parduoto daikto neperleido pirkėjui. Todėl kai buvo demaskuotas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų melas, kad S. M. būk tai nesumokėjo pinigų už perkamą žemės sklypą, jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į S. M. sumokėtus už žemės sklypo pirkimą 3119 rublių. Šį paveldėjimo teisės liudijimą pristatė Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau paveldimų pinigų jai niekas neišmokėjo. Valstybė neįvykdė prievolės grąžinti jai S. M. už žemės pirkimą sumokėtus 3119 rublių (Civilinio kodekso 6.1 straipsnis, 6.2 straipsnis). Kol valstybė neįvykdė prievolės grąžinti pinigus, tol ji netapo žemės sklypo savininke. Tai įrodo Registrų centro pažyma, kurią išreikalavo teismas, kad šis žemės sklypas neįregistruotas valstybės kaip savininkės vardu (pažymą pridėjo). Be to, atsakovė su ja nesudarė žemės sklypo nuomos sutarties. Įstatymas nustato, kad tik sudarius raštišką žemės nuomos sutartį su įrodymais, kad nuomotojas yra nuomojamos žemės savininkas, nuomotojas įgyja teisę reikalauti nuomos mokesčio sumokėjimo (Civilinio kodekso 6.546 straipsnis, 6.547 straipsnis. 6.550 straipsnis). Tokios teisės valstybė neįgijo, todėl išreikalavusi iš jos nuomos mokestį, valstybė nepagrįstai praturtėjo. Šiuo atveju valstybė tapo ir S. M. nupirkto žemės sklypo savininke, ir už žemės pirkimą S. M. sumokėtų pinigų savininke, ir neteisėtai išreikalauto žemės nuomos mokesčio savininke. Vykdant teisingumą, tokie atsakovės veiksmai negali būti pripažinti teisėtais.