Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2005 m. rugsėjo 20 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnį, areštu 25 paroms;

2) 2005 m. lapkričio 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

3) 2005 m. gruodžio 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, areštu 40 parų; 2006 m. sausio 18 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

4) 2006 m. sausio 19 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, areštu 25 paroms; 2006 m. balandžio 21 d. paleistas atlikęs bausmę;

5) 2006 m. liepos 13 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 25 paroms; 2006 m. rugsėjo 1 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

6) 2007 m. gruodžio 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

8) 2010 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 10 punktą, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių;

9) 2013 m. lapkričio 4 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrinta su 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams;

10) 2014 m. vasario 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių;

11) 2016 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 239 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pakeistas 2016 m. sausio 21 d. nuosprendis ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, L. B. pagal BK 239 straipsnio 2 dalį paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams;

12) 2019 m. balandžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. S., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. jis dirbo uždaroje zonoje. Tą dieną (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nuteistieji L. B., D. V. ir T. M., kilo triukšmas, prie kameros durų užsidegė signalinė lemputė, todėl J. S. nuėjo pažiūrėti. Nuteistasis L. B. prašė pakviesti pareigūną E. B., kuris buvo atsakingas už uždarą zoną. Šis netrukus atėjo ir pasikalbėjo su L. B., kuris reiškė pretenzijas dėl apsipirkimo parduotuvėje, keikėsi, sudaužė signalinę lemputę. Paskui J. S. nuėjo į postą ir pildė dokumentus. Apie 15 val. į uždarąją zoną atėjo daugiau pareigūnų. Visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini), iš kurios pro duris bėgo vanduo, koridoriuje buvo balos. Atidarius pirmąsias kameros duris, J. S. nematė, kas vyksta kameros viduje, nes jis stovėjo pareigūnams už nugaros, bet jis girdėjo šūkalojant nuteistuosius, tada N. B. juos įspėjo, kad šie nusiramintų, antraip bus panaudotos spec. priemonės. Paskui buvo atrakintos antros, grotuotos, kameros durys ir pareigūnai ėjo vidun. J. S. užėjo į kamerą paskutinis. Jis matė, kad nuteistasis D. V. gulėjo ant lovos, o nuteistasis L. B. buvo užgriuvęs ant N. B. ir smūgiavo jam rankomis. Liudytojas patvirtino, kad nuteistasis L. B. buvo su sportinėm pirštinėm be pirštų galų, jis buvo iki pusės nuogas, išsitepęs aliejumi. Kameros grindys buvo slidžios, nes ant jų irgi buvo pripilta aliejaus. Visa tai rodė, kad buvo iš anksto pasirengta priešintis pareigūnams. Kažkuris iš kameroje buvusių pareigūnų atitraukė nuteistąjį L. B. nuo nukentėjusiojo N. B., tada liudytojas padėjo pastarajam atsistoti, paėmė jo radijo stotį, kuri buvo iškritusi. Po to jis padėjo kitiems pareigūnams palaužti nuteistojo L. B. priešinimąsi uždedant jam antrankius. Po įvykio kalbėdamas su nukentėjusiuoju N. B., matė, kad jo akis patinusi, įbrėžtas kaklas.

Teisme apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad jis buvo kaltinamojo L. B. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad nukentėjo pareigūnas N. B., sužinojo jau po įvykio, taigi, pats tame konflikte nedalyvavo ir aplinkybių nežino. Paaiškino, kad įvykio dieną vyko nuteistųjų apsipirkimas pataisos namų parduotuvėje. Apsipirkimas vyksta tam tikromis savaitės dienomis, pagal grafikus. Nuteistieji, kurie atlieka bausmę kamerų tipo patalpose, surašo paraiškose pageidaujamas įsigyti prekes, tada pagal tuos užsakymus prekės parduotuvėje sudedamos į krepšius ir pristatomos nuteistiesiems. Būdavo, kad pristatydavo ne visas užsakytas prekes, nes kartais tiekėjai jų neatveždavo arba prekių trūkdavo, kadangi apsipirkdavo ir kitų būrių nuteistieji, tačiau tokiu atveju prekes pristatydavo kitą dieną pagal grafiką. E. V. nurodė, kad įvykio dieną nunešė nuteistajam L. B. tiek prekių, kiek jų buvo, o kad L. B. dėl to būtų nepatenkintas ir keltų kokius reikalavimus jis neprisimena.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. V., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis atliko byloje pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jis pats konflikto nematė, tik gavo pranešimą, kad nuteistieji pasipriešino pareigūnams. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju N. B., matė jam po akimi mėlynę ir perbrėžtą kaklą. Buvo nuėjęs į uždarą zoną apžiūrėti įvykio vietos. Koridoriuje jautė dujų kvapą, matė, kad ant grindų pripilta vandens. Kameroje, kurioje įvyko konfliktas, ant grindų irgi buvo vandens, jautėsi dujų kvapas. Apžiūrėjęs įvykio vietą, jokių tyrimui reikšmingų daiktų nerado. Tada nuėjo į laikino sulaikymo kamerą, kur buvo nuteistieji L. B. ir D. V.. Jis nufotografavo L. B., nes norėjo užfiksuoti, kaip šis atrodė iš karto po įvykio. Matė, kad L. B. vienas skruostas paraudęs, iš nosies bėgęs kraujas, buvo paraudimai ir įbrėžimai ant rankų ir kojų. Nuteistieji L. B. ir D. V. buvo išsitepę kūną aliejumi. Atnešė jiems rankšluosčių, nuteistieji nusiprausė, tada parašė paaiškinimus apie įvykį, buvo nuvesti apžiūrai pas medicinos darbuotoją. Kitą dieną nuteistuosius apžiūrėjo teismo med. specialistas. Po to R. V. bylą perdavė policijai, kad tyrimas būtų nešališkas. Dėl kameroje rasto medinio pagaliuko, specialiai pritaikyto durti, nes jo vienas galas užaštrintas, o kitas galas apvyniotas bintu, R. V. parodė, kad šį daiktą jam atnešė pareigūnas J. G., kuris pasakė, kad po konflikto tvarkant kamerą buvo rastas tas įrankis. Liudytojas nesiuntė daikto DNR tyrimui, nes jis buvo permirkęs ar tai vandeniu, ar aliejumi. Pridėti prie bylos vaizdo įrašus nebuvo galimybės, nes kamerų tipo patalpose vaizdo stebėjimo kamerų nėra, o vaizdo registratoriumi įvykiai patalpoje nebuvo nufilmuoti. Vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos koridoriuje, bet įvykio vieta buvo kameroje, o ne koridoriuje, todėl nedavė nurodymo išsaugoti koridoriaus vaizdo įrašus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. V., kurio parodymai teisme buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), buvo vienoje kameroje su nuteistaisiais L. B. ir T. M. ir matė 2018 m. lapkričio 15 d. konfliktą su pataisos namų pareigūnais. D. V. teigimu, tą dieną po pietų nuteistasis L. B. pradėjo aiškintis su budėjusiais pareigūnais dėl apsipirkimo parduotuvėje. Po to jis ėmė reikalauti pakviesti kalėjimo viršininką ir dar kažką iš aukštesnių pareigūnų, o kai į jo reikalavimus nebuvo sureaguota, L. B. pradėjo šūkauti, daužyti kameros duris. D. V. irgi šūkavo ir kvietė pareigūnus, nes jis nebuvo išleistas paskambinti, nors jam tai priklausė. Apie dvi valandas pareigūnai nepriėjo prie kameros durų ir nepaklausė, ko jie nori. Apie 15 val. atėję pareigūnai E. B. ir J. S. liepė jiems nurimti, atrakino kameros duris ir grotas. Tada L. B., išėjęs iš kameros, sudaužė koridoriuje ant sienos virš jų kameros durų žibėjusią lemputę, teigdamas, kam ji reikalinga, jeigu niekas vis tiek neprieina prie nuteistųjų. Ta lemputė skirta pareigūnams iškviesti. D. V. iš kameros nebuvo išėjęs. Dar prieš tai L. B. ant grindų pripylė vandens, manydamas, kad taip jis prisišauks ką nors iš pareigūnų. Po to, kai L. B. sudaužė lemputę, jis dar susistumdė su minėtais dviem pareigūnais, kai šie jį stūmė atgal į kamerą. Po to kameros grotos buvo užrakintos. Po 5–10 minučių prie jų kameros susirinko gal penki pareigūnai, tame tarpe buvo ir N. B.. Tuo metu D. V. ir L. B. stovėjo kameros viduryje, o nuteistasis T. M. sėdėjo ant savo lovos. Pastarasis visą tą laiką buvo ramus, jis nešūkavo ir nieko nereikalavo. D. V. ir L. B. buvo nusirengę iki pusės, nes jie prieš tai kameroje sportavo. Kažkas iš atėjusių pareigūnų jiems liepė stoti prie sienos, bet kameroje nebuvo sienos, prie kurios jie visi trys tilptų, nes visur stovėjo baldai, todėl šio reikalavimo jie nevykdė. Tada pareigūnai pradėjo rakinti jų kameros grotas. Buvo aišku, kad nuteistiesiems bus negerai, nes atėjo toks būrys pareigūnų. Nuteistasis L. B. apsipylė buitiniu aliejumi, kartu apipylė ir D. V., nes šis stovėjo šalia. Pirmas iš pareigūnų į kamerą įėjo N. B. ir papurškė į juos dujomis, skirtomis riaušėms malšinti. D. V. rankomis užsidengė veidą ir traukėsi atgal, tuo momentu N. B. spyrė jam į krūtinę, nuo ko jis nugriuvo ant lovos, tada prie jo pripuolė pareigūnas E. B. ir uždėjo antrankius bei ištempė į koridorių. Kas vyko su nuteistuoju L. B., D. V. teigė nematęs. Taip pat jis nematė pas L. B. rankose jokio nusmailinto įrankio. Iš tikrųjų jų kameroje buvo laikomas savadarbis medinis įrankis savigynai nuo kitų nuteistųjų, o ne nuo pareigūnų, tačiau D. V. nežinojo, kurioje vietoje tas įrankis buvo paslėptas (1 t., b. l. 91–95).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, jis buvo uždarytas į (duomenys neskelbtini) kartu su nuteistaisiais L. B. ir D. V.. Prisimena, kad 2018 m. lapkričio 15 d. po pietų kilo konfliktas su prižiūrėtojais, nes šie ilgą laiko tarpą nepriėjo prie kameros durų, kai nuteistieji bandė juos prisikviesti. Tada L. B. ir D. V. beldė į kameros duris, pripylė ant grindų vandens ir aliejaus. Pareigūnai atėjo gal tik po poros valandų ir liepė nuteistiesiems nurimti, netriukšmauti. Paskui prie kameros susirinko būrys pareigūnų ir jie atrakino kameros grotas. Į kamerą buvo papurkšta dujų. T. M. nuėjo į tualetą, nes nenorėjo dalyvauti tuose įvykiuose. Prieš tai jis matė, kaip N. B., pirmas iš pareigūnų įėjęs į kamerą, papurškė dujomis į D. V. ir spyrė jam, po ko šis pargriuvo. Ką tuo metu darė L. B. liudytojas teigė nematęs. Po to, kai nuteistieji buvo išvesti iš kameros, T. M. buvo nurodyta sutvarkyti kamerą, išplauti grindis. Tada jis rado ant grindų medinį pagaliuką, kurio vienas galas buvo apvyniotas bintu, jį atidavė pareigūnams. Iki to konflikto T. M. matė, kad nuteistasis L. B. naudojo medinį pagaliuką savo meninei kūrybinei veiklai.

Alytaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto R. V. 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 15.10 val. Alytaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) drausminę nuobaudą atliekantys nuteistieji L. B., T. M. ir D. V. daužė į kameros duris, garsiai šaukė, o atrakinus kameros duris ir pareigūnui N. B. pirmam užėjus į kameros vidų, nuteistasis L. B., rankoje laikydamas savadarbį, nusmailintą, dūrimui skirtą įrankį, puolė minėtą pareigūną ir rankų kumščiais sudavė 2–3 smūgius į veido sritį, taip jį sužalodamas. Dėl patirtų sužalojimų N. B. kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė priėmimo skyrių (1 t., b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8A, Alytuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šios patalpos durys su sklende ir užraktu atsidaro į koridoriaus pusę, o jas atidarius, yra grotuotos metalinės durys su užraktu, kurios irgi atsidaro į koridoriaus pusę; kameroje grindys šlapios ir slidžios, matyti pripilta skysčio, patalpoje juntamas aštrus kvapas, dirginantis akis ir kvėpavimo takus; ant kameros durų iš koridoriaus pusės yra užrašas „Linkęs užpulti“, po kuriuo užrašytos nuteistųjų pavardės L. B., D. V. (1 t., b. l. 11–18).

Alytaus pataisos namų Apsaugos priežiūros skyriaus pareigūnų 2018 m. lapkričio 15 d. protokole Nr. 720-4/12994 nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini) atliekantys nuobaudas nuteistieji L. B., D. V. siautėjo kameroje, garsiai šaukė, daužė kameros duris, pylė vandenį į koridorių, į perspėjimus nusiraminti nereagavo. Atidarius kameros duris, nuteistieji L. B. ir D. V. stojo į kovinę padėtį, apsipylė maistiniu aliejumi, taip pat pylė aliejų ant grindų, kad įėję į kamerą pareigūnai pargriūtų. Nuteistasis L. B. rankoje laikė daiktą, panašų į durklą, ir grasino, kad nei vienas pareigūnas neįeis į kamerą. Nuteistieji buvo perspėti, kad jei nenusiramins, jų atžvilgiu bus panaudota fizinė prievarta specialiosios priemonės – asmens apsaugai skirtos dujos. Įėjus į kamerą, nuteistasis L. B. smūgiavo jaun. specialistui N. B. į veido sritį. Nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – asmens apsaugai skirtos dujos, koviniai imtynių veiksmai. Nuteistieji po dujų panaudojimo ir toliau priešinosi. Pareigūnui N. B. suėmus nuteistojo L. B. ranką, esant slidžioms grindims, N. B. nukrito ant grindų, nuteistasis L. B. jam smūgiavo į įvairias kūno vietas. Kitiems pareigūnams atitraukus nuteistąjį L. B. nuo N. B., nuteistasis ir toliau intensyviai priešinosi, neleisdamas pareigūnams paimti už rankų, todėl jo atžvilgiu pakartotinai buvo panaudotos dujos ir koviniai imtynių veiksmai, po ko L. B. buvo pargriautas ant grindų ir uždėti antrankiai. L. B. buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerą. D. V. buvo uždėti antrankiai ir jis taip pat patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Nuteistasis T. M. pareigūnams nesipriešino, buvo užsidaręs tualete. Nuteistojo L. B. sužalotas jaun. specialistas N. B. dėl sužalojimų kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę (1 t., b. l. 19).

Iš Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1-358, matyti, kad šias pareigas užimantis asmuo yra statutinis valstybės tarnautojas, pareigybės paskirtis – vykdyti nuteistųjų priežiūrą bei pataisos namų apsaugą; Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas, be kitų funkcijų, užtikrina nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi (7.8 punktas); sužinojęs apie nuteistųjų chuliganiškus arba grupinio nepaklusnumo ir kitus, šiurkščiai pažeidžiančius pataisos namų vidaus tvarką veiksmus, apie tai nedelsdamas praneša skyriaus specialistui ar vyriausiajam specialistui ir imasi veiksmų šiems pažeidimams užkardyti bei esant galimybei juos nutraukti (7.10 punktas); esant būtinumui, panaudoja prievartos priemones ar šaunamąjį ginklą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (7.14 punktas) (1 t., b. l. 50–52).

Iš Alytaus pataisos namų pareigūnų darbo grafikų ir priežiūros paros žiniaraščio matyti, kad 2018 m. lapkričio 15 d. nuo 8 val. pataisos pareigūnai N. B., G. I., E. B., R. Š., J. G. ir J. S. vykdė tarnybą (1 t., b. l. 117, 118–120).

Daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2018 m. lapkričio 15 d. specialistas J. G. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui medinį savadarbį įrankį (1 t., b. l. 134).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas specialisto J. G. pateiktas savadarbis medinis įrankis (strypelis), kurio bendras ilgis 12,5 cm, jo vienas galas nusmailintas, o kitas galas apvyniotas minkšta medžiaga, panašia į tvarsliavą, ant jos matyti įmirkusio skysčio dėmės (1 t., b. l. 154–156).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2019 m. vasario 26 d. kaltinamasis L. B. pateikė tušinuką be šerdelės, nurodydamas, jog šiuo daiktu jis sudavė smūgius N. B. (1 t., b. l. 149).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kaltinamojo L. B. pateiktą tušinuką, nustatyta, jog bendras tušinuko ilgis 13 cm, vienas jo galas smailėjantis (1 t., b. l. 157–160).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2018 m. lapkričio 16 d. išvada Nr. G 1072/2018(06) patvirtina, kad nukentėjusiajam N. B. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimas kaklo dešinėje, padarytas kieto, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje; poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinio dilbio srityje, dešinės blauzdos srityje, kraujosruva kairės akies junginėje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje; sužalojimai galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais; daugiau tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti pašalinės jėgos poveikyje (1 t., b. l. 175).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadų Nr. pG 1134/2018(06) ir pG 73/2019(06) matyti, kad neatmetama galimybė, jog N. B. odos nubrozdinimas kaklo dešinėje galėjo būti padarytas tiek medinio strypo smailėjančia dalimi, tiek ir paprastu plastikiniu šratinuku (1 t., b. l. 180, 185).

Daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtas specialisto R. V. pateiktas kompaktinis diskas su nuteistojo L. B. nuotraukomis, darytomis 2018 m. lapkričio 15 d. po įvykio, kai L. B. pasipriešino pataisos namų pareigūnams; iš nuotraukų matyti, kad ant L. B. veido yra kraujo, ant peties, rankų, kojų yra paraudimai ir įbrėžimai (t. 1, b. l. 162–170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1078/2018 (06) patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 16 d. kaltinamajam L. B. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai kairio riešo srityje, krūtinės vidurinėje dalyje, dešinio riešo srityje, nugaros dešinėje, kairės blauzdos srityje, kurie galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau aštuoniais trauminiais poveikiais; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 190).

Alytaus pataisos namų specialisto M. K. 2018 m. lapkričio 15 d. pranešimuose nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. 17.25 val. nuteistasis L. B. buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, narkotestas neigiamas, o tą pačią dieną 17.00 val. patikrinto nuteistojo D. V. narkotestas – teigiamas (1 t., b. l. 137, 138, 141).

Iš nuteistojo L. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 15 d. po įvykio L. B. aiškino, jog negavęs visų parduotuvėje užsakytų prekių, jis pasikalbėjo su būrio viršininku, kuris paaiškino apie galimybę apsiprekinti kitą dieną, tada L. B. paprašė, kad būrio viršininkas jam atšviestų pataisos namų direktoriaus naujai išleistą įsakymą, bet gavo neigiamą atsakymą, po ko L. B. pradėjo reikalauti, kad būtų iškviestas pataisos namų direktorius, žiniasklaida, Kalėjimų departamentas ir teisingumo ministras. Kai į jo reikalavimus pataisos pareigūnai nesureagavo, L. B. užlipo ant lango grotų ir prašė kitų nuteistųjų palaikymo reikalaujant, kad būtų iškviesta „visa valdžia“ ir nuteistiesiems būtų atsakyta į jų keliamus klausimus. Kas įvyko po to – nurodo prisimenantis nedaug, žino, kad į kamerą suėjo daug pareigūnų ir buvo panaudotos spec. priemonės. Jo teigimu, kai jis būna išvestas iš kantrybės, tai būna afekto būsenoje ir ką tuo metu daro iš karto neprisimena, atmintis grįžta nusiraminus ir išsimiegojus. Taip pat jis nurodė, kad kaltę dėl pareigūnų užpuolimo pripažįsta (2 t., b. l. 1–4).

Nuteistasis D. V. 2018 m. lapkričio 15 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kameroje būdamas su L. B. kėlė neramumus, daužė kameros metalines duris, pylė vandenį ant grindų, pylė ant savęs aliejų, kad pareigūnams būtų sunkiau juos sulaikyti. Pareigūnai liepė jiems stoti prie sienos, įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonės, bet jie pareigūnų nepaklausė ir gavo dujų, po ko D. V. aiškino nukritęs ant grindų ir nesipriešinęs, o L. B. kumščiu smogė pareigūnui N. B. į veidą, o kitoj rankoj jis turėjo pieštuką, po to D. V. matė, kaip L. B. grūmėsi su pareigūnais (1 t., b. l. 199, 200).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo L. B. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-218/2014, 2K-176-303/2016, 2K-195-693/2017 ir kt.) Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo.

Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis L. B. tyčia pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui – Alytaus pataisos namų jaunesniajam specialistui N. B., kai šis vykdė jam pavestas tarnybos pareigas. Kaltinamasis pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą, t. y. jis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam į veidą, kaklą ir kitas kūno vietas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neneigė, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš pataisos pareigūną N. B., pripažino sudavęs nukentėjusiajam apie keturis smūgius ranka į veidą ir tušinuku į kaklą. Tačiau kaltinamasis aiškina, kad tai buvo jo savigyna, t. y. smūgius N. B. sudavė gindamasis nuo jo ir kitų į kamerą įėjusių pareigūnų puolimo. Tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinius, kaltinamasis taip siekia sušvelninti atsakomybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), kaltinamajam L. B. atliekant laisvės atėmimo bausmę ((duomenys neskelbtini) jis buvo perkeltas paskyrus nuobaudą už režimo pažeidimą). Pagal liudytojų E. B., J. S. parodymus kaltinamasis L. B. kameroje atliko nuteistiesiems draudžiamus veiksmus – daužė duris, šūkavo, tyčia gadino pataisos namų turtą – sudaužė lemputę, pylė ant grindų vandenį, o į pareigūno E. B. reikalavimus nurimti nereagavo, taigi, kaltinamasis sąmoningai nevykdė pataisos pareigūno reikalavimų, nors pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, privalo laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamasis L. B. teigė, kad jis kameroje triukšmavo ir pylė ant grindų vandenį norėdamas atkreipti pataisos pareigūnų dėmesį, kurie nereagavo į jo reikalavimus. Tačiau teismas pažymi, kad net ir pripažinus, jog pataisos pareigūnai delsė atsakyti L. B. į jo keliamas pretenzijas, vis tik kaltinamojo savivalė yra nepateisinama, nes asmenys savo teises ir interesus turi ginti įstatymų nustatyta tvarka, o ne teisei priešingais veiksmais. Nuteistasis turi teisę būti išklausytas ir teikti prašymus, tačiau tai turi daroma pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles. Todėl įvertinus kaltinamojo L. B. neteisėtus veiksmus kamerų tipo patalpoje, pripažintina, kad pataisos pareigūnai pagrįstai ėmėsi iniciatyvos išvesti siautėjusį nuteistąjį iš kamerų tipo patalpos ir taip nutraukti jo neteisėtus veiksmus. Iš nukentėjusiojo N. B. ir liudytojų R. Š., J. G., G. I. parodymų matyti, kad kaltinamasis buvo įspėtas dėl fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių panaudojimo, tačiau įspėjimai buvo neveiksmingi, L. B. aktyviais veiksmais sąmoningai demonstravo, kad neketina paklusti pareigūnų reikalavimams, t. y. apsipylė kūną aliejumi, pripylė aliejaus ir ant kameros grindų, kad jos būtų slidžios, stovėjo kovinėje padėtyje ir žodžiais grasino pareigūnams. Susidarius tokiai situacijai, kai pataisos pareigūnui N. B. reikėjo vykdyti jam pavestas tarnybos pareigas – užtikrinti nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų laikymąsi, užkardyti daromus pažeidimus, o pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdantis L. B. savo aktyviais veiksmais ir grasinimais akivaizdžiai kėlė realų pavojų pataisos pareigūnų sveikatai, pripažintina, jog pagal tuo metu galiojusio T. K. departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26¹ straipsnio, reglamentuojančio prievartos naudojimo sąlygas, 1, 2 dalis, 3 dalies 2 punktą nukentėjusysis N. B. ir kiti pataisos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, todėl šiuo atveju nėra būtinosios ginties situacijos, nes nebuvo pavojingo kėsinimosi. N. B. įėjus į kamerą, kaltinamasis L. B. jam pasipriešino, panaudodamas fizinį smurtą ir tyčia suduodamas smūgius. Kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas, jis tyčia siekė sutrukdyti pataisos pareigūnui atlikti tarnybos pareigas. Smurtaudamas kaltinamasis aiškiai suvokė, kam jis priešinasi, ir suprato, kad savo veiksmais gali sukelti žalingus padarinius, ir nors jų nedetalizavo, bet sąmoningai to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nustačius tokias aplinkybes, teismas kritiškai vertina kaltinamojo L. B. paaiškinimus, kad jis gynėsi, tai tėra subjektyvus situacijos suvokimas. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo N. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir vienodi, jie kartu su kitų teisme apklaustų pataisos pareigūnų bei nuteistojo T. M. parodymais, o taip pat su pirminiais nuteistojo D. V. paaiškinimais apie įvykį yra tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vieni kitus papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes, taigi, šių įrodymų patikimumas abejonių teismui nekelia. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. B. veiksmuose yra visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Kaltinime nurodyta, kad L. B. smūgius nukentėjusiajam N. B. sudavė kumščiu ir savadarbiu mediniu nusmailintu įrankiu. Kaltinamasis nepripažino, kad panaudojo nusmailintą įrankį, jis aiškino, kad smūgiavo tušinuku. Nukentėjusysis N. B. nematė kaltinamojo rankose jokio įrankio, toks įrankis nebuvo rastas ir apžiūrint įvykio vietą. Medinį savadarbį įrankį kameroje rado kitas nuteistasis ir perdavė pataisos pareigūnui J. G., kuris jį atidavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apžiūrėjus savadarbį nusmailintą įrankį teismo posėdžio metu, kokių nors dėmių ar kitokių pėdsakų ant jo nenustatyta; kaltinamasis L. B. paaiškino, kad šį įrankį mato pirmą kartą, juo nesinaudojo. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas kakle nukentėjusiajam N. B. galėjo būti padarytas ir tušinuku. Įvertinus visas šias aplinkybes ir vadovaujantis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kuris reiškia ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismas patikslina kaltinimą, kad L. B. pasipriešino pataisos pareigūnui nukentėjusiajam N. B., panaudodamas tušinuką, kuriuo smūgiavo nukentėjusiajam į kaklo sritį.

BK 286 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis L. B. padarė tyčinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į į normalią pataisos namų pareigūnų veiklą, padaryta veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. B. nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas ir ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis L. B. 2014 m. buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, 2016 m. jis nuteistas už dalyvavimą riaušėse pataisos įstaigoje. Kaltinamasis Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, pažymėta, kad jis sistemingai daro režimo pažeidimus (2 t., b. l. 8–12). Toks L. B. elgesys sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis nerodo noro pasitaisyti, jis atkakliai nekeičia savo antivisuomeninių nuostatų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirtina didesnė bausmė, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su 2019 m. balandžio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kadangi BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padarytas iki 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, t. y. bausmes iš dalies sudedant, prie 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Parenkant pridėtinos bausmės dalies dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu L. B. nuteisiamas už nesunkų nusikaltimą, dėl kurio nekilo itin neigiami padariniai.

Prie bylos pridėti daiktai – tušinukas ir savadarbis nusmailintas įrankis konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas); kompaktinis diskas su L. B. nuotraukomis paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 7 (septyniems) mėnesiams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį.

Nustatyti atlikti bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. rugsėjo 26 d.

Prie bylos pridėtus daiktus – tušinuką ir medinį nusmailintą įrankį sunaikinti; kompaktinį diską su nuteistojo L. B. nuotraukomis palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.