- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00015-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
- Nuteistasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Raimondas Kivylius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. 37 MGL dydžio (4810 Lt) bauda.
Pagal BK 183 str. 2 d. A. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. birželio 1 d. nutarimu paskirtas laikinas A. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), apribojimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. pagrindu būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nustatančios, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 4 d., nustatančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas“, 4 punkto reikalavimus „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punkto reikalavimus „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 nepagrindė kasos pajamų orderiais 197 328,60 Lt pinigų gavimo į bendrovės kasą ir 197 328,60 Lt į įmonėje vedamą kasos knygą neįtraukė bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė 195 843 Lt įnešimo į banko sąskaitą operacijų ir į įmonėje vedamą kasos knygą šių išlaidų - 195 843 Lt - neįtraukė. Dėl šių padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
A. B. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - 391 928,60 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų:
A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigines lėšas, turėdamas tikslą tyčia pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigines lėšas nenustatytoje vietoje, 5 atvejais davė nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)” vyr. finansininkei R. P., nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pervesti pinigines lėšas į asmenines A. B. sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias AB „Danskebankas“, ir sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, kuri, vykdydama jo nurodymus, laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2008-07-03 pervedė iš viso 130 000 Lt, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)”, o būtent:
2008-02-27 į A. B. vardu registruotą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Danskebankas”, iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pervesta 80 000 Lt;
2008-05-06 į A. B. vardu registruotą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Danskebankas“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pervesta 10 000 Lt;
2008-06-26 į A. B. vardu registruotą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Danskebankas“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pervesta 10 000 Lt;
2008-06-30 į A. B. vardu registruotą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pervesta 10 000 Lt.
2008-07-03 į A. B. vardu registruotą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Danskebankas”, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, pervesta 20 000 Lt. A. B. šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas už 130 000 Lt.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigines lėšas, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą - pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2009-10-05 paėmė grynuosius pinigus 261 928,60 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)” negrąžino ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2008-01-15 - 2000 Lt, 2008-01-17 - 4000 Lt, 2008-01-22 - 4000 Lt, 2008-01-24 - 2000 Lt, 2008-01-31 - 500 Lt, 2008-02-12 - 500 Lt, 2008-02-14 - 300 Lt, 2008-02-15 - 4000 Lt, 2008-02-29 - 4000 Lt, 2008-03-02 - 4000 Lt, 2008-03-04 - 8000 Lt, 2008-03-07 - 1000 Lt, 2008-03-14 - 2000 Lt, 2008-03-17 - 4000 Lt, 2008-03-18 - 4000 Lt, 2008-03-20 - 5000 Lt, 2008-03-23 - 2000 Lt, 2008-03-28 - 4000 Lt, 2008-03-30 - 4000 Lt, 2008-04-03 2000 Lt, 2008-04-06 - 2000 Lt, 2008-04-08 - 2000 Lt, 2008-04-13 - 4500 Lt, 2008-04-17 - 2203,30 Lt, 2008-04-21 - 3365,72 Lt, 2008-04-23 - 5000 Lt, 2008-04-25 - 3000 Lt, 2008-04-27 - 2000 Lt, 2008-04-29 - 6000 Lt, 2008-05-02 - 3000 Lt, 2008-05-05 - 8000 Lt, 2008-05-07 - 8000 Lt, 2008-05-08 - 1000 Lt, 2008-05-09 - 2000 Lt, 2008-05-10 - 2000 Lt, 2008-06-06 - 4000 Lt, 2008-06-08 - 2000 Lt, 2008-06-10 - 4000 Lt, 2008-06-11 - 4000 Lt, 2008-06-12 - 2000 Lt, 2008-06-13 - 5000 Lt, 2008-06-17 - 2000 Lt, 2008-06-19 - 2100 Lt, 2008-06-20 - 4000 Lt, 2008-06-25 - 4000 Lt, 2008-06-26 - 8059,51 Lt, 2008-06-27 - 2000 Lt, 2008-06-28 - 6000 Lt, 2008-07-01 - 7200 Lt, 2008-07-02 - 6000 Lt, 2008-07-03 - 2000 Lt, 2008-07-04 - 10000 Lt, 2008-07-09 - 2000 Lt, 2008-07-16 - 2000 Lt, 2008-07-17 - 2000 Lt, 2008-07-20 - 4000 Lt, 2008-07-23 - 2000 Lt, 2008-07-25 - 2000 Lt, 2008-07-27 - 4000 Lt, 2008-08-12 - 6000 Lt, 2008-08-13 - 4000 Lt, 2008-08-16 - 2000 Lt, 2008-08-20 - 200,07 Lt, 2008-08-20 - 4000 Lt, 2008-08-22 - 2000 Lt, 2008-09-09 - 4000 Lt, 2008-09-10 - 4000 Lt, 2008-09-12 - 2000 Lt, 2008-09-17 - 2000 Lt, 2008-09-18 - 2000 Lt, 2008-09-19 - 6000 Lt, 2008-09-23 - 2000 Lt, 2008-09-24 - 2000 Lt, 2008-09-26 - 4000 Lt, 2008-09-30 - 2000 Lt, 2008-10-03 - 2000 Lt, 2008-10-05 - 4000 Lt. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2008-10-05 A. B. pasisavino 261 928,60 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų, iš viso laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 A. B. pasisavino 391 928,60 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų.
Teismas pagal BK 183 str. 2 d. A. B. išteisino. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad neįrodyta, jog A. B. turėjo siekį pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, jog buvo tiesioginė tyčia pasisavinti šios bendrovės pinigines lėšas ir paversti jas savo turtu. A. B. jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą panaudojo įmonės reikmėms.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl nepagrįsto A. B. išteisinimo pagal BK 183 str. 2 d.
Teismas besąlygiškai patikėjo A. B. parodymais apie tai, kad gavęs pinigines lėšas nuteistasis jas panaudojo įmonės reikmėms: mokėjo atlyginimą darbuotojams, pats vykdė skolų padengimą, atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su bankais, lizingo kompanijomis, pinigus leido medžiagoms pirkti bei kitiems tikslams.
Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. V. parodymais apie tai, kad pinigai buvo nuolat pervedami bendriems projektams, kad tarp bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryti skolų suderinimo aktai, nes jų nepatvirtina jokie rašytiniai dokumentai.
Skolų suderinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktų byloje nėra, tačiau teismas, remdamasis liudytojos R. P. parodymais, padarė išvadą apie tokių aktų buvimą. Šios liudytojos parodymų irgi nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
Teismas taip pat konstatavo, kad nėra galimybės pagrįsti išlaidų dokumentais, kuriuose buvo fiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atliktų mokėjimų užskaitos, nes tokie dokumentai prarasti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų dingimą ar praradimą.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo piniginių lėšų investavimas į užsienio rinkas ((duomenys neskelbtini) valiutos biržą), tai patvirtina ir specialisto išvada. Tačiau A. B. veikla, susijusi su investavimu į užsienio valiutų biržą, niekaip nėra susijusi su jam inkriminuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimu. Tai patvirtino ir teisme apklausta specialistė I. A., tačiau į jos paaiškinimus teismas neatsižvelgė.
Specialistei teisme paaiškinus, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. A. B. pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus 265 320,88 Lt sumai, todėl šią sumą tikslinga minusuoti iš A. B. inkriminuotos 391 928,60 Lt pasisavinimo sumos. Be to, iš teisme papildomai gautų DNB lizingo apmokėjimo už automobilius BMW X5 ir Mazda 6 dokumentų matosi, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. sausio 18 d. A. B. sumokėjo 5 758,21 Lt pagal lizingo sutartis. Todėl ir šia pinigų suma turi būti sumažinta inkriminuota pasisavintų pinigų suma. Taigi įvertinus nurodytus išlaidas pateisinančius dokumentus laikytina, kad A. B. pasisavino tik 120 849,51 Lt ir būtent tokio dydžio turtinę žalą padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi būti priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Neatsižvelgdamas į specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes apie tai, kad A. B. dokumentais pagrindė 265 320,88 Lt piniginės sumos panaudojimą (konkrečiai nurodant kokia pinigų suma ir kur panaudota), teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad yra nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei bei Sodrai, už UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkamas medžiagas ir kt.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tik 120 849,51 Lt sumos panaudojimą įmonės reikmėms. Todėl nuteistojo A. B. parodymai, jog jo paimti visi 391 928,60 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, laikytini deklaratyviais ir jie nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo. Teismo išvada, kad neįrodyta, jog A. B. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, bei sprendimas A. B. pagal BK 183 str. 2 d. išteisinti, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria A. B. išteisintas pagal BK 183 str. 2 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. A. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d. paskirta bausme 37 MGL dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams, ją atlikti nustatant pataisos namuose. Pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. B. priteisti 120 849,51 Lt žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki visiško 120 849,51 Lt civilinio ieškinio atlyginimo taikyti A. B. laikiną nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), apribojimą.
Civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Nuteisęs A. B. pagal BK 223 str. 1 d. ir išteisinęs pagal BK 183 str. 2 d., teismas civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.
2009-10-08 buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla. Vėliau teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negalėdamas patikrinti įmonės sandorių dėl neperduotų apskaitos dokumentų, bankroto administratorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
2010 m. vasario 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai iššvaistyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. ir 2010 m. birželio 04 d. nutartimis patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini)” kreditorių kreditorinius reikalavimus 956.827,69 Lt sumai, o 2012- 08-27 nutartimi dar 224.896,00 Lt sumai pagal vekselių turėtojų S. B. ir G. V. prašymus per Klaipėdos apygardos teismą, nors apklausiami kaip liudytojai buvo pasisakę, kad pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)” neturi. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kreditorinių reikalavimų įsiskolinimas siejamas su kaltinamojo A. B. vadovavimu įmonei.
Atliktas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos patikrinimas bei specialistės išvados patvirtino tai, kad investicinė veikla, susijusi su investavimu į valiutų biržą, nėra susijusi su piniginių lėšų pasisavinimu iš įmonės.
Laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2008-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B., turėdamas visus šios bendrovės įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei R. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervesti lėšas į tris jo asmenines sąskaitas iš viso 130 000 Lt.. Šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikta ir jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinti. Tokiu būdu pasisavintas didelės vertės svetimas turtas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ 130 000 Lt pinigines lėšos.
Taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. spalio 5 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė grynuosius pinigus bendroje sumoje 261 928, 60 Lt. Iš viso laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 bendra A. B. pasisavintų piniginių lėšų suma sudaro 391 928,60 Lt.
Tokiai sumai ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo pareiškęs civilinį ieškinį.
Specialistė savo išvadoje nurodė bei teisme paaiškino, kad sudėjus visas pajamas ir atėmus išlaidas A. B. 2008 m. sausio 1 d. liko skolingas įmonei 271469,42 Lt. Ši suma į inkriminuotą 391928,60 Lt sumą neįėjo, tačiau į specialistės išvadas, priimant nuosprendį neatsižvelgta. Taip pat specialistė nurodė, kad A. B. pateisino išlaidas 265 320,88 Lt sumai. Taip pat buvo pateikti įrodymai, kad 5 758,21 Lt suma papildomai apmokėta lizingui pagal sutartis, todėl šias sumas specialistė iš inkriminuotos bendros 391 92.8,60 Lt pasisavinimo sumos siūlė atimti. Tokią poziciją ir kad bankrutavusiai įmonei padaryta turtinė žala laikytina 120849,51 Lt, baigiamosiose kalbose išreiškė ir valstybinis kaltintojas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
A. B. teismas išteisino besąlygiškai patikėdamas jo parodymais, jog įmonės pinigines lėšas, kurių pasisavinimu kaltinamas, naudojo įmonės reikmėms, t. y. mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, dengė skolas, atsiskaitinėjo su bankais, pirko medžiagas, kurių neįvardijo. Taip pat nurodė, jog vykdė tarpusavio atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)” siejo verslo ryšiai. Tačiau teismas neįvertino, kad nebuvo pateikti jokie skolų suderinimo aktai ar kiti rašytiniai įrodymai. Nepateikta jokių įrodymų ir apie tai, kad tarpusavio užskaitų dokumentai buvo prarasti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad specifiniai bankroto proceso tikslai apsaugoti įmonę skolininkę ir jos kreditorius nuo didesnių nuostolių pasiekiami tik nuosekliai ir operatyviai vykdant bankroto procedūras. Iškėlus įmonės bankroto bylą stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui - atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, nei bankrutuojančiai įmonei, todėl bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 str. pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę.
Civilinis ieškovas šioje byloje yra bankrutavusi įmonė, o teismas, nenagrinėdamas civilinio ieškinio, visiškai neįsigilino į bankroto teisinių santykių specifiką ir į tai, kad iš šios priteistos sumos bus tenkinama dalis kreditorių reikalavimų, patvirtintų Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiomis nutartimis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesai sutampa ir neturėtų būti supriešinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-508/2010, Nr. 3K-3- 130/2011), o bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nepriklausomai ar šis reikalavimas pateikiamas civilinėje byloje ar nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
Taigi teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, ir paliko nenagrinėtą civilinį ieškinį.
Prašo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. B. bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 120 849,51 Lt. Iki visiško 120 849,51 Lt civilinio ieškinio atlyginimo taikyti A. B. turtui - butui, (duomenys neskelbtini), laikinąsias apsaugos priemones nurodytiems reikalavimams užtikrinti.
Šalies argumentai
Atsikirtimuose į prokurorės apeliacinį skundą nuteistojo A. B. gynėjas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti galioti.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo piniginių lėšų investavimas į užsienio rinkas. Tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad A. B. veikla, susijusi su investavimu į valiutų biržą, visiškai nesusijusi su jam inkriminuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimu. Toks apeliacinio skundo argumentas, gynėjo nuomone, yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
A. B. buvo pateikęs liudytojai R. P. dokumentus dėl investavimo, bet jie buvo be antspaudų, todėl ji negalėjo jų nurašyti į nuostolius, o užtvirtino A. B. kaip atskaitingam asmeniui. Beje, įmonės balansas yra vienas, į jo sudėtį įeina ir atskaitingo asmens disponuojama suma. Investavimo faktas ir patirti nuostoliai patvirtinti rašytiniais duomenimis – bankiniais išrašais, specialisto išvada.
Prokurorė savo skunde visiškai nepasisako apie liudytojų S. B., G. V., J. B. parodymus. Nustatyta, kad šie asmenys skolino įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairias pinigų sumas, tačiau galiausiai jos buvo perrašytos A. B.. Tokiu būdu buvo mažinami įmonės finansiniai įsiskolinimai kreditoriams, o tai eliminuoja BK 183 str. dispozicijoje numatyta padarinių (žalos) buvimą ir jų siekimą. Bendrovės vadovo veiką kvalifikuojant kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar buvo padaryta reali žala, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo prarasti tam tikri apskaitos dokumentai, tačiau nustatant pinigų panaudojimo aplinkybes teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais.
Be to, pažymėtina, kad ir pats valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu teisme pasisakė dėl kaltinimo apimties mažinimo. Tai reiškia, kad kaltinimas yra nekonkretus ir tokiu būdu yra pažeista teisė į gynybą. Skunde prokurorė nepasisakė ir apie tiesioginės tyčios buvimą A. B. pasisavinant svetimą turtą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus patenkinti, civilinio ieškovo atstovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.
Prokuratūra ir civilinio ieškovo atstovas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. B. išteisintas pagal BK 183 str. 2 d. Nuosprendžio dalis, kuria A. B. nuteistas pagal BK 223 str. 1 d., neskundžiama. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija patikrina šią bylą ir nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir pagrįstai A. B. atžvilgiu pagal BK 183 str. 2 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, jog A. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - 391 928,60 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų, t.y. kad jis minėtas pinigines lėšas panaudojo ne įmonės reikmėms, o asmeniniams poreikiams tenkinti.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, banko sąskaitos, nori paversti jį nuosavu turtu taip siekdamas naudos savininko sąskaita. Kvalifikuojant tokius asmens (įmonės vadovo) veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertinta ne tik tokio pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, panaudojimas ne tam konkrečiam tikslui, kuriam jie buvo skirti), bet ir tai, kad juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012).
Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu duotais specialistės paaiškinimais, paties A. B., liudytojų R. P., V. A. P., R. T., J. V. parodymais) nustatyta, jog iš tikrųjų A. B., laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 paimdamas kaltinime nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančių piniginių lėšų dalį, nepateikė šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, šių pinigų panaudojimas nebuvo parodytas įmonės apskaitos dokumentuose. Iš A. B. teisme duotų parodymų seka, jog paprastai buvo atliekami bankiniai pavedimai, pinigai paimami bankomatuose. Piniginės lėšos buvo naudojamos kasdieninėms išlaidoms, susijusioms su įmonės veikla. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis A. B. buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bet ir kasininkas, visas finansines operacijas su grynaisiais pinigais atliko būtent jis. Liudytojos R. P. ir V. A. P. parodė, jog jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą pagal A. B. pateiktus finansinius dokumentus. Liudytoja R. P. apklausos metu parodė ir tai, kad 2009 m. vasario mėn., išeidama vaiko priežiūros atostogų, visus UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentus perdavė A. B., jų buvo nedaug, gal keturi segtuvai. Byloje nustatyta, kad 2009 m. A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)” pardavė R. T.. Byloje liudytoju apklaustas R. T. patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, 4 segtuvus, gautus iš A. B., perdavė tyrėjai. Liudytojas teismui negalėjo pasakyti, ar visus dokumentus, kuriuos gavo iš A. B., perdavė tyrėjai, nes dalį dokumentų jis buvo davęs auditoriui ir galimai įmonės pirkėjui. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. T. buvo įpareigotas teismui pateikti papildomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, bet to nepadarė. Tuo tarpu liudytoja apklausta tyrėja J. V. teismui patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu R. T. savo ranka protokole parašė, jog tyrimui pateikė visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tai jis nurodė ir apklausos metu. Taigi, byloje nepaneigta, kad egzistavo ir kiti bendrovės išlaidas patvirtinantys dokumentai, kurių neišsaugojo kiti asmenys.
Kita vertus, kaip seka iš aukščiau išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti įvertinta ne tik tokio pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (neįtraukimas į buhalterinę apskaitą, panaudojimas ne tam konkrečiam tikslui, kuriam jie buvo skirti), bet ir tai, kad, juos paimant bei panaudojant, įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą).
Kaip matyti iš A. B. viso proceso metu duotų parodymų, jis neprisipažino pasisavinęs UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausiančias pinigines lėšas (391 928,60 Lt). Iš pastarojo parodymų seka, jog buvo įkurtos trys tarpusavyje susijusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”. Jis buvo visų minėtų įmonių akcininkas, o UAB „(duomenys neskelbtini)” ir direktorius, kasininkas. S. V. ir T. R. buvo jo partneriai. Viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos sričių buvo investicinio pobūdžio. Investicijoms piniginės lėšos buvo gaunamos (skolinamos) iš UAB „(duomenys neskelbtini)”, iš privačių investuotojų. Lėšos buvo duodamos ir grynais. Gavęs lėšas, jis pats vykdė kasdieninius mokėjimus: darbo užmokesčio, skolų padengimo, tarpusavio atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)”, atsiskaitymus su bankais, lizingo bendrovėmis. Buvo dengiamos „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” išlaidos. UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginės lėšos buvo pervedamos atgal per banką. Pagal susitarimą dalis pinigų buvo duodama grynais šios bendrovės direktoriui S. V.. Buvo mokama grynaisiais ir už UAB „(duomenys neskelbtini)” įgytas medžiagas pardavėjams. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo skolų suderinimo aktai, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)” investuodavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)”, o ši atsiskaitydavo su UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojais, kreditoriais. Būdavo ir užskaitų aktai. Perkant žemės sklypus, visos palūkanos, projektų rengimas, avansiniai mokėjimai buvo mokami iš UAB „(duomenys neskelbtini)”. Pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)” R. T., jam buvo perduoti ir įmonės dokumentai. Jis jokių įmonės pinigų nepasisavino, sunkmečiu stengiantis išgyventi, jis investavo ne tik savo asmenines lėšas, bet veiklos atgaivinimui paskolino lėšų ir iš tėvų bei giminaičių. Be to, vėliau, kad nenukentėtų kreditoriai, jis prisiėmė asmeninę atsakomybę dėl jų patirtų nuostolių.
Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad kaltinamojo ar nuteistojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotas bylos baigtimi, nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką), BPK 20 str. prasme taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Todėl norint juos atmesti, nepakanka vien netikėti šiais parodymais. Būtina nurodyti, kodėl kiti savarankiški ir patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo ar nuteistojo parodymus. Tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, aptartus A. B. parodymus iš esmės patvirtina S. V., R. P., V. A. P. parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šie įrodymai, priešingai nei nurodo apeliantai, nėra deklaratyvūs teiginiai. Jais nustatomi būtinieji nusikalstamos veikos (BK 183 str. 2 d.) požymiai (tyčios turinys, žalos bendrovei padarymas, bendrovės lėšų panaudojimas).
Liudytoju apklaustas S. V. patvirtino, jog jis su A. B. buvo verslo parneriai, „(duomenys neskelbtini)” akcininkai. 2007-2008 m. jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius. A. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo investavimo įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)” – statybos įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)” pervedinėjo investavimui pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)”. Kai kurie pinigai buvo panaudojami statyboms, o laisvesni - investicijoms. Liudytojas apklausos metu patvirtino ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” išlaidos buvo apmokamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigų. Buvo atsiskaitoma ne tik pavedimais, bet ir nedidelėmis sumomis grynais pinigais. Liudytojas parodė, jog jo nuomone, buvo skolų suderinimo aktai. Taip pat liudytojas patvirtino, kad iš A. B. sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą buvo pervedami pinigai, kurie buvo skirti verslui, įmonių veiklai, atsiskaitymams su darbininkais, už medžiagas. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentui, tame tarpe ir susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)”, yra perduoti administratoriui.
Baudžiamojoje byloje liudytoja apklausta kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusi viena iš buhalterių R. P. patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo susijusios, tarpusavyje buvo susiję akcininkai. Be investavimo, viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos sričių buvo buhalterinių paslaugų teikimas. UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterines paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, už ką buvo gaunamos pajamos, kurios turėjo atsispindėti įmonės registre. Jeigu to nebuvo, vadinasi buvo daromas įmonių skolų derinimas pagal suderinimo aktus. Ji matė tuos skolų suderinimo aktus, pati juos pateikė ir įsegė prie dokumentų, jie tikrai buvo tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje. Vienoje įmonėje išplėstinis, kitoje – sutrauktas. Skolų suderinimo aktai buhalteriškai nebuvo atvaizduojami, nebuvo įtraukiami į jokius registrus. Liudytoja patvirtino ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo UAB „(duomenys neskelbtini)” paskolinusi pinigų pagal sutartį ir A. B. grąžindavo pinigus kaip skolą, todėl skola mažėjo jam kaip atskaitingam asmeniui ir mažėjo skola UAB „(duomenys neskelbtini)”.
Liudytoja V. A. P. apklausos metu parodė, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)” buhaltere dirbo nuo 2008 m. kovo pabaigos iki gruodžio pabaigos, iš pirminių dokumentų suvedinėjo duomenis, skaičiavo atlyginimą. Visos įmonės pajamos buvo fiksuojamos, buvo suvedami pardavimo dokumentai, išlaidos buvo veiklos sąnaudose, tai ir atlyginimų, socialinio draudimo, telefonų paslaugų sąnaudos ir kitos, viskas buvo fiksuojama pagal pateiktus dokumentus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo sutartys dėl buhalterinių paslaugų teikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)” pervedinėjo pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą. Metų gale R. P. surašydavo skolų suderinimo aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad netikėti aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa, be to jų nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Vien ta aplinkybė, kad byloje nebuvo pateikti įmonių skolų suderinimo aktai, savaime nedaro minėtų liudytojų parodymų nepatikimais. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo viena kitai įsiskolinimų, patvirtina byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)” skolinių įsipareigojimų suvestinė (b.t. 3, b.l. 183-185).
Be to, faktą, kad A. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - 391 928,60 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų, iš dalies paneigia bei A. B. teisme duotus parodymus, jog piniginės lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms, iš dalies patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Beje, šią aplinkybę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde pripažino ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, taip pat ir civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A. B. kaip atskaitingo asmens pajamas sudarė 391 928,60 Lt, atskaitingo asmens A. B. išlaidos, kurios patvirtintos pirminiais apskaitos dokumentais, buvo 265 320,88 Lt (b.t. 1, b.l. 144). Šias išvadoje nustatytas aplinkybes apklausos metu teismui patvirtino ir specialistė I. A.. Taigi, iš specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų seka, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 atskaitingo asmens A. B. įsiskolinimas įmonei buvo 126 607,72 Lt. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti AB DnB banko dokumentai, iš kurių matyti, kad A. B. laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2009-01-18 už UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) lizinguotus automobilius BMW X5 ir Mazda 6 papildomai į AB DNB lizingas atsiskaitomąją sąskaitą sumokėjo 5 758,21 Lt. Ši suma taip pat turi būti atimama iš kaltinime nurodytos neva tai pasisavintos sumos. Tokiu būdu, A. B. neva tai iš UAB „(duomenys neskelbtini)” pasisavinta suma dar sumažėjo iki 120 849,51 Lt.
Nustatinėjant, kokį sumanymą A. B. turėjo, paimdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigines lėšas ir jomis disponuodamas, kolegijos nuomone, privalu įvertinti ir liudytojų S. B., G. V., J. B. parodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigų investavimu į užsienio valiutų biržą.
Byloje liudytojais apklausti S. B., G. V. apklausų metu patvirtino, jog skolino pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)”. Liudytoja S. B. parodė, jog 2008-04-23 UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo paskolinta 50 000 Lt, o 2008-09-05 – 74 000 Lt, buvo pasirašyta sutartis, kasos dokumentai pasirašyti nebuvo. Liudytojas G. V. parodė, jog 2008-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)” paskolino 50 000 Lt, buvo pasirašyta sutartis. Vėliau asmeniškai A. B. jis dar paskolino 25 000 Lt, sutartis pasirašyta nebuvo. Minėti liudytojai patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog lėšos buvo skolinamos įmonės veiklai, be to nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” skolos vėliau buvo perrašytos asmeniškai A. B. ir išrašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai, kurių laiduotojai UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”. Byloje yra pateikti liudytojų minimi paprastieji neprotestuotini vekseliai, o taip pat G. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” 2008-04-28 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 4, b.l. 176-177). Kolegijos vertinimu, šie liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai taip pat paneigia A. B. neva tai buvusį sumanymą kaltinime nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančias pinigines lėšas panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti ir patvirtina pastarojo siekį pasirūpinti įmone bei jos kreditoriais.
A. B. parodymus apie tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigines lėšas naudojo ir mokėdamas avansus, įsigyjant žemės sklypus, patvirtina liudytojo J. B. parodymai. Šis liudytojas apklausos metu patvirtino, kad A. B. vieną kartą norėjo iš jo nupirkti žemes. Už žemę jam buvo sumokėtas 20 000 Lt avansas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog aukščiau paminėta specialisto išvada, specialistės I. A. teisme duoti paaiškinimai, patvirtina tai, jog investavimas į valiutų biržą, šios veiklos metu buvę pinigų judėjimai, nėra susiję su A. B. pateiktu kaltinimu, pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)” pinigines lėšas. Specialistė teismui patvirtino, jog tos sumos nėra įtrauktos į įmonei padarytą žalą, jos A. B. nėra inkriminuojamos. Kita vertus, šiuo atveju privalu vertinti ir šias byloje nustatytas aplinkybes, kaip turinčias reikšmės, nustatant A. B. tyčios kryptingumą. Pažymėtina tai, jog investavimo faktas ir patirti nuostoliai patvirtinti bankiniais išrašais, specialisto išvada. Specialisto išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos į užsienio bankus buvo pervesta 1 139 900,64 Lt, o grąžinta 361 742,16 Lt, tai sudaro 778 158,48 Lt skirtumą. Byloje nustatyta, kad A. B. buvo pateikęs liudytojai R. P. dokumentus dėl investavimo, bet jie buvo be antspaudų, todėl ji negalėjo jų nurašyti į nuostolius, o užtvirtino A. B. kaip atskaitingam asmeniui, su kuo pastarasis sutiko. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, vienareikšmiškai paneigia A. B. suinteresuotumą UAB „(duomenys neskelbtini)” veikos sąskaita tenkinti asmeninius poreikius.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, konstatuoja, jog A. B. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išteisintas pagal BK 183 str. 2 d. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma neįrodyta, kad A. B. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos buvo panaudotos pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta reali žala.
Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Būtent toks sprendimas buvo priimtas ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, todėl apeliacinių skundų ribose šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį taip nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.