Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-34-729/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
II-34-729/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01916-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-34-729/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01916-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 12 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. P.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-13634-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinėje byloje 30-ANR_N-13634-2019 V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. spalio 15 d., 08:05 val. Klaipėdoje, magistraliniai keliai Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 305 km, vairuodamas transporto priemonę apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį, kuris buvo susidaręs iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones ir taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje. Taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, rizikos. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus. Nutarimu V. P. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2019 m. gruodžio 13 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atstovo advokato Mariaus Venckaus skundas, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o administracinę nusižengimo teiseną nutraukti.

Skundas pirmiausia motyvuojamas tuo, kad šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra KET pažeidimas. V. P. vairuojama transporto priemonė kirto tik liniją, žyminčią kelkraštį. Nors pareigūnai nutarime nurodė, kad V. P. važiavo kelkraščiu, tačiau nutarime nefiksavo, kad V. P. kirto liniją žyminčią kelio kraštą. V. P. kirto ne siaurą, o plačią ištisinę liniją. Be to, ši linija žymėjo važiuojamosios dalies kraštus. V. P. kirto liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, kas pagal KET reikalavimus yra leidžiama, todėl KET taisyklių pažeidimo konstatuoti negalima.

Be to, šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, o jos, pareiškėjo tvirtinimu, nebuvo nustatytos ir įrodytos. V. P. nurodytu laiku važiavo nuo Jakų žiedo, atskira eismo juosta link Klaipėdos miesto. Magistralinio kelio Vilnius-Klaipėda 305 km yra kelio ženklas „ Papildomos eismo juostos arba dešinės eismo juostos pabaiga“. Tuo metu kelyje Vilnius-Klaipėda link Klaipėdos miesto buvo susidaręs kamštis ir baigiantis papildomai eismo juostai, kiti eismo dalyviai nenorėjo įleisti V. P. į pagrindinį kelią Vilnius-Klaipėda. V. P. įsijungė avarinius šviestuvus, norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį ir norėdamas paprašyti leisti įvažiuoti į pagrindinį kelią. Kadangi iš kitų, pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių vairuotojų jokios reakcijos nebuvo ir niekas jo neįleido į pagrindinį kelią, jis kelkraščiu, greičiu apie 5–10 km/h riedėjo kol bus įleistas į pagrindinį kelią. Nuriedėjus apie 50 m, jo vairuojamas automobilis buvo įleistas į pagrindinį kelią Vilnius-Klaipėda ir jis kirsdamas plačią ištisinę liniją, žyminčia važiuojamosios dalies dešinį kraštą įvažiavo į kelią. Aplinkybes gali paliudyti D. A. Viso to negalima traktuoti kaip vairavimo iš chuliganiškų paskatų; įjungti avariniai signalai kaip tik parodo, kad norima buvo tik atkreipti kitų vairuotojų dėmesį, kad vairuotojui būtina baigti manevrą.

Trečia, būtinas požymis, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą yra tai, kad šiuo pažeidimu turi būti keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Dėl V. P. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan. Taip pat jo atlikti veiksmai nekėlė jokio pavojaus jo paties saugumui, pėsčiųjų saugumui, nes jų nebuvo. Toje vietoje net nėra pėsčiųjų tako.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. P. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2019 m. lapkričio 18 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pabrėžia, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje, kvalifikuotas tinkamai, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. P. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, jog 2019 m. spalio 15 d. ryte jis savo automobiliu važiavo į darbą Klaipėdoje, kai pamatė susidariusią didelę automobilių spūstį Jakų žiede. Šiuo žiedu jis važiavo pirma juosta, jam reikėjo išvažiuoti į Baltijos prospekto pusę, tačiau buvo sunku (neįmanoma) įvažiuoti į Klaipėdą, nes nuo Kauno pusės dvi juostos buvo visiškai užimtos, o vairuotojai jo neįleido įvažiuoti į šį kelią. Todėl jis, nesulaukęs, kol bus pirmas eilėje ir kad kas nors įleistų jį įvažiuoti į tarpą, įsijungė avarinius žibintus, kad kiti vairuotojai atkreiptų dėmesį, ir kirto juostą, kuri žymėjo kelkraštį, galvodamas, kad šiek tiek pavažiavus į priekį kas nors įleis jį į kelią. Iki Baltijos žiedo dar buvo likę apie 500 metrų. Jis važiavo tiesiai, lėtai, greitis apie 5–10 km/h, pėsčiųjų ten nebuvo ir net negalėjo būti, todėl jokio pavojaus niekam toks jo važiavimas nesukėlė. Kai jį galiausiai įleido, jis įvažiavo į pirmą juostą, o po to - į antrą, vėlgi nieko nepažeisdamas. Policijos pareigūnų automobilis dalyvavo eisme šiame kelyje, jie važiuodami pirma juosta greičiausiai per veidrodėlį pamatė, kad jis kirto važiavo kelkraščiu 5-10 metrų; tuo metu policijos pareigūnai tarnybinio automobilio dar nebuvo pastatę kelkraštyje, tik būdamas antroje juostoje matė, kaip jie išvažiavo į kelkraštį. Tada buvo sustabdytas ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Toje vietoje nebuvo pėsčiųjų. Pripažįsta, kad neišlaukė, kada bus praleistas kitų vairuotojų, tačiau nesijaučia padaręs kažkam bloga, jo veiksmai nebuvo chuliganiški: chuliganiškai nemanevravo, nesudarė būtinybės kitoms transporto priemonėms staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar kt. Specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga dėl šeiminių ir darbinių priežasčių: gyvena (duomenys neskelbtini), turi aštuonerių metų dukrą, kurią tenka tris kartus per savaitę nuvežti ir parvežti į Gargždų muzikos mokyklą. Turi senyvo amžiaus tėvus, kuriems tenka atvežti maisto, taip pat tenka juos vežti į gydymo įstaigas. (duomenys neskelbtini) turi savo įmonę, kurioje dirba su autovežiu – išvežioja automobilius, užsiima automobilių utilizacija. Jo įmonėje nėra kito vairuotojo, jis pats atlieka vairuotojo darbines funkcijas, todėl prašė neatimti jam teisės vairuoti.

Teismo posėdžio metu liudytoja Fajeta Rušinskytė parodė, kad 2019 m. spalio 15 d. ji su kolega važiavo tarnybiniu automobiliu nuo Jakų žiedo į Klaipėdą A1 keliu (Vilniaus plentas, 305 km), kur tą dieną turėjo ir dirbti. Per tarnybinio automobilio galinį vaizdo veidrodėlį su kolega pastebėjo, kad kelkraščiu parvažiuoja du automobiliai. V. P. vairuojamo visureigio avariniai žibintai nebuvo įjungti. Tada jos kolega tarnybiniu automobiliu išvažiavo į kelkraštį, sustojo ir laukė, kol privažiuos tie du automobiliai, važiuojantys kelkraščiu, kurių vairuotojai matė policijos ekipažą; tada jie parodė posūkio signalą ir skubiai persirikiavo į pirmą juostą, priversdami ja važiavusių transporto priemonių vairuotojus juos įleisti; toks važiavimas yra traktuojamas chuliganišku. Transporto priemonės kelkraščiu važiavo apie 20–30 km/h greičiu. Tikslaus atstumo, kurį nuvažiavo V. P. kelkraščiu nepamena, bet buvo tikrai daugiau nei keli metrai. Buvo sustabdytos abi transporto priemonės, jas abi vairavo vyrai, abiems buvo surašyti protokolai už chuliganišką vairavimą. Protokolai tokiose situacijose surašomi vairuotojams ne pirmą kartą, nes toks važiavimas kelkraščiu, susidariusios transporto priemonių spūsties dviejose eismo juostose apvažiavimas dešine puse yra draudžiamas, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir teismų praktikoje tokios situacijos yra traktuojamos kaip chuliganiškas vairavimas. V. P. įvykio vietoje aiškino, kad niekas jam neleido persirikiuoti iš greitėjimo juostos į pirmą juostą, tačiau tai neįrodyta, o ir nesuteikė jam teisės važiuoti kelkraščiu. Administracinio nusižengimo protokolai surašomi kiekvienam asmeniui individualiai, tik kadangi buvo du vairuotojai vienu metu, tai jiems buvo surašyti identiški protokolai ir tai jokios įtakos jų atsakomybei neturi. Tuo metu įvykio vietoje nebuvo pėsčiųjų, bet pasitaiko, kad ten jie vaikšto, taip pat pasitaiko dviratininkų; kelkraštis nėra numatytas automobilių važiavimui, o pėstieji ir dviratininkai gali juo judėti, todėl tai ir pažymėta protokole. Linija, kurią kirto V. P. transporto priemonė žymėjo važiuojamosios dalies kraštą, ir jis galėjo ją kirsti tik esant būtinybei sustoti, o ne važiuoti už važiuojamosios dalies ribos.

Teismo posėdžio metu liudytojas Vismantas Turauskas parodė, kad 2019 m. spalio 15 d. su kolege Fajeta Rušinskyte patruliavo magistraliniame kelyje A1, buvo 305 kilometre. Buvo piko metas, kelyje susidariusi automobilių spūstis. Pastebėjo kaip kelkraščiu važiuoja du automobiliai, apvažiuodami kitas šalia spūstyje stovėjusias transporto priemones. Privažiavus pirmai transporto priemonei, ją susistabdė ir iškart po to antra transporto priemonė, kuri važiavo už jos, persirikiavo iš kelkraščio į pirmąją juostą ir pradėjo važiuoti spūstyje. Kolegė išlipo iš transporto priemonės, palaukė kol tas automobilis privažiuos prie jų ir su lazdele nukreipė vairuotoją į kelkraštį. Sustabdę vairuotojus su jais pasikalbėjo ir surašė administracinio nusižengimo protokolus. Nei vienas iš vairuotojų nebuvo įsijungęs avarinio šviesos signalo ir jis pats to nepamatyti negalėjo, nes buvo šviesus paros metas. V. P. vairavo antrąjį automobilį. Kelkraščiu V. P. nuvažiavo tikrai daugiau negu 10–20 metrų, nes nuo greitėjimo juostos pabaigos buvo didesnis atstumas, bet tiksliai negali pasakyti kiek, nes jo neišmatavo. Vizualiai buvo apie 80 metrų. Greitis buvo apie 40 km/h. Administracinio nusižengimo protokolą surašė vietoje, kiekvienam pažeidėjui surašomas protokolas individualiai. Surašytas protokolas už chuliganišką vairavimą, nes norint įsilieti į eismą, kai buvo automobilių spūstis ir baigėsi greitėjimo juosta, reikia sustoti greitėjimo juostos pabaigoje, rodyti posūkį į kairę, kad nori įsirikiuoti į pirmą juostą ir laukti, kol kažkas įleis įvažiuoti, o šiuo atveju vairuotojas nelaukė greitėjimo juostos pabaigoje kol bus įleistas ir važiavo tiesiai, kirsdamas ištisinę liniją, važiavo kelkraščiu aplenkdamas kitas transporto priemones, kurių vairuotojai kantriai laukė spūstyje; tokiu būdu pažeidėjas parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Jis persirikiavo į pirmą juostą tik pamatęs tarnybinį automobilį, o jei šio nebūtų buvę tarnybinio automobilio, turbūt būtų važiavęs iki kelkraščio pabaigos, kad kuo greičiau aplenktų susidariusią automobilių spūstį, kad nereikėtų laukti kamštyje. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes į kelkraštį galėjo sukti sugedusi transporto priemonė, eiti pėstieji ir taip galėjo įvykti eismo įvykis. Eismo įvykio nesukėlė, bet dėl jo persirikiavimo iš kelkraščio į pirmą eismo juostą spūstyje važiavę vairuotojai buvo priversti stabdyti transporto priemones ir įleisti iš kelkraščio persirikiuojančią transporto priemonę, kuri nelaukė, kad kas įleis ir tiesiog pradėjo rikiuotis. Magistraliniuose keliuose ištisinė linija yra platesnė, tačiau tai nekeičia esmės, kad V. P. kirto kelio ribą žyminčią liniją ir neleistinai važiavo kelkraščiu.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad 2019 m. spalio 15 d. važiavo į Klaipėdą, buvo didelė eismo spūstis. Pradėjo kaisti jo automobilio variklis, todėl jis įsijungė avarinį šviesos signalą ir važiavo kelkraščiu 10–15 metrų ir tuo pačiu metu paskui jį važiavo kita transporto priemonė, kuri nuvažiavo apie 5–10 metrų. Daugiau nuvažiuoti negalėjo, nes jis važiavo pirmas. Jis pats skubėjo į servisą, bandė persirikiuoti į pirmą juostą, niekas iš pradžių nepraleido, vėliau įleido, tada jis persirikiavo į pirmą juostą, o po to ir į antrą juostą, bet netrukus buvo sustabdytas policininkės. Jis važiavo kelkraščiu apie 5–10 km/h greičiu, vos judėjo, todėl ir už jo buvęs automobilis važiuoti greičiau negalėjo. Tiek jis pats, tiek iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas važiavo įsijungę avarinį šviesos signalą. Policijos pareigūnai iki jo sustabdymo kelkraštyje nebuvo pastatę tarnybinio automobilio, jie buvo pirmoje juostoje ir tik jį sustabdžius nuvažiavo į kelkraštį. Pėsčiųjų kelkraštyje nebuvo, niekam pavojaus nesukėlė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Papildomai paaiškino, kad D. A. važiavo nedideliu greičiu ir nedidelį atstumą, todėl V. P. už jį negalėjo važiuoti greičiau ir toliau. Nutarime nurodyta, kad V. P. apvažiavo visą koloną, bet to nebuvo, nes kolona buvo nusidriekusi iki Baltijos žiedo. Priešingai nei nurodo policijos pareigūnė F. Rušinskytė, V. P. persirikiavo iš kelkraščio į pirmą juostą ne tada, kai pamatė policijos tarnybinį automobilį, o tada, kada jį įleido įsirikiuoti pirmoje juostoje važiavę vairuotojai. V. P. veiksmai nebuvo pavojingi, dėl jo rikiavimosi iš kelkraščio į pirmą eismo juostą kiti vairuotojai nebuvo priversti staigiai stabdyti, nes kamštyje važiuojančių transporto priemonių greitis yra nedidelis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, kad tokiose situacijose būtų sukeltas akivaizdaus ir realus pavojus, o to šiuo atveju nebuvo. Kiekvienas įvykis konkrečiu atveju turi būti tiriamas individualiai, šiuo atveju tai nebuvo padaryta, policijos administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti šabloniškai, nurodant menamai padarytą pažeidimą. Institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą, atsiliepime akcentuojama, kad buvo padarytas pažeidimas, tačiau V. P., kaip minėta, jokio KET pažeidimo nepadarė. Taip pat nurodoma, kad nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. V. P. buvo priverstas taip elgtis dėl susidariusios situacijos. Liudytojų parodymai skirtingi, policijos pareigūnų parodymai kelia pagrįstų abejonių. Pareigūnai teigia, kad buvo nuvažiuota 100–200 metrų kelkraščiu, o tai netiesa, nes tokio atstumo ten nėra. Nuvažiuoto atstumo klausimu svarbu tai, kad V. P. buvo sustabdytas ir nuvarytas į kelkraštį iš antros eismo juostos, kas rodo, kad praėjo nemažai laiko ir buvo nuvažiuotas tam tikras atstumas kolonoje. Chuliganiškas vairavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios šiuo atveju nėra, nes V. P. buvo priverstas taip elgtis susidariusioje situacijoje dėl kitų vairuotojų vairavimo kultūros stokos. Nagrinėjamu atveju nėra visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių. Prašo administracinio nusižengimo bylą V. P. atžvilgiu nutraukti, o jeigu skundas būtų netenkintas – atsižvelgti į V. P. individualizuojančius duomenis, į tai, kad V. P. specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių ir šeiminių aplinkybių, ir skiriant šią administracinio poveikio priemonę nustatyti minimalų jos terminą.

Institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal šio straipsnio penktą dalį, už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET taisyklių reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo, savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas KET pažeidimas tiesiogiai siejasi su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 4 punktu, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais tenkindamas tik savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju V. P. nubaustas, nes 2019 m. spalio 15 d., 08:05 val. Klaipėdoje, magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinėje pusė), 305 km, vairuodamas transporto priemonę apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį, kuris buvo susidaręs iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje. Taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė ir pavojų kitiems eismo dalyviams, akivaizdžiai padidindamas eismo įvykio riziką, jei jo automobilį kelkraštyje dėl netolygios dangos būtų sumėtę, kam nors būtų prireikę išvažiuoti į kelkraštį ar į jį būtų išėję pėstieji ar atvažiavę dviratininkai ir t.t. Tokiu vairavimu V. P. neabejotinai sukėlė ir nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, t.y., sutrikdė eismo rimtį. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. P. pažeidė KET 125 punkto draudimą transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. KET nurodyta, kad ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Iš V. P. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, jog jis neneigia atlikęs šį manevrą. Kad V. P. atliko šį manevrą, patvirtina ir liudytojų parodymai. V. P. bei jo atstovo argumentas, kad šį manevrą vairuotojas atliko todėl, kad baigiantis papildomai eismo juostai, kiti eismo dalyviai nenorėjo įleisti jo į kelią, teismas vertina kritiškai, nes ir pats V. P. pripažino, kad neišlaukė iki to momento, kol bus pirmas kelyje, iš kurio turėtų įsilieti į pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių koloną, iš anksto manydamas, kad jo su visureigiu niekas neįleis. KET 105 punkte suformuluota taisyklė, kad jeigu kelyje susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą, o persirikiuojantysis privalo įsitikinti, kad jam duoda kelią ir vairavimo praktikoje taip ir vyksta, todėl hipotezių, kad kiti vairuotojai nesilaikys KET reikalavimų, išsikėlimas negali būti pagrindu kitiems vairuotojams nesilaikyti jiems privalomų KET reikalavimų. KET 125 punkte nenustatyta, koks atstumas turi būti nuvažiuotas, pažeidimui padaryti pakanka apvažiuoti bent vieną transporto priemonę, o V. P. tai pripažino ( nurodė, kad kelkraščiu važiavo 5-10 metrų, kol vienas iš pirmos eilės vairuotojų jį įleido) ir to visiškai pakanka, kad būtų konstatuoti, kad jis padarė KET 125 punkto pažeidimą. Be to, teismas neturi jokio pagrindo abejoti išsamiais, vienas kitą papildančiais policijos pareigūnų parodymais, kad V. P. kelkraščiu vairavo savo transporto priemonę daug ilgesnį nei pats nurodė atstumą, kad ir jie, ir kiti vairuotojai spėjo jį pastebėti ir tokiu jo elgesiu pasipiktinti, o ir įvažiuodamas į pirmą, o po to – antrą eismo juostą jis tiesiog nepaliko kitiems vairuotojams jokio pasirinkimo jį įleisti ar neįleisti, nes rikiavosi staigiai, net nerodydamas posūkio signalo, ir taip vėlgi sukeldamas pavojų eismo saugumui bei sutrikdydamas jo normalią tvarką.

Argumentas, kad atlikdamas manevrą V. P. įsijungė avarinę šviesos signalizaciją, vertintinas kaip nepaneigiantis šio vairuotojo chuliganiškų motyvų. KET 91 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada tokia signalizacija transporto priemonėje privalo būti įjungta ir siekimas atkreipti kitų vairuotojų dėmesį ir priversti juos suteikti tokiai transporto priemonei pirmumą spūstyje ten nenumatytas. Teismo vertinimu, jei tokios šviesos ir būtų buvę įjungtos, tai nesuteikė V. P. teisės važiuoti kelkraščiu, o tik stovėti jame, sprendžiant technines problemas, ko ir pats vairuotojas nenurodė buvus. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kad tokios šviesos ir nebuvo įjungtos.

V. P. KET pažeidimą padarė demonstratyviai, rytinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių. Apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės kelkraščiu, jis pademonstravo ne norą saugiai įsilieti į transporto priemonių srautą iš greitėjimo juostos, o nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą bei kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, nes kelkraštis nėra pritaikytas transporto priemonių važiavimui, jo danga netolygi, todėl automobilį gali sumėtyti (pažeisti KET 4, 5, 9, 125 punktų reikalavimai). Toks vairavimas kelia pavojų ne tik eismo bei žmonių saugumui, tačiau ir pačiam vairuojančiam asmeniui, nors šis paprastai to nesuvokia ir nepagrįstai įsivaizduoja, kad vairuoja geriau už kitus eismo dalyvius. Tai, kad šiuo atveju eismo įvykis neįvyko, nepašalina V. P. atsakomybės už jo nesaugius ir pavojingus veiksmus, nes ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

Teismas nesutinka su atstovo advokato argumentu, kad V. P. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. V. P. teismo posėdžiu metu pats pripažino, kad apvažiavo kitas transporto priemones, nes neišlaukė, kada jis su transporto priemone bus įleistas kitų vairuotojų į kelią ir toks teiginys patvirtina, jog tokį vairavimo būdą V. P. pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (rytinio piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui.

Dėl to, kad skundžiamo nutarimo pažeidimo esmė surašyta vartojant moteriškosios giminės žodžių galūnes manytina, kad nutarime padarytos techninės rašymo klaidos ir jos teisme ištaisytinos, žodžių galūnes keičiant vyriškosios giminės galūnėmis. Tai, ar šis nutarimas buvo surašytas naudojant anksčiau naudotą šabloną, ar ne, įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą V. P. nepripažino padaręs nusižengimo, dėl savo elgesio nesigailėjo. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą nutarimu V. P. paskirta bauda, atitinkanti ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą bei paskirta ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui (b. l. 9). Iš administracinių nusižengimo registro išrašo nustatyta, jog nusižengimo padarymo metu, 2019 m. spalio 15 d., V. P. turėjo dvi galiojančias nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir ANK 416 straipsnio 2 dalį. Tai, kad V. P. turi mažametę dukrą, kuri yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos bei Gargždų muzikos mokyklos mokinė (b. l. 37–38) ir senyvo amžiaus tėvus (b. l. 39–40), dirba savo individualiojoje įmonėje, kurioje 2020 m. sausio 28 d. buvo septyni darbuotojai ir verčiasi veikla, kuriai būtina teisė vairuoti, įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes, kad jis padarė šiukštų ir cinišką administracinį nusižengimą, kurio net nepripažįsta ir nesigaili, nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytas nuobaudos minimumą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, išklausęs posėdžio metu duotus parodymus, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją ir teismų suformuotą praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-13634-2019 (ROIK 19106865801) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra minimalios, todėl tikrai nėra per griežtos, jos paskirtos laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į visa tai šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. P. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. priimtą nutarimą administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-13634-2019 (ROIK 19106865801) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė