Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-89-526/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-02-24Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-28Klaipėdos apygardos teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2023-01-31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
AN2-89-526/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01251-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
R. E.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyrius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-89-526/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01251-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.11.10.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutarties.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4848-2021 R. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 500 Eur bauda, už tai, kad Klaipėdoje, Jūrininkų pr., 2021 m. liepos 19 d. 09.47 val., važiuodamas autobusu Nr. 34, Lūžų st. esančioje Jūrininkų pr. nedėvėjo veido ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės, ir atsisakė ją dėvėti, kai visoje šalyje nuo 2021-07-01 yra paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija, ir kurios metu yra privalomas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose, uždarose erdvėse, išskyrus atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, ir kai dėl savo sveikatos kaukės dėvėti negalima ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Tokiais savo veiksmais R. E. pažeidė 2021 birželio mėn. 28 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. E. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. E. skundo netenkino ir nurodė, jog byloje surinkta medžiaga (ROIK 0121000468673, pranešimas, tarnybinis pranešimas) patvirtina, kad R. E. Klaipėdoje, Jūrininkų pr., 2021 m. liepos 19 d. 09.47 val., važiuodamas autobusu Nr. 34, Lūžų st. esančioje Jūrininkų pr. nedėvėjo veido ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės, ir atsisakė ją dėvėti, kai visoje šalyje nuo 2021-07-01 yra paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija. Teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad R. E. pažeidė civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas nurodė, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą kilti pakanka tik įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu pažeidė ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus, to visiškai nesiejant su padariniais. Todėl esant šioms aplinkybėms, R. E. veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams. Be to, teismas nutartyje nurodė, jog R. E. skunde kelia įvairių teisės aktų teisėtumo klausimą. Teismas pažymėjo, jog bendrosios kompetencijos teismas neatlieka norminių administracinių aktų teisėtumo kontrolės. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Teismas taip pat pažymėjo, jog neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. E. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminius materialinės ir proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtam nutarties priėmimui, o būtent teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį, kurioje yra nurodyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apelianto manymu, teismas pažeidė ANK 526 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis kuria vienas iš privalomų administracinio nusižengimo sudėties požymių, būtinų asmens atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti, yra tai, kad (ar) konkretaus asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai. Taip pat apelianto manymu, teismas pažeidė ir ANK 569 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone.

3.2. Apelianto nuomone, institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, o vėliau ir nagrinėdama bylą bei paskirdama jam administracinę nuobaudą, neįrodė (net ir neįrodinėjo) vieno iš padarytai veikai pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį inkriminuoti būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. neįrodė, kad jo padaryta veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai Covid-19, kadangi jis nėra užkrečiamą ligą sukeliančio viruso nešiotojas. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnį asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuoti ir/ar izoliuotis dėl užkrečiamos ligos, nėra laikomi pavojingais asmenimis, kadangi nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Taip pat apeliantas nurodo, jog kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti (užkrėsti) Covid-19 liga, tačiau ligos plitimo pavojaus neeliminuoja, t. y. pavojus (iš)plisti Covid-19 ligai egzistuoja ir tuo atveju, kai asmuo kaukę dėvi.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. E. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkė nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog skundo argumentai vertintini kritiškai ir nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, sudėties, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje R. E. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą R. E. veikoje.

8. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) civilinės saugos įstatymą; 2) kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“ 3.1.1 papunktyje nurodyta, jog paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (galiojusio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas) 2 punkte nustatyta, kad vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse įpareigojami dėvėti kaukes, atleidžiant nuo tokios pareigos tik neįgalumą turinčius asmenis, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenis, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. E. kaltę pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį: paties pažeidėjo R. E. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, taip pat policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, jog R. E., būdamas viešoje uždaroje paslaugų teikimo vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tokiu būdu pažeidė civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario mėn. 26 d. nutarimo Nr. 152“ „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimo“ 3.1.1 papunkčio ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2 punkto reikalavimus, todėl pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10. Apeliaciniame skunde R. E. nurodo, jog yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo įrodyta, kad jo padaryta veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai Covid-19, kadangi jis nebuvo užkrečiamą ligą sukeliančio viruso nešiotojas, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę viešoje uždaroje paslaugų teikimo vietoje ekstremaliosios situacijos metu.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra formalioji, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą kilti pakanka tik įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios ekstremaliosios situacijos, kuri kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, metu pažeidė ANK 526 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus; ar dėl to kilo padarinių, kvalifikacijai reikšmės neturi, todėl R. E. nurodoma aplinkybė, kad jis nėra užkrato nešiotojas, nesirgo jokia liga ir nedėvėdamas kaukės nieko neužkrėtė (nesukėlė grėsmės kitiems asmenims), nepanaikina jo atsakomybės už aptartų teisės normų, kurių tikslas yra visuomenės sveikatos apsaugos nuo pavojingų užkrečiamų ligų prevencija, pažeidimą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo R. E. veikoje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas