Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2012-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-462/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-10-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
1-84-462/2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00015-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-462/2012Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00015-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11.; 1.2.14.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Remigijus Preikšaitis,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,civilinio ieškovo atstovui A. S.,gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių r., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Well force“ vadybininku, gyv. Tiltų g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 aplaidžiai tvarkė UAB „STG Invest“, įmonės kodas 300663532, registruotos Viršutinėje g. 11–2, Klaipėdoje, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „STG Invest“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros:

A. B., būdamas UAB „STG Invest“, įmonės kodas 300663532, registruotos Viršutinėje g. 11–2, Klaipėdoje, direktoriumi, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. pagrindu būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas“, 4 punkto reikalavimus „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punkto reikalavimus „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 nepagrindė kasos pajamų orderiais 197 328,60 Lt pinigų gavimo į bendrovės kasą ir 197 328,60 Lt į įmonėje vedamą kasos knygą neįtraukė bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė 195 843 Lt įnešimo į banko sąskaitą operacijų ir į įmonėje vedamą kasos knygą šių išlaidų – 195 843 Lt – neįtraukė. Dėl šių padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „STG Invest“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 391 928,60 Lt UAB „STG Invest“ piniginių lėšų:

A. B., būdamas UAB „STG Invest“, įmonės kodas 300663532, registruotos Viršutinėje g. 11–2, Klaipėdoje, direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „STG Invest“ pinigines lėšas, turėdamas tikslą tyčia pasisavinti UAB „STG Invest“ pinigines lėšas nenustatytoje vietoje, 5 atvejais davė nurodymus UAB „STG Invest“ vyr. finansininkei R. P., nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, iš UAB „STG Invest“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB DnB Nord banke, pervesti pinigines lėšas į asmenines A. B. sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, esančias AB „Danskebankas“, ir sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, esančią AB „Swedbank“, kuri, vykdydama jo nurodymus, laikotarpiu nuo 2008-02-27 iki 2008-07-03 pervedė iš viso 130 000 Lt, priklausančių UAB „STG Invest“, o būtent:

2008-02-27 į A. B. vardu registruotą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, esančią AB „Danskebankas“, iš UAB „STG Invest“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB DnB Nord banke, pervesta 80 000 Lt;

2008-05-06 į A. B. vardu registruotą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, esančią AB „Danskebankas“, iš UAB „STG Invest“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB DnB Nord banke, pervesta 10 000 Lt;

2008-06-26 į A. B. vardu registruotą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, esančią AB „Danskebankas“, iš UAB „STG Invest“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB DnB Nord banke, pervesta 10 000 Lt;

2008-06-30 į A. B. vardu registruotą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, esančią AB „Swedbank“, iš UAB „STG Invest“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB DnB Nord banke, pervesta 10 000 Lt.

2008-07-03 į A. B. vardu registruotą sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, esančią AB „Danskebankas“, iš UAB „STG Invest“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB DnB Nord banke, pervesta 20 000 Lt. A. B. šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, pinigų UAB „STG Invest“ negrąžino ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą – UAB „STG Invest“ pinigines lėšas už 130 000 Lt.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. B., būdamas UAB „STG Invest“, įmonės kodas 300663532, registruotos Viršutinėje g. 11–2, Klaipėdoje, direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „STG Invest“ pinigines lėšas, turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „STG Invest“ turtą – pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2009-10-05 paėmė grynuosius pinigus už 261 928,60 Lt iš UAB „STG Invest“ sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB DnB Nord banke, šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, pinigų UAB „STG Invest“ negrąžino ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2008-01-15 – 2000 Lt, 2008-01-17 – 4000 Lt, 2008-01-22 – 4000 Lt, 2008-01-24 – 2000 Lt, 2008-01-31 – 500 Lt, 2008-02-12 – 500 Lt, 2008-02-14 – 300 Lt, 2008-02-15 – 4000 Lt, 2008-02-29 – 4000 Lt, 2008-03-02 – 4000 Lt, 2008-03-04 – 8000 Lt, 2008-03-07 – 1000 Lt, 2008-03-14 – 2000 Lt, 2008-03-17 – 4000 Lt, 2008-03-18 – 4000 Lt, 2008-03-20 – 5000 Lt, 2008-03-23 – 2000 Lt, 2008-03-28 – 4000 Lt, 2008-03-30 – 4000 Lt, 2008-04-03 2000 Lt, 2008-04-06 – 2000 Lt, 2008-04-08 – 2000 Lt, 2008-04-13 – 4500 Lt, 2008-04-17 – 2203,30 Lt, 2008-04-21 – 3365,72 Lt, 2008-04-23 – 5000 Lt, 2008-04-25 – 3000 Lt, 2008-04-27 – 2000 Lt, 2008-04-29 – 6000 Lt, 2008-05-02 – 3000 Lt, 2008-05-05 – 8000 Lt, 2008-05-07 – 8000 Lt, 2008-05-08 – 1000 Lt, 2008-05-09 – 2000 Lt, 2008-05-10 – 2000 Lt, 2008-06-06 – 4000 Lt, 2008-06-08 – 2000 Lt, 2008-06-10 – 4000 Lt, 2008-06-11 – 4000 Lt, 2008-06-12 – 2000 Lt, 2008-06-13 – 5000 Lt, 2008-06-17 – 2000 Lt, 2008-06-19 – 2100 Lt, 2008-06-20 – 4000 Lt, 2008-06-25 – 4000 Lt, 2008-06-26 – 8059,51 Lt, 2008-06-27 – 2000 Lt, 2008-06-28 – 6000 Lt, 2008-07-01 – 7200 Lt, 2008-07-02 – 6000 Lt, 2008-07-03 – 2000 Lt, 2008-07-04 – 10000 Lt, 2008-07-09 – 2000 Lt, 2008-07-16 – 2000 Lt, 2008-07-17 – 2000 Lt, 2008-07-20 – 4000 Lt, 2008-07-23 – 2000 Lt, 2008-07-25 – 2000 Lt, 2008-07-27 – 4000 Lt, 2008-08-12 – 6000 Lt, 2008-08-13 – 4000 Lt, 2008-08-16 – 2000 Lt, 2008-08-20 – 200,07 Lt, 2008-08-20 – 4000 Lt, 2008-08-22 – 2000 Lt, 2008-09-09 – 4000 Lt, 2008-09-10 – 4000 Lt, 2008-09-12 – 2000 Lt, 2008-09-17 – 2000 Lt, 2008-09-18 – 2000 Lt, 2008-09-19 – 6000 Lt, 2008-09-23 – 2000 Lt, 2008-09-24 – 2000 Lt, 2008-09-26 – 4000 Lt, 2008-09-30 – 2000 Lt, 2008-10-03 – 2000 Lt, 2008-10-05 – 4000 Lt. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-01-15 iki 2008-10-05 A. B. pasisavino 261 928,60 Lt UAB „STG Invest“ piniginių lėšų, iš viso laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-05 A. B. pasisavino 391 928,60 Lt UAB „STG Invest“ piniginių lėšų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo įkurtos kelios įmonės kartu su S. V. ir T. R. Jie buvo trys partneriai. Visų pirma buvo įsteigta UAB „Statybų garantija“ kaip bendra pagrindinė įmonė. Toliau buvo įsteigta UAB „STG Invest“. Ši įmonė buvo valdoma jo asmeniškai. Paskui buvo įkurta UAB „STG servisas“. Joniškyje buvo nupirktos patalpos, vykdoma visa renovacija. Paskui buvo perkami žemės sklypai, keičiama jų paskirtis gyvenamųjų kvartalų vystymui. Šiauliuose buvo nupirktas 3 ha sklypas ir vykdoma visa veikla pakeisti paskirtį. Klaipėdoje, Peskojų k., buvo nupirkti du sklypai, kur buvo pradėtos statybos iki sunkmečio. Paskui dar buvo papildomai perkami žemės sklypai perpardavimui, nes žemės kainos labai greitai kito. Plungėje buvo vystomas projektas daugiaaukščio namo statybai. Su šiuo projektu buvo susijęs R. K., kuris buvo žemės savininkas. R. K. buvo mokamas avansas už sklypo įsigijimą iš AB „STG Invest“ pinigų. Su Plungės savivaldybe buvo sudaromos nuomos sutartys ir papildomos žemės sklypų nuomos sutartys. Viena iš jo veiklų buvo finansinių lėšų investicinio pobūdžio. Buvo renkami pinigai iš privačių investuotojų, iš įmonių, tame tarpe ir iš UAB „Statybų garantija“, ir gauti pinigai buvo investuojami. Laisvos lėšos buvo skiriamos investavimui. Valiutų biržoje iki krizės buvo pliusas. Net didžioji dalis pinigų buvo uždirbama. Kilus krizei tikėjosi, kad sunkmetis greitai baigsis, vėl galės darbuotis, bet taip neįvyko. Tuo momentu jų veikla buvo minusinė. Užsieniniuose dokumentuose yra nurodyta nuostolio suma – 324 000 dolerių, tai yra prarastos investicijos. Patyrė apie 800 000 Lt nuostolį. Tai buvo gana didelis nuostolis jų įmonei. Jo partneris tada patyrė trumpalaikį šoką, puolė į depresiją, viskas liko ant jo galvos. Partneris pats neprisiėmė jokių įsipareigojimų kreditoriams, tai teko padaryti jam asmeniškai. Pripažįsta, jog jis buvo UAB „STG Invest“ kasininkas. Gavęs lėšas, pats vykdė mokėjimus: darbo užmokestį, skolų padengimą, tarpusavio atsiskaitymus su UAB „Statybų garantija“. Jis pats asmeniškai gaudavo lėšas, kurių jam reikėdavo jo įmonės veiklai. Toks buvo jų visų akcininkų susitarimas. Buvo gan platus pinigų panaudojimo spektras. Be visų išvardintų veiklų, dar UAB „STG Invest“ teikė buhalterines paslaugas. Buhalterė R. P. ir jos mama buvo Šiauliuose. Jos vykdė buhalterinę veiklą visoms jų įmonėms ir dar papildomai dirbo su kitomis įmonėmis, kaip su papildomu pajamų šaltiniu. Tvarkė ir kitų įmonių buhalteriją. Nepripažįsta kaltinimo, nes jokio turto neužgyveno, nepasisavino, o investavo. Prasidėjus sunkmečiui stengės išgyventi. Net pasiskolino iš tėvų ir giminaičių lėšas veiklos atgaivinimui. Paskui, kad nenukentėtų kreditoriai, jis asmeniškai prisiėmė asmeninę atsakomybę dėl jų patirto nuostolio. UAB „STG Invest“ buhalteriniai dokumentai buvo. Jei sąmoningai būtų norėjęs lėšas nuslėpti, tai gal būtų vengęs daryti pavedimus, būtų žymiai mažesnės atsiskaitymų sumos. Jam buvo pervedamos gana reikšmingos sumos. Po kiekvieno gavimo jis vykdė atsiskaitymus su bankais, lizingo kompanijomis, su darbuotojais, su ta pačia UAB „Statybų garantija“. Lėšos buvo duodamos ir grynaisiais. Su akcininku V. buvo toks susitarimas, nes disponavo didesne dalimi lėšų, buvo vykdomi atsiskaitymai su darbuotojais, kurie vykdė statybas ir Klaipėdos rajone. Piniginės lėšos buvo išleistos medžiagų užpirkimui, tarpusavio skolų suderinimo aktai buvo. Visada buvo viskas pagrįsta buhalteriniais dokumentais iki kažkurio momento, kol susidūrė su kažkokių dokumentų trūkumu. Sąmoningai nesistengė nieko paimti. Pagal specialisto išvadas, tai buvo praktiškai pinigų paėmimai bankomatuose po kelis tūkstančius. Nebuvo didelės sumos paimtos ir kažkur padėtos. Matosi, kad tai buvo firmos kasdieninės išlaidos, kasdieniniai veiksmai, tie pinigai buvo leidžiami tam tikslui, kas buvo susiję su įmonės veikla. Buvo daug tų čekiukų – ir kuro, ir kitokių išlaidų. Tie finansiniai dokumentai buvo, o kur jie šiuo momentu,– negali to pasakyti. Jei būtų pritrūkę tų dokumentų, tai automatiškai jau būtų sukėlę įtarimų ir jo partneriams, buhalterėms.

Liudytoja R. P. parodė, jog nuo įmonės UAB „STG Invest“ įkūrimo iki 2009 m. vasario mėnesio dirbo vyr. buhaltere. Po to išėjo vaiko priežiūros atostogų. A. B. buvo minėtos įmonės direktorius ir kasininkas. Kasos ji netvarkė. A. B. atiduodavo jai finansinius dokumentus vieną kartą per mėnesį. Ji juos suvesdavo ir paduodavo pasirašyti. Būdavo dokumentus ir pats A. B. atveždavo, ir per S. V. perduodavo, nes jie kartu dirbo. Ji taip pat atgal A. B. perduodavo buhalterinius dokumentus per S. V. Tokio kaip biuro neturėjo. Būdavo, kad ir pas ją namuose pasirašydavo finansinius dokumentus. Tuo pačiu metu tvarkė įmonių „Statybų garantijos“, „STG Servis“, UAB „Gotuma“ buhalterinę apskaitą. Įmonės „STG Invest“, STG Servis“ ir „Statybų garantija“ buvo susijusios, nes tarpusavyje akcininkai buvo susiję, keitėsi tik akcijų procentai. Jos žiniomis, buvo investuojami pinigai į užsienį. Pradžioje buvo ir investuota, ir grįžimai pinigų, didesni grįžimai negu investavimas. Paskui buvo tik išlaidos. Tarp A. B. pateiktų dokumentų būdavo iš užsienio banko išrašas, kaip ir iš Lietuvos bet kokio banko išrašas, internetinis variantas be parašų, be antspaudų. Tie, kurie buvo su ta užsienio firma susiję, irgi buvo be parašų, be antspaudų. Ji pasakė, kad metų neužbaigs, kol nepamatysi to dokumento su antspaudais ir parašais iš užsienio banko, nes buvo didelės sumos. A. B. jai buvo pristatęs visą tą storą išrašą, buvo vokas iš kažkokios ten tos kompanijos, kur ten investavo pinigus, bet dokumentas buvo be antspaudų. Todėl ji tuos pinigus užtvirtino A. B. kaip atskaitingam asmeniui, kadangi be pagrindžiančio dokumento negalėjo pinigus nurašyti į nuostolį. UAB „STG Invest“ teikdavo buhalterines paslaugas „Statybų garantijai“ ir „STG Servisui“. Už tai buvo gaunamos pajamos. Pajamos turėjo būti atvaizduotos registruose. Jei nebuvo atvaizduotos, vadinasi, buvo skolų dengimas tarp įmonių. Buvo įmonių suderinimų aktai pasirašyti. Matė tuos skolų suderinimo aktus, nes juos ji pati ir pateikė, pati juos įsegė prie dokumentų, jie tikrai buvo tiek vienoje įmonėje, tiek kitoje.

Liudytoja V. A. P. parodė, jog nuo 2008 m. trečio mėnesio iki metų pabaigos dirbo UAB „STG Invest“ buhaltere. Iš pirminių dokumentų suvedinėjo duomenis, skaičiavo atlyginimą. Pirminius buhalterinius dokumentus rasdavo Šiauliuose, Kviečių g. „(duomenys neskelbtini)“, nes ten gyveno jos dukra. S. V., Statybų garantija“ direktorius, dokumentus atnešdavo. A. B. įmonė „STG Invest“ teikė buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas kitoms įmonėms. Tvarkė ir UAB „Statybų garantija“ buhalterinius dokumentus. Dar tvarkė ir „STG Servisas“ buhalteriją. Ką duodavo, kokius dokumentus duodavo, tą ir suvesdavo. UAB „STG Invest“ veikla buvo finansinių maklerių veikla, tai ten nebuvo pajamoms ir sąnaudoms jokių dokumentų. Buvo išplaukimas iš sąskaitos, įplaukimas į trumpalaikes investicijas. Kažkokius užsieninius dokumentus su dukra ji matė, bet nusprendė, kad dokumentuose nėra visų rekvizitų. Ko trūko, dabar neatsimena. Bent jau įmonės pavadinimo „STG Invest“ nebuvo arba pavadinimo nerado. Visi dokumentai buvo užsienio kalba, vertimo nebuvo, iš originalių dokumentų nedirbo, nors ir supranta kalbą, buvo reikalingi vertimai. Tų užsieninių dokumentų įmonės buhalterijoje neįtraukė į apskaitą. Neįtraukė pajamų iš tos veiklos ir sąnaudų. Jokio nuostolio neužfiksavo, nes nebuvo pagal ką.

Specialistė I. A. parodė, jog 2011 m. pateikė specialisto išvadą pagal jai užduotus klausimus ir pateiktus dokumentus: ikiteisminio tyrimo bylos tam tikra informacija, steigimo dokumentai, įstatai, įgaliojimai, darbo sutartys, ataskaitos „Sodrai“, VMI, 2007 m. kasos knyga su pirminiais kasos pajamų ir išlaidų orderiais, avansinės apyskaitos. 2008 m steigimo dokumentai, įstatai, įgaliojimai, darbo sutartys, „Sodra“, 2008 m. kasos knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, dar įmautės su įvairiais dokumentais. Patikrinimo metu nustatė, kad trūksta tam tikrų dokumentų. Kad A. B., kaip atskaitingas asmuo, 2008 m. sausio 1 d. liko skolingas įmonei. Tai buvo nustatyta pagal pirminius dokumentus. Buvo pervedimai, banko sąskaitos išrašai, kasos pajamų orderiai, kuriais jis įnešdavo pinigus į kasą, buvo išlaidų dokumentai, PVM sąskaitos faktūros. Sudėjus visas jo pajamas ir atėmus išlaidas, pagal buhalterinę apskaitą, pagal avansines apyskaitas A. B. 2008-01-01 liko skolingas įmonei 271 469,42 Lt. Nebuvo pateikta pateisinančių šią sumą dokumentų. Buvo atlikta dokumentų apžiūra ir nustatyta, kad direktorius R. T. priėmė UAB „STG Invest“ dokumentus iš A. B., tačiau R. T. negalėjo pateikti dokumentų. R. T. tyrėja pareiškė įtarimą dėl dokumentų neišsaugojimo. Tada R. T. atnešė visus dokumentus, kurie yra išvardyti specialisto išvadoje. Tada ir buvo paskirta specialisto išvada dėl ūkinės finansinės veiklos nustatymo. Iš pradžių R. T. buvo kaltininkas, paskui juo tapo A. B.

Liudytojas R. T. parodė, jog su kaltinamuoju A. B. susipažino Vilniuje, nes viena iš jo verslo sričių yra įmonių pirkimas–pardavimas. A. B. pasiūlė pirkti įmonę „STG Invest“. Jis davė dokumentus pažiūrėti auditoriui. Jokių baisių dalykų nebuvo. Auditorius nepastebėjo, jog būtų nepagrįstų išlaidų. Sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, buhalterinių dokumentų perdavimo aktą, kitą dokumentaciją perėmė. Vėliau paaiškėjo, jog įmonėje yra skolų. Buvo iškelta bankroto, vėliau baudžiamoji byla. Iškilus problemoms skambino A. B. A. B. patvirtino, jog pagrindines skolas perėmė asmeniškai, jog įmonė neskolinga. Jam tą patį patvirtino ir auditoriai. Tyrėjai perdavė 4 segtuvus dokumentų. Pas tyrėją buvo atvažiavęs kelis kartus, nes dokumentus rinko iš kelių vietų. Buvo davęs dalį dokumentų auditoriui pažiūrėti, nes buvo atsiradęs įmonės pirkėjas. Apklausiamas kaip specialus liudytojas buvo išsigandęs ir pasakė, jog perdavė visus dokumentus, gautus iš A. B.

Liudytoja S. B. parodė, jog kaltinamasis yra jos mamos pusbrolis. Jos mama paskolino pinigus, o dokumentai buvo įforminami jos vardu. 2008-04-23 paskolino 50 000 Lt, 2008-09-05 paskolino 74 000 Lt UAB „STG Invest“. Buvo pasirašyta sutartis, bet kasos dokumentai nebuvo pasirašyti. Skolindama pinigus žinojo, jog yra įmonių grupė, kuri turi bendrą internetinį puslapį. Ji suprato, jog A. B. ir S. V. yra verslo partneriai, suprato, jog pinigai yra reikalingi bendram verslo planui. Vėliau surašė vekselį A. B. vardu, laiduotojas buvo „STG Invest“ ir UAB „Statybų garantija“. UAB „Statybų garantija“ vardu pasirašė S. V. Vekselis yra perduotas antstoliui ir yra vykdomas išieškojimas iš A. B. UAB „STG Invest“ pretenzijų neturi, nes išieškoma iš A. B.

Liudytojas G. V. parodė, jog 2008-04-28 paskolino 50 000 Lt UAB „STG Invest“. Vėliau paskolino dar 25 000 Lt asmeniškai A. B. Dėl šios sumos sutartis nebuvo pasirašyta. Paskolinant pinigus buvo A. B. ir S. V., „Statybų garantija“ direktorius. Vėliau buvo A. B. surašytas vekselis 85 000 Lt.

Liudytojas J. B. parodė, jog jokių reikalų su UAB „STG Invest“ neturėjo. Kaltinamasis norėjo iš jo pirkti žemę. Davė už žemę avansą 20 000 Lt. Visus žemės pardavimo klausimus tvarkė V. B., kuris daugiau žino.

Liudytoja J. V. parodė, jog R. T. apklausinėjo kaip specialųjį liudytoją. R. T. iš A. B. nusipirko UAB „STG Invest“. A. B. perdavė R. T. firmos dokumentus. R. T. buvo įpareigotas atvežti UAB „STG Invest“ buhalterinius dokumentus. R. T. atvežęs dokumentus pateikė ir protokole savo ranka parašė, jog perdavė visus turimus dokumentus.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis ir kaltinamasis A. B. buvo verslo partneriai – UAB „STG“ akcininkai, paskui pasidalijo akcijas. Jis 2007–2008 m. buvo UAB „Statybų garantija“ direktorius. A. B. buvo UAB „STG Invest“ direktorius. UAB „STG Invest“ buvo investavimo įmonė, o UAB „Statybų garantija“ – statybos įmonė. Jis žino, jog buvo investuojama valiutų biržoje FOREX ir buvo patirtas didelis nuostolis. UAB „Statybų garantija“ imdavo avansus. Kai kurie pinigai eidavo į statybas, o laisvesni į investicijas. Tuos pinigus, kurie nebuvo skiriami medžiagų pirkimui, skirdavo A. B., kad jis tuos pinigus investuotų. Buvo ir taip, jog UAB „STG Invest“ mokėjo už UAB „Statybų garantija“ pagal dokumentus, bet jau nebeturi tokių duomenų. Kasos pajamų orderiai, kitokie dokumentai turėjo būti buhalterijoje. Įmonės paprastai atsiskaitydavo pavedimais. Grynųjų pinigų sandoriai buvo nedidelės sumos, nebūdavo tūkstančiais litų. UAB „Statybų garantija“ finansiniai dokumentai yra perduoti administratoriui. Jis asmeniškai perdavė turto administratoriui. Kai dokumentai perduoti administratoriui, direktorius jau nebereikalingas. Yra surašytas dokumentų perdavimo aktas. Buvo ir jo asmeninės statybos įmonės dokumentai paimti tam, kad padaryti kryžminį patikrinimą.

2011-02-07 specialisto išvadoje Nr. 2(10/25) konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 UAB „STG Invest“ direktorius A. B. kaip atskaitingas asmuo nepateikė avansinių apyskaitų, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu negalima nustatyti piniginių lėšų panaudojimo. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal UAB „STG Invest“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus dėl padarytų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktų pažeidimų, dėl LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 4 d. pažeidimų, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „STG Invest“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b.l.127–199, t. 2, b. l. 1–67).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog paprastai buvo atliekami bankiniai pavedimai, pinigai paimami bankomatuose. Piniginės lėšos buvo išleidžiamos kasdieninėms išlaidoms, pinigai buvo leidžiami tam tikslui, kas buvo susiję su įmonės veikla. Buvo daug įvairių čekiukų, kuro pirkimo ir kitokių išlaidas pateisinančių čekių. Jei buhalterė visą laiką būtų reikalavusi iš jo patvirtinančių dokumentų, tai nebūtų užsitęsę ir už visus metus nebūtų pritrūkę finansinių dokumentų. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis A. B. buvo ne tik UAB „STG Invest“ direktorius, bet ir kasininkas. Visas finansines operacijas su grynaisiais pinigais atliko kaltinamasis. Liudytojos R. P. ir V. A. P. parodė, jog jos UAB „STG Invest“ tvarkė buhalterinę apskaitą pagal A. B. pateiktus finansinius dokumentus. Liudytojas R. T. patvirtino, jog visus UAB „STG Invest“ finansinius dokumentus, gautus iš A. B., perdavė tyrėjai. Kaip liudytoja apklausta tyrėja patvirtino šį faktą ir nurodė, jog pats R. T. savo ranka protokole parašė, jog pateikė visus turimus dokumentus. Teismo posėdžio metu liudytojas R. T. buvo įpareigotas teismui pateikti papildomus UAB „STG Invest“ finansinius dokumentus, bet teismui nebuvo pateikta jokių papildomų dokumentų.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. B., būdamas UAB „STG Invest“ direktoriumi ir kasininku, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeidė 12 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas“, 4 punkto reikalavimus „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punkto reikalavimus „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 nepagrindė kasos pajamų orderiais pinigų gavimo į bendrovės kasą ir į įmonėje vedamą kasos knygą neįtraukė bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė įnešimo į banko sąskaitą operacijų ir į įmonėje vedamą kasos knygą išlaidų neįtraukė. Dėl šių padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „STG Invest“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamojo A. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. – aplaidus apskaitos tvarkymas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurį suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. 2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-78/2012) konstatuota, jog subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Sprendžiant klausimą, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį.

Valstybės kaltintoja baigiamosiose kalbose nurodė, jog kaltinamojo A. B. parodymai teisme, jog jokių UAB „STG Invest“ lėšų nepasisavino, kad pinigines lėšas naudojo bendrovės reikmėms, iš dalies yra patvirtinti ir specialistės parodymais. Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota bendra pasisavinimo suma, kuri sudaro 391 928,60 Lt, tačiau specialistės išvadoje teigiama, kad per 2008 metus už 265 320,88 Lt kaltinamasis buvo pateikęs išlaidas pateisinančius dokumentus ir dėl to ši suma turėtų būti atimama iš bendros kaltinime nurodytos pasisavinimo sumos. Be to, iš papildomai teismui pateiktų DNB lizingo dokumentų matyti, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 9 d. iki 2009 m. sausio 18 d. 5 758,21 Lt piniginių lėšų papildomai apmokėjo lizingui pagal sutartis ir dėl to ši suma taip pat turi būti atimama iš kaltinime nurodytos pasisavinimo sumos. Valstybės kaltintoja žodžiu pakeitė kaltinamajam A. B. kaltinimą teigdama, kad bendra svetimo turto pasisavinta suma yra 120 849, 51 Lt, kad kaltinamasis A. B. šiai sumai išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir šią sumą užvaldė paversdamas savo turtu.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „STG Invest“ pagrindinė veikla buvo piniginių lėšų investavimas į užsienio rinkas. UAB „STG Invest“ nuolat investavo į FOREX valiutos biržą. Tyrimui pateiktas EuroOrient Securities & Financial Services Ltd transakcijų išrašas (t. 3, b. l. 91–112) parodo, jog spekuliuojant valiutos kursu buvo prarasta apie 320 000 JAV dolerių, tai atitinka apie 864 000 Lt (skaičiuojant kaltinamojo nurodytu kursu 1 USD/2,7 Lt). Šią aplinkybę patvirtina ir 2011-02-07 specialisto išvada Nr. 2(10/25), kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 iš UAB „STG Invest“ sąskaitos į užsienio bankus buvo pervesta 1 139 900,64 Lt, o grąžinta 361 742,16 Lt, tai sudaro 778 158,48 Lt skirtumą (t. 1, b. l. 132). Bet specialistė išvadoje nenurodė, kokiu valiutos kursu skaičiavo atsiradusį skirtumą. Liudytoja R. P. parodė, jog A. B. jai buvo pristatęs dokumentus iš kažkokios kompanijos, kur investavo UAB „STG Invest“ pinigus, bet dokumentas buvo be antspaudų, todėl ji tuos pinigus užtvirtino A. B. kaip atskaitingam asmeniui, kadangi be pagrindžiančio dokumento negalėjo pinigus nurašyti į nuostolį. Taip pat nustatyta, jog UAB „STG Invest“ mokėjo atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybės bei VSDF biudžetams, mokėjo lizingo įmokas, mokėjo už ryšio paslaugas „Omnitel“, mokėjo už UAB „Statybų garantija“ už jos perkamas medžiagas bei atsiskaitinėjo už atliekamus darbus vystomuose projektuose, mokėjo banko kreditų palūkanas, patyrė kitų veiklos išlaidų. Kaip matyti iš bankinių išrašų, nuolatos grąžino skolas UAB „Statybų garantija“. Dėl prarastų dokumentų, kuriuose buvo fiksuotos dviejų bendrovių tarpusavio atliktų mokėjimų užskaitos, t. y. užskaitant UAB „STG Invest“ mokėjimus už UAB „Statybų garantija“ mažinant skolą, nėra galimybės dokumentais pagrįsti šių išlaidų. Bet kad buvo tokios išlaidos, patvirtino teismo posėdyje liudytojas S. V., UAB „Statybų garantija“ buvęs direktorius. Jis parodė, jog su A. B. buvo verslo partneriai, buvo įmonių grupės UAB „Statybų garantija“, UAB „STG Invest“ ir UAB „STG Service“ akcininkai. Visos kartu įmonės, kaip įmonių grupė, vykdė investicinę, statybinę, komercinę veiklą, buvo viena su kita susijusios. Tarp išvardytų įmonių vyko įvairiausi atsiskaitymai, pinigų pervedimai iš sąskaitos į sąskaitą ir būdavo atsiskaitoma grynaisiais. S. V. patvirtino, kad UAB „STG Invest“ yra ne kartą mokėjusi už jo vadovaujamos įmonės UAB „Statybų garantija“ skolas, mokėjo prekių ir paslaugų tiekėjams, nes buvo įmonių vykdomi bendri projektai. Taip pat patvirtino, jog buvo pasirašomi tarpusavio užskaitymų aktai. Iš esmės jis patvirtino tai, ką apklausoje buvo nurodžiusi liudytoja buhalterė R. P., t. y. patvirtino tai, jog įmonėje buvo dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų išlaidas, jų buvo pasigesta ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas A. B. veiksmuose siekis pasisavinti įmonės „STG Invest“ pinigines lėšas, neįrodyta, jog buvo tiesioginė tyčia nukreipta į svetimo turto pasisavinimą. Pasaulio ekonomikai ištikus recesijai, UAB „STG Invest“ finansinės investicijos dėl valiutos kurso pokyčių buvo prarastos, o ne pasisavintos kaltinamojo A. B. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neįrodyta, jog būtent kaltinamasis A. B. pasisavino UAB „STG Invest“ priklausančius pinigus ir juos pavertė savo turtu, jog UAB „STG Invest“ priklausančius pinigus tenkino asmeniniams poreikiams, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.). Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą. Anksčiau neteistas, dirba. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamajam A. B. skirtina bausmė – bauda. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. numato, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 5 p. numatė, jog už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda iki 75 MGL. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Kadangi kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina bauda, atitinkanti numatytą bausmės vidurkį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi kaltinamasis A. B. išteisintinas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. numatytos veikos, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai BUAB „STG Invest“ bankroto administratorės UAB „Algsta“ ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir jį nubausti 37 MGL, tai yra 4810 Lt, bauda.

A. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d., išteisinti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. numatytos veikos, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

BUAB „STG Invest“ bankroto administratorės UAB „Algsta“ ieškinį palikti nenagrinėtą.

Dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo: 2011-06-01 Klaipėdos apygardos prokurorės nutarimu A. B. apribotas nuosavybes teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas Tiltų g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir butą Tiltų g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (t. 2, b. l.148–157 ).

Nuteistajam per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis