- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- 2-19859-984/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14659-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- S. D.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui S. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui, prašydama nustatyti šalių vaiko K. D. (gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo šalių vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant ieškovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, nustatyti prašomą bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad K. D. yra šalių vaikas. Faktiškai nuo vaiko gimimo dienos atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, teigdamas, kad neturi pastovaus darbo, nors yra jaunas ir turi galimybes įgyti specialybę arba surasti gerai apmokamą darbą, nevykdo savo įsipareigojimų vaikui, vaiko gyvenime nedalyvauja. Vaikas gyvena su ieškove, kuri išlaiko vaiką ir juo rūpinasi. Šiuo metu vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga 600 Eur suma. Tokia suma leistų užtikrinti visus svarbiausius vaiko poreikius. Ieškovė šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „B“, virėja, o darbo užmokestis siekia 700 Eur. Todėl iš atsakovo reikalinga priteisti 200 Eur išlaikymą vaikui, kuris turėtų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą ir yra proporcingas. Atsakovas oficialiai niekur nedirba, tačiau ieškovei yra žinoma, kad atsakovas neoficialiai dirba statybose ir gauna pakankamai dideles pajamas. Užtikrinant ryšį su vaiku, nustatytina tėvo bendravimo su vaiku tvarka.
3. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, jo motinai.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ginčo. Nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) name, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos gyventi vaikui. Duomenų apie vaiko teisių pažeidimus nėra. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, ieškovės siūlomos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. Tačiau prašomas išlaikymo dydis galimai nepakankamas vaiko poreikiams patenkinti.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas pateikė paaiškinimus. Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
6. Atsakovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Parengiamajame posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškiniu, norėtų bendrauti su vaiku kiekvieną savaitės savaitgalį. Taip pat pageidauja bendrauti su vaiku telefonu.
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
8. Byloje nustatyta, jog šalims (duomenys neskelbtini)gimė dukra K. D.. Šalys nėra sudarę santuokos. Ieškovė prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo šalių vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį, nustatyti prašomą bendravimo tvarką. Nurodo, kad atsakovas nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo. Nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur.
9. Atsakovui sutikus su ieškinio reikalavimais, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
11. Ieškovė prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas sutiko su šiuo reikalavimu.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė, kartu su šalių dukra, gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarnybos duomenimis, gyvenamoji vieta tinkama vaikui gyventi, informacijos apie vaiko teisių ir interesų pažeidimus nėra. Šalių dukrai sprendimo priėmimo metu yra 3 metai, todėl tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga stabili ir saugi aplinka. Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje neprieštaravo dėl reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių dukra, geriausiai sugeba patenkinti vaiko poreikius, augina vaiką ir jį išlaiko, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus (CPK 178 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Tarnybos nuomonę, aplinkybę, kad byloje nėra ginčo su kuriuo iš tėvų yra nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą visiškai ir nustato šalių vaiko K. D. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje dėl šio reikalavimo ir dėl išlaikymo dydžio neprieštaravo.
15. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas gyvena kartu su motina, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymą dukrai bei išlaikymo suma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, bei aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.
17. Iš UAB „B.“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovės atlyginimas minėtoje įmonėje 2021 m. balandžio mėn. buvo 712,20 Eur (neto). Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra.
18. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas įvertina protingus vaiko poreikius. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra 600 Eur, nedetalizavo konkrečių vaiko poreikių dydžių. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (toliau – ir 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių (468,41 Eur atskaičius mokesčius). Minėtas išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu.
19. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, vaikui teikiama 70 Eur valstybės išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teismų praktiką, aplinkybę, kad atsakovas sutinka su prašomu išlaikymo dydžiu, teismas nustato, kad 200 Eur dydžio išlaikymas vaikui yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir protingiems vaiko poreikiams. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės ieškinys dėl šios dalies tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas po 200 Eur dydžio išlaikymas vaikui K. D., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 24 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
20. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).
21. Ieškovė atsakovo pareigos ir teisės bendrauti su vaiku užtikrinimui prašo nustatyti tokią vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką:
1. Kol vaikui K. D. ((duomenys neskelbtini)) sukaks 12 metų ((duomenys neskelbtini)), S. D. su nepilnamete K. D. ((duomenys neskelbtini)) turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku S. D. atvažiuoja pas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą ir bendrauja su vaiku. Pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą leidžiama S. D. tik esant vaiko motinos B. M. rašytiniam sutikimui;
2. Kai vaikui K. D. ((duomenys neskelbtini)) sukaks 12 metų (tai yra nuo (duomenys neskelbtini)), S. D. su nepilnamete K. D. (gim. 2018-07-17) turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku S. D. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą?
3. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, S. D. su nepilnamete K. D. ((duomenys neskelbtini)) turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai abi Šv. Kalėdų dienas nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku S. D. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą;
4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, S. D. su nepilnamete K. D. ((duomenys neskelbtini)) turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų sausio 1ąją nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku S. D. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą?
5. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, S. D. su nepilnamete K. D. ((duomenys neskelbtini)) turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų abi Šv. Velykų dienas nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku S. D. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą?
6. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, S. D. su nepilnamete K. D. ((duomenys neskelbtini)) turi teise bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų lapkričio 1ąją nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku S. D. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;
7. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, S. D. su nepilnamete K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų vaiko gimimo dieną, t. y. liepos 17 d., nuo 14 val. iki 18 val.;
8. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, S. D. su nepilnamete K. D. ((duomenys neskelbtini)) turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina B. M.?
9. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, S. D. su nepilnamete K. D. ((duomenys neskelbtini)) turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu. S. D. turi informuoti vaiko motiną B. M. apie numatomą atostogų laiką prieš 14 dienų išsiunčiant pranešimą į B. M. e-paštą bei SMS žinutė. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką?
10. Bendravimo tvarka, nustatyta dėl Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų, Visų šventųjų dienos, Vėlinių, vaiko gimimo dienos, Tėvo ir Motinos dienos, taikoma ir tada, kol vaikas nepradėjo lankyti mokyklos arba paruošiamosios klasės su sąlyga, kad tėvo ir vaiko susitikimo metu dalyvaus vaiko motina ir tėvas nepasiima vaiko su savimi atskirai nuo motinos be rašytinio vaiko motinos sutikimo;
11. Prieš atvykstant į susitikimus su vaiku S. D. privalo prieš 12 val. iki atvykimo patvirtinti savo atvykimą pas vaiką persiunčiant SMS pranešimą vaiko motinai B. M., nesulaukus nustatytu laiku pranešimo dėl atvykimo ieškovė neprivalo laikytis nustatytos pasimatymo su vaiku tvarkos.
22. Teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo: prašė nustatyti, kad bendravimo tvarkos 3-8 punktai vykdomi laikantis tvarkos 1-2 punktuose nustatytos tvarkos, numatančios, kad tėvas bendrauja su dukra, dalyvaujant vaiko motinai iki 12 metų, o vaikui sukakus 12 metų – bendrauja nedalyvaujant motinai. Prašė nustatyti, kad bendravimo tvarkos 9 punktas pradedamas taikyti vaikui sulaukus 12 metų.
23. Atsakovas parengiamajame posėdyje nurodė, kad sutinka su siūlomos bendravimo tvarkos sąlygomis, norėtų bendrauti su vaiku kiekvieną savaitės savaitgalį. Taip pat pageidauja bendrauti su vaiku telefonu.
24. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakovui sutinkant su ieškinio reikalavimu dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką (CK 3.170 straipsnis).
25. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgia į ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką, teismo posėdyje ieškovės nurodytus bendravimo tvarkos patikslinimus, vadovaujantis vaiko interesais.
26. Atsakovas parengiamajame teismo posėdyje išreiškė norą bendrauti su vaiku kiekvieną savaitgalį, taip pat ir telefonu, tačiau priešieškinio ar atsiliepimo, kuriame būtų aiškiai suformuluotas minėtas prašymas, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui nepasinaudojus procesinėmis teisėmis reikšti reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, nesudarius taikos sutarties, teismas nenustato tėvo bendravimo su vaiku kiekvieną savaitgalį, nenustato privalomo tėvo bendravimo su dukra telefonu, tačiau papildo ieškovės prašomą bendravimo tvarką nustatydamas, kad šalys tarpusavio sutarimu gali susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.
27. Atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdyje nurodytus patikslinimus, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, teismas nustato, kad prašomos bendravimo tvarkos 9 punktas, numatantis vaiko bendravimą su tėvu žiemos ir vasaros sezonų metu, yra taikomas vaikui sulaukus 12 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, pašalinama šio punkto dalis, numatanti, kad „Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę <...>“.
28. Atsižvelgiant į ieškovės patikslinimus teismo posėdžio metu, teismas nustato, kad bendravimo tvarkos 3-8 punktai vykdomi laikantis 1-2 punktuose nustatytos tvarkos, numatančios, kad tėvas bendrauja su dukra dalyvaujant vaiko motinai iki 12 metų, o sulaukus 12 metų – bendrauja nedalyvaujant motinai. Atitinkamai pašalinamos bendravimo tvarkos 3-8 punktų dalys, numatančios: „nedalyvaujant vaiko motinai“.
29. Taigi teismas nustato šalių dukros bendravimo su tėvu tvarką, pagal kurią: kol vaikui sukaks 12 metų, atsakovas su vaiku turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10 val. iki 16 val.; pasiimti vaiką leidžiama tik esant vaiko motinos rašytiniam sutikimui; kai vaikui sukaks 12 metų, atsakovas su dukra turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10 val. iki 16 val.; tėvas su dukra turi teisę bendrauti kiekvienų metų abi Šv. Kalėdų dienas, sausio 1-ąją, abi Šv. Velykų dienas, lapkričio 1-ąją, nuo 10 val. iki 16 val., kiekvienų metų vaiko gimimo dieną, t. y. liepos 17 d., nuo 14 val. iki 18 val., iki vaikui sukaks 12 metų – dalyvaujant vaiko motinai, gavus rašytinį motinos sutikimą, o sukakus 12 metų – motinai nedalyvaujant; vaikui sukakus 12 metų – bendrauti dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu. Šalys tarpusavio sutarimu gali susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
30. Teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą vaikui, mokamą po 200 Eur kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos, 2021 m. gegužės 24 d., iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nesprendžiamas. Byloje priėmus sprendimą dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo, šią sprendimo dalį leista vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbą sumokėjo 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 800 Eur ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai.
34. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurie ieškinį tenkinus visiškai (100 proc.), priteistini ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).
35. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 875 Eur bylinėjimosi išlaidų.
36. Už reikalavimus, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. = 2 400 Eur x 3 proc. = 72 Eur x 75 proc. (patikslintas ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 54 Eur žyminio mokesčio.
38. Nagrinėjamoje byloje susidarė 10,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
39. Viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 64,30 Eur (54 Eur + 10,30 Eur) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų.
40. Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. D. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 24 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę B. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. D. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo S. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. D. tvarką, pagal kurią:
1. Kol vaikui K. D. (toliau ir – vaikas) ((duomenys neskelbtini)) sukaks 12 metų (tai yra iki (duomenys neskelbtini)), S. D. (toliau ir – tėvas) su dukra turi teisę bendrauti dalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku tėvas atvažiuoja pas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą arba kitą šalių iš anksto sutartą vietą ir bendrauja su vaiku. Pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą leidžiama tėvui tik esant vaiko motinos B. M. rašytiniam sutikimui.
2. Kai vaikui sukaks 12 metų (tai yra nuo (duomenys neskelbtini)), tėvas su vaiku turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą šeštadienį (neporiniai) nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.
3. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, tėvas su vaiku turi teisę bendrauti abi Šv. Kalėdų dienas nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą.
4. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, tėvas su vaiku turi teisę bendrauti kiekvienų metų sausio 1-ąją nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.
5. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienų metų abi Šv. Velykų dienas nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.
6. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, tėvas su vaiku turi teise bendrauti kiekvienų metų lapkričio 1-ąją nuo 10 val. iki 16 val. Nustatytu laiku tėvas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.
7. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, tėvas su vaiku turi teisę bendrauti kiekvienų metų vaiko gimimo dieną, t. y. liepos 17 d., nuo 14 val. iki 18 val.
8. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, tėvas su vaiku turi teisę bendrauti kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina B. M..
9. Vaikui sukakus 12 metų, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu. Tėvas turi informuoti vaiko motiną apie numatomą atostogų laiką prieš 14 dienų išsiunčiant pranešimą į B. M. e-paštą bei SMS žinute. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką?
10. Bendravimo tvarkos 3-8 punktuose nustatyta bendravimo tvarka iki vaikui sukaks 12 metų vykdoma dalyvaujant motinai; pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą leidžiama tėvui tik esant vaiko motinos B. M. rašytiniam sutikimui. Vaikui sukakus 12 metų – motinai nedalyvaujant.
11. Šalys tarpusavio sutarimu gali susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.
12. Bendravimo tvarka, nustatyta dėl Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų, Visų šventųjų dienos, Vėlinių, vaiko gimimo dienos, Tėvo ir Motinos dienos, taikoma ir tada, kol vaikas nepradėjo lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę su sąlyga, kad tėvo ir vaiko susitikimo metu dalyvaus vaiko motina ir tėvas nepasiima vaiko su savimi atskirai nuo motinos be rašytinio vaiko motinos sutikimo.
13. Prieš atvykstant į susitikimus su vaiku tėvas privalo prieš 12 val. iki atvykimo patvirtinti savo atvykimą pas vaiką persiunčiant SMS pranešimą vaiko motinai, nesulaukus nustatytu laiku pranešimo dėl atvykimo ieškovė neprivalo laikytis nustatytos pasimatymo su vaiku tvarkos.
Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti ieškovei B. M. iš atsakovo S. D. 875 Eur žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo S. D. 64,30 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.