- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- II-47-586/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01251-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4848-2021 (ROIK 21145117764).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4848-2021, R. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda, už tai, kad Klaipėdoje, Jūrininkų pr., 2021 m. liepos 19 d. 09.47 val., važiuodamas autobusu Nr. 34, Lūžų st. esančioje Jūrininkų pr. nedėvėjo veido ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės, ir atsisakė ją dėvėti, kai visoje šalyje nuo 2021-07-01 yra paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija, ir kurios metu yra privalomas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose, uždarose erdvėse, išskyrus atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, ir kai dėl savo sveikatos kaukės dėvėti negalima ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Tokiais savo veiksmais R. E. pažeidė 2021 birželio mėn. 28 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. E. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nurodyta, kad skundžiamame nutarime nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė šiuos teisės aktus:
2.1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (tolia ir - CSĮ) 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus;
2.2. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau ir - ŽULKPĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą;
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunktį;
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo" patvirtintą valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą;
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“;
2.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A. D. 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau ir - ESOV sprendimas) 2 punktą.
Nurodyta, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. CSĮ 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga - veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Tuo tarpu CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį pareiškėjas nepatenka. Be to, pareiškėjas taip pat nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgų sąrašą, kuris, pabrėžtina, taip pat yra baigtinis. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėjas, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas, kaip minėta, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat pareiškėjas nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, yra skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Apibendrinus visa tai ir vadovaujantis pirmiau pristatyta teismų praktika, pareiškėjas yra tos nuomonės, kad jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių.
Nurodyta, kad ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą - konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą, kurią asmuo yra kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis. Administracinio nusižengimo protokole bei nutarime yra nurodyti teisės aktai (žr. skundo 2.1. - 2.6 punktus), kuriuos neva tai pažeidė pareiškėjas. Kita vertus nė viename iš skundo 2.1. - 2.5 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimas asmenims uždarose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę nėra nustatytas, todėl pareiškėjas skundžiamu nutarimu visiškai nepagrįstai yra kaltinamas padaręs skundo 2.1. - 2.5 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Skundo 2.1. - 2.5. punktuose nurodytuose teisės aktuose reikalavimas asmenims uždarose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančią veido kaukę net nėra nustatytas, todėl apie šiuos teisės aktus skunde nebus plačiau pasisakoma. Kita vertus sutiktina, kad skundo 2.6. punkte nurodytas teisės aktas - ESOV sprendimas (2 punktas), nustato „Įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes“.
Vienok, CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktus įpareigoja gyventojus vykdyti ESOP teisėtus nurodymus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Įstatymas įpareigoja gyventojus vykdyti ne bet kokius ESOV nurodymus, o tik tuos ESOV nurodymus, kurie yra teisėti, taip pat įstatymas įpareigoja gyventojus vykdyti tik tuos teisėtus ESOV nurodymus, kurie yra reikalingi ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Iš to seka, kad, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ESOV sprendimas, įpareigojantis gyventojus uždarose vietose dėvėti kaukes, yra teisėtas, o taip pat turi būti įrodyta, kad pareiškėjas šį sprendimą (įpareigojimą) privalėjo vykdyti, kadangi jis yra reikalingas ekstremaliajam įvykiui (ekstremaliajai situacijai likviduoti).
Pasisakant dėl ESOV sprendimo 2 punktu gyventojams nustatyto įpareigojimo (ne)teisėtumo, ypatingas dėmesys atkreiptinas į ESOV sprendimo preambulę, kurioje nurodomi teisės aktai, vadovaujantis kuriais yra priimtas aptariamas ESOV sprendimas. Taigi ESOV sprendimo preambulėje, visų pirma, nurodoma, kad šį sprendimą ESOV priėmė vadovaudamasis CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, kurie nustato atitinkamas pareigas gyventojams, kita vertus aptariamos CSĮ teisės normos nereglamentuoja ESOV kompetencijos, t. y. šios teisės normos nenustato ESOV teisės priimti vienokius ar kitokius sprendimus (duoti nurodymus gyventojams). ESOV sprendimo preambulėje taip pat nurodoma, kad šį sprendimą ESOV priėmė vadovaudamasis ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kita vertus šiame įstatyme - ŽULPKĮ, ESOV net nėra nurodytas (nėra minimas), todėl ESOV, priimdamas sprendimus, net neturi teisės vadovautis ŽULPKĮ, kadangi šis teisės aktas nesuteikia ESOV absoliučiai jokių kompetencijų. Kiti ESOV sprendimo preambulėje nurodyti teisės aktai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, taip pat nenustato teisės ESOV įgaliojimų ribų. Tokiu būdu, vieninteliu ESOV sprendimo preambulėje nurodytu teisės aktu, kuris dar galbūt galėtų pateisinti ESOV sprendimo 2 punktu nustatyto įpareigojimo gyventojams teisėtumą, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktis, nustatantis, kad paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Kita vertus pažymėtina, kad aptariamo Vyriausybės nutarimo 3.1.1. papunkčiu Vyriausybė delegavo ESOV nustatyti „ūkinės veiklos apribojimo priemones“. Iš to seka, kad ESOV, priimdamas aptariamą sprendimą, turėjo ir galėjo nustatyti tik tas priemones, kurios yra nukreiptos į ūkinės veiklos vykdytojus, bet ne į ūkinės veiklos nevykdančius gyventojus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad ESOV sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas (nurodymas) jokios ūkinės veiklos nevykdantiems gyventojams dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes yra neteisėtas. Kitaip tariant, toks įpareigojimas (nurodymas) negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip „ūkinės veiklos apribojimo priemonė“. Dar daugiau, aptariamo Vyriausybės nutarimo 3.1.1. papunkčiu Vyriausybė delegavo ESOV nustatyti asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, tačiau, kaip matyti iš ESOV sprendimo turinio, šiame ESOV sprendime nėra nustatyta, kokiomis sąlygomis ir tvarka gyventojai yra aprūpinami nosį ir burną dengiančiomis kaukėmis. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nosį ir burną dengiančios kaukės paties ESOV sprendimu nėra pripažintos būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Pasisakant dėl to, ar ESOV sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas (nurodymas) dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes pareiškėjui yra privalomas, kadangi jis (ESOV nurodymas) yra reikalingas ekstremaliajai situacijai likviduoti, visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjas nėra asmuo, kuris dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją, taip pat nėra tas asmuo, kuris būtų paskirtas dalyvauti šalinant ekstremaliosios situacijos sukeltus padarinius, pareiškėjas taip pat nėra tas asmuo, kuris yra paskirtas atlikti būtinas užduotis, būtinas ekstremaliajai situacijai likviduoti. Kaip jau minėta, ESOV yra valstybės tarnautojas (politikas), kuris paskiriamas vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios likviduoja ekstremaliąją situaciją ir (ar) šalina ekstremaliosios situacijos sukeltus padarinius, kita vertus pareiškėjas nepriklauso civilinės saugos sistemos pajėgoms, todėl ESOV nurodymus, vadovaujantis pirmiau pristatytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas privalėtų vykdyti tik tuo (vieninteliu) atveju, jei pareiškėjui CSĮ 17 straipsnio nustatyta tvarka būtų nustatytos (pavestos) ekstremaliajai situacijai likviduoti ir (ar) jos sukeltiems padariniams šalinti būtinos užduotys, arba ESOV, vadovaudamasis CSĮ 28 straipsniu, duotų pareiškėjui šiame įstatymo straipsnyje eksplicitiškai nustatytus įpareigojimus. Kita vertus aptariamu ESOV sprendimo 2 punktu nustatytas įpareigojimas gyventojams dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes niekaip nekoreliuoja su CSĮ 28 straipsniu ESOV nustatyta kompetencija. Apibendrinus, pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu - „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl CSĮ nesant aiškiai įtvirtintos ESOV teisės priimti aptariamo ESOV sprendimo 2 punkte nurodyto pobūdžio nurodymus (įpareigojimus) gyventojams, ESOV neturi teisinio pagrindo gyventojams (taigi ir pareiškėjui) nurodinėti, ką gyventojas turi dėvėti atvykdamas į viešą vietą, kuri, be kita ko, CSĮ nustatyta tvarka net nėra paskelbta (pripažinta) ekstremaliosios situacijos židiniu (CSĮ 2 straipsnio 10 dalis) ir (ar) ŽULPKĮ nustatyta tvarka nėra paskelbta (pripažinta) nuolatiniu užkrečiamosios ligos židiniu (ŽULPKĮ 2 straipsnio 38 dalis).
ANK 526 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Ši definicinė teisės norma, aiškinant ją sistemiškai su CSĮ 3 straipsnyje pateiktu baigtiniu civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašu, atskleidžia tai, kad ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto (šiuo konkrečiu atveju - Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskirtas valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, tačiau ESOV nėra savarankišku civilinės saugos sistemos subjektu. Be to, ši definicinė teisės norma taip pat atskleidžia tai, kad ESOV funkcija yra vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Pratęsiant tai, pažymėtina, kad civilinės saugos sistemai priklausančių subjektų kompetencija civilinės saugos srityje yra reglamentuota CSĮ II skyriuje (9 - 141 straipsniuose). Sisteminė šį įstatymo skyrių sudarančių teisės normų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimas ir/ar jų priėmimas yra priskirtas ribotam, konkrečiai šiame įstatyme nurodytam, subjektų ratui: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (CSĮ 9 straipsnis), 2) Vidaus reikalų ministrui (CSĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms (CSĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kita vertus jokia CSĮ teisės norma nesuteikia ESOV kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, todėl, pareiškėjo vertinimu, ESOV turi teisę priimti tik administracinius sprendimus (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), būtinus konkrečiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus (viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei), reglamentuojančius civilinę saugą. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ANK 526 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, o ESOV, pareiškėjo vertinimu, neturi teisės priimti civilinę saugą (bendrąja prasme) reglamentuojančių norminių administracinių aktų, o tik administracinius sprendimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti, skunde aptariamas ir šioje byloje taikomas ESOV sprendimas turi būti traktuojamas kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas. Todėl pareiškėjo atsakomybė už ESOV sprendimo 2 punktu nurodyto įpareigojimo nevykdymą ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti ir dėl šios priežasties.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su R. E. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas. Nurodė, jog skunde R. E. nurodo, kad vieni teisės aktai, skundžiamame nutarime ne taip pritaikyti, kiti yra neteisėti. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, kai administracinis nusižengimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Pažymėjo, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimo tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. ANK 526 straipsnio dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys formalios, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.
Veiką kvalifikuojant pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“. 2 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Lietuvos Respublikos Vyriausybė reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. Pabrėžė, kad žmogaus teisė į asmens neliečiamybę esant būtinybei gali būti ribojama. Tai gali būti daroma tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie pareiškėjo nusižengimą ir nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinkti duomenys vertinami kaip objektyvūs ir pakankami pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo įrodymai. Pareigūnai atsižvelgė į ANK 526 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nutarimą priėmė tinkamai, todėl nėra pagrindo priimto nutarimo naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.
2022 m. vasario 7 d. gautas pareiškėjo R. E. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad R. E. nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda už tai, kad Klaipėdoje, Jūrininkų pr., 2021 m. liepos 19 d. 09.47 val., važiuodamas autobusu Nr. 34, Lūžų st. esančioje Jūrininkų pr. nedėvėjo veido ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės, ir atsisakė ją dėvėti, kai visoje šalyje nuo 2021-07-01 yra paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija, ir kurios metu yra privalomas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose, uždarose erdvėse, išskyrus atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, ir kai dėl savo sveikatos kaukės dėvėti negalima ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nurodyta, jog R. E. pažeidė 2021 birželio mėn. 28 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“.
R. E. skunde nurodo, jog tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus; Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5 papunktį; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ patvirtintą valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A. D. 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punktą, bei pasisako dėl jų teisėtumo ar tinkamo taikymo. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, jog R. E. pažeidė 2021 birželio mėn. 28 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“, todėl dėl kitų teisės aktų, nurodytų R. E. skunde, nepasisako.
ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
Institucija, surašydama administracinio nusižengimą protokolą bei nutarimą, nurodė, jog R. E. pažeidė 2021 birželio mėn. 28 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“. Atsiliepime nurodė, jog pažeidė ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punktą.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) teismas gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016, Nr. 2AT-53-788/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija nei nutarime, nei protokole, nenurodė kokį teisės akto punktą R. E. pažeidė bei atsiliepime nurodė, kad pažeidė ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punktą. Teismas ištaiso šį trūkumą, nurodydamas, jog R. E. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“ 3.1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punktą (galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.). Pažymėtina, jog kaltinimas R. E. išlieka tas pats, teismas nesunkina R. E. padėties, sukonkretizuodamas, kokius teisės aktus R. E. pažeidė bei nurodydamas jų punktus.
Byloje ginčo dėl to, jog R. E. Klaipėdoje, Jūrininkų pr., 2021 m. liepos 19 d. 09.47 val., važiuodamas autobusu Nr. 34, Lūžų st. esančioje Jūrininkų pr. nedėvėjo veido ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės, ir atsisakė ją dėvėti, nėra. R. E. skundu ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, teigdamas, jog jis nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, bei pasisako dėl skunde išvardintų teisės aktų teisėtumo.
Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) civilinės saugos įstatymą; 2) kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.
Šiuo atveju nustatyta, kad R. E. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 birželio 28 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“ 3.1.1 papunktį, kuris nurodė, jog paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus; bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 2 punktą - įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendimu reguliuojami su civiline sauga susiję teisiniai santykiai, todėl jis priskirtinas prie civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, numatytų ANK 526 straipsnio 1 dalyje, ir jo pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal šį ANK straipsnį.
Byloje surinkta medžiaga (ROIK 0121000468673, pranešimas, tarnybinis pranešimas) patvirtina, kad R. E. Klaipėdoje, Jūrininkų pr., 2021 m. liepos 19 d. 09.47 val., važiuodamas autobusu Nr. 34, Lūžų st. esančioje Jūrininkų pr. nedėvėjo veido ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės, ir atsisakė ją dėvėti, kai visoje šalyje nuo 2021-07-01 yra paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija. Pažymėtina, jog šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad R. E. pažeidė civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus.
ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą kilti pakanka tik įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu pažeidė ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus, to visiškai nesiejant su padariniais.
Esant šioms aplinkybėms, R. E. veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.
Teismas taip pat pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams.
R. E. skunde kelia įvairių teisės aktų teisėtumo klausimą. Teismas pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismas neatlieka norminių administracinių aktų teisėtumo kontrolės. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.
Teismas taip pat pažymi, jog neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo daro išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-4848-2021 (ROIK 21145117764), nes priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, todėl R. E. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 31-ANR_N-4848-2021 (ROIK 21145117764) palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.