Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Švedijos Karalystės Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Švedijos karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio E. M. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl Švedijos karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio E. M. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Gautame liudijime nurodyta, kad E. M. 2024 m. vasario 8 d. Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas 1460 dienų (4 metų) laisvės atėmimo bausme už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu ir vairavimą apsvaigus (2 nusikalstamos veikos). Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 12 d., paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2027 m. birželio 29 d. Pagal liudijime pateiktą informaciją, nuteistasis E. M. yra sulaikytas Švedijos Karalystėje. Jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas išsiųsti jį iš šalies ir jam uždrausta atvykti į šalį visam laikui. E. M. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Nuteistasis E. M. 2024 m. spalio 11 d. sutiko būti perkeltas į (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo spręsti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

Atsiliepimų į prašymą negauta.

Nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Švedijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti), nuosprendį, kuriuo E. M. nuteistas 1460 dienų (4 metų) laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Liudijime patvirtinta, kad nuteistasis E. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Kaip nurodyta liudijime, nuteistasis iš pradžių nesutiko būti perduodamas į Lietuvą, bet vėliau, t. y. 2024 m. spalio 11 d. gautas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos raštas dėl E. M. sutikimo būti perduotam į Lietuvą (b. l. 5). Pažymėtina, kad nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl jo perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nors iš pradžių nesutiko būti perkeltas, tačiau vėliau pakeitė nuomonę ir tai išreiškė sutikimu. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad siekimas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo užsienio valstybėje nesudaro pagrindo nepripažinti nuosprendžio (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-170-332/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-2-417/2019). Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės ir saugumas yra užtikrinamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį, kardomojo kalinimo vietos administracija nuteistąjį siunčia į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taip pat nuteistasis dėl savo saugumo gali būti perkeliamas į kitą pataisos įstaigą arba izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis, 70 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Švedijos karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio E. M. atžvilgiu nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Švedijos karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendis E. M. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas tik sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.

Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu ir vairavimą apsvaigus. Taigi, minėtame nuosprendyje nurodyta, kad E. M. padarė dvi nusikalstamas veikas ir už jas Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas 1460 (4 metų) laisvės atėmimo bausme, taip pat buvo priimtas sprendimas E. M. deportuoti iš Švedijos Karalystės.

Liudijime nurodytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės, kad buvo įvykdyta narkotinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu ir vairavimas apsvaigus nuo medžiagų, kai nustatyta 0,2 promilių neblaivumas. Liudijime nurodyta, kad Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už narkotinių medžiagų kontrabandą – sunkus nusikaltimas, kuris atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, kai didelis kiekis laikytinas nuo 2 kg. 500 g. ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos požymius.

Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 4 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vairavimas neblaiviam, kai nustatytas 0,2 promilių neblaivumas neužtraukia nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės, kadangi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tik transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, todėl ši bausmės dalis su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu nederintina.

Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausme.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Kadangi nuteistajam paskirta bausmė neviršija maksimalios bausmės, kurią galima skirti už narkotinių medžiagų gabenimą, suderinus nuteistajam Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, E. M. paliktina 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Liudijime pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR nurodyta, kad nuteistajam paskirtos bausmės – laisvės atėmimo bendra trukmė 1460 dienos (4 metai); bausmės pabaiga pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta 2027 m. birželio 29 d.; E. M. iki 2024 vasario 8 d. m. yra atlikęs 315 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį perėmus iš Švedijos Karalystės bausmės pradžia nuteistajam skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Švedijos Karalystėje atliktos bausmės – laisvės atėmimo laikas (atlikta bausmės dalis – 315 dienų bei bausmės dalis nuo 2024 m. vasario 8 d. iki nuteistojo E. M. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos) (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį E. M. atžvilgiu pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

E. M. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir palikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo E. M. perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti E. M. iki perėmimo dienos atliktą bausmės dalį Švedijos Karalystėje pagal Švedijos Karalystės Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį (315 dienų ir nuo 2024 m. vasario 8 d. iki nuteistojo E. M. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos).

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam E. M., jo gynėjui.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti Švedijos Karalystės kompetetingai institucijai – Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.