- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- 2-2531-850/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Atsakovas
- N. R.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo bendrijos
- Kategorijos
- 2.5.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.5.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.1.2Prievolių atsiradimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo bendrijos ieškinį atsakovei N. R. dėl kaupiamojo mokesčio įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. D. namo bendrija (toliau - ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės N. R. (toliau - atsakovė) 49,92 Eur kaupiamųjų mokesčių, 0,18 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, t.y. 20 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė administruoja gyvenamąjį namą adresu, kuriame yra 80 butų ir kitų patalpų savininkų. A. N. R. gyvena bute kuris jai priklauso nuosavybės teise. Namo išlaikymui ir tvarkingo stovio palaikymui kiekvienas buto savininkas privalo bendrijai mokėti kaupiamąjį mokestį, kuris nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių tvarkos apyrašo patvirtinimo“. Minimas nutarimas, kol nebuvo sudarytas kapitalinio remonto planas, nustatė mokėti po 0,03 Eur/kv.m/mėn, todėl ši suma iš gyventojų buvo renkama nuo 2015 metų. Šis mokestis yra labai mažas, už jį negali atlikti visų remonto darbų, nes administruojamas namas yra senas - 1973 metų statybos, todėl dyla vamzdynai, kita įranga, juos reikia keisti. Sprendimas dėl kaupiamojo mokesčio fondo mokėjimo po 0,10 Eur/kv.m/mėn priimtas tik iš trečio bendrijos susirinkimo, t.y. 2016-05-12 surengus įgaliotinių susirinkimą, nes ankstesniai susirinkimai neįvyko nesant būtino dalyvių skaičiaus, tai yra nesusirinkdavo reikiamas butų savininkų skaičius. Įgaliotiniai šiam susirinkimui buvo išrinkti laiptinių susirinkimuose, jie yra bendrijos nariai. Šiame susirinkime patvirtintas ir 2015-2019 ilgalaikio kaupiamojo fondo planas, kuris yra vykdomas. Gyventojai apie vykstančius susirinkimus ir priimamus sprendimus yra informuojami - kiekvienoje laiptinėje, kurių yra šešios, yra skelbimų lenta ir kiekvienoje laiptinėje yra iškabinami skelbimai. Susirinkimai šaukiami, kai iškyla koks klausimas. Susirinkimo protokolas, kad reikia mokėti po 0,10 Eur/kv.m./mėn., taip pat buvo skelbiamas ir gyventojai galėjo su juo susipažinti. Ieškovės atstovas yra bendrijos pirmininkas daug metų. Taip pat jis yra atsakingas už šilumos ir elektros ūkį. Jam butų ūkis moka už šilumos ūkio priežiūrą. Už pirmininko pareigas ir elektros ūkio priežiūrą nieko negauna. Skundų, kad jis netinkamai administruoja bendriją, nebuvo. Kaupiamosios lėšos saugomos banke ir informacija apie jas yra vieša. Kaupiamųjų lėšų dabar yra apie 2000 eurų. Kas mėnesį surenkama apie 400 eurų. Kol kas turi susitaupę eksploatacinių lėšų. Jei įvyks kokie griuvimai, reikės fondą didinti iki 0,183 Eur/kv.m/mėn. Paaiškino, kad bendrijos nariai yra tie, kurie įstoję į bendriją, o butų savininkai tie, kurių nuosavybė įregistruota registrų centre. Jei butų savininkai neregistruoti registrų centre, tai jie nėra bendrijos nariai. Atsakovė N. R. yra bendrijos narė. Bendrijos nariu tampama padavus pareiškimą ir pateikus buto nuosavybės dokumentus. Atsakovė pareigą mokėti nustatyto dydžio kaupiamąjį mokestį vykdė netinkamai, jo nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2016-09-01 bendrijai įsiskolino 49,92 Eur. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ atsakovei paskaičiavo 0,18 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes reikalavimas mokėti kaupiamąjį mokestį nepagrįstas, niekas iš gyventojų nežino už ką reikia mokėti. Susirinkimo dėl kaupiamųjų mokesčių mokėjimo nebuvo. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas. Nuo 2015-05-01 nemoka nustatyto kaupiamojo mokesčio, o moka nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. tą mokestį, kurį pasiūlė rinkti Blažienė. Bendrijos susirinkimai pastoviai klastojami. Ataskaitinių susirinkimų nebuvo šeši metai. Bendrijos pirmininkas E. B. žmones vadina nuomininkais, jo pateiktuose dokumentuose yra daug melo, jis neteikia ataskaitų. Pagal nustatytą 0,10 Eur mokestį už butą turėtų mokėti 6,5 Eur per mėnesį, tačiau yra pensininkė ir tokių lėšų neturi. Prašo neleisti bendrijos pirmininkui savavaliauti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė yra namo Gedimino g. 8, Tauragėje, administratorė (b.l. 70). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (b.l. 82), kad atsakovė N. R. yra buto (buto plotas 65,68 m² ), savininkė. Iš įsiskolinimo pažymos (b. l. 6) nustatyta, kad atsakovė N. R. laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-09-01 nemokėjo kaupiamųjų įmokų ir susidarė 49,92 Eur skola. Atsakovė nurodo, kad kaupiamosios įmokos rinktos neteisėtai, suklastojus susirinkimo dokumentus, jų panaudojimas neaiškus, atsakovė moka mokestį, nustatytą 2008 m.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą (toliau tekste – Aprašas), kuris nustato tokių lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apskaitos tvarką (1 punktas).
Iš daugiabučio namo bendrijos 2016-05-12 narių įgaliotinių susirinkimo protokolo nustatyta, kad nutarta kaupiamąjį fondą nuo 2016-06-01 rinkti po 0,10 Eur/kv.m./mėn. ir, atsižvelgiant į situaciją, fondą palaipsniui didinti (b. l. 35-36). Atsakovė teigia, kad sprendimas sušaukti įgaliotinių susirinkimą yra neteisėtas, nes antrajame susirinkime dalyvavo pakankamas savininkų skaičius. Teismas konstatuoja, kad atsakovė yra teisi tvirtindama, kad sprendimas rinkti iš namo Gedimino g. 8, Tauragėje, po 0,10 Eur/kv.m./mėn. kaupiamųjų lėšų, yra neteisėtas, nors ir kitais, nei atsakovės, nurodytais motyvais.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pirmasis bendrijos susirinkimas dėl kaupiamojo fondo mokėjimo buvo šaukiamas 2016 m. balandžio 11 d. Butų savininkai apie tai buvo informuoti skelbimais (b.l. 28), kurie, bendrijos pirmininko teigimu, visuomet yra iškabinami visose šešiose namo laiptinėse. Iš tos dienos susirinkimo protokolo (b.l. 29) ir dalyvių sąrašo su jų parašais (b.l. 30) matyti, kad šiame susirinkime dalyvavo 15 asmenų, iš jų – 14 butų savininkų. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 52) matyti, kad pastate-gyvenamajame name, esančiame, yra 74 gyvenamosios paskirties patalpos ir 6 negyvenamosios paskirties patalpos – iš viso 80. Analogišką savininkų skaičių nurodo ir ieškovas. Tokiu būdu, susirinkime 2016-04-11 dalyvavo mažiau kaip pusė butų ir kitų patalpų savininkų, todėl susirinkimas pagrįstai laikytas neįvykusiu.
Antrasis bendrijos susirinkimas dėl kaupiamojo fondo mokėjimo buvo šaukiamas 2016 m. balandžio 25 d. (b.l. 31). Iš tos dienos susirinkimo protokolo (b.l. 32) ir dalyvių sąrašo su jų parašais (b.l. 33) matyti, kad šiame susirinkime dalyvavo 19 asmenų, iš jų – 14 butų savininkų. CK 4.85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip ¼ visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose numatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tokiu būdu, susirinkime 2016-04-25 dalyvavo mažiau kaip ¼ butų ir kitų patalpų savininkų (kvorumui buvo reikalinga ne mažiau kaip 20 dalyvių), todėl ir antrasis susirinkimas pagrįstai laikytas neįvykusiu. Pažymėtina, kad 2016-04-11 ir 2016-04-25 susirinkimų protokolai yra galiojantys, nes jie nebuvo nei pakeisti nei nuginčyti. Liudytoja E. O. B. taip pat patvirtino, kad 2015 m. pavasarį buvo skelbimai, kad vyks bendrijos susirinkimai. Nors ieškovė ir minima liudytoja mano, kad E. B. klastoja dokumentus, tačiau į teisėsaugos institucijas dėl dokumentų klastojimo jos ar kiti butų ir kitų patalpų savininkai, nesikreipė.
Sprendimas dėl kaupiamojo fondo įmokų dydžio – tai yra nuo 2016-06-01 rinkti po 0,10 Eur/kv.m./mėn., priimtas 2016 m. gegužės 12 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkime, nors tokio tipo susirinkimo dėl lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo ar dydžio apskaičiavimo, nenumato nei Aprašas nei konkreti teisės norma – CK 5.85 straipsnis. Sistemiškai vertinant minimos teisės normos ir CK 4.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, neįvykus antrajam butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui kaupiamųjų įmokų klausimu, kai apie jį tinkamai informuojami visi savininkai, ginčus dėl kaupiamųjų lėšų, tame tarpe ir dėl įmokų dydžio, turėtų spręsti teismas. Iš ieškinio turinio, ieškovo atstovo paaiškinimų teisme bei jo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad kvorumo dėl susirinkimuose dalyvavusių asmenų skaičiaus klausimus, taip pat dėl įgaliotinių susirinkimo sušaukimo, jis sprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, priimto 1995 m. vasario 21 d., Nr. I-798 (su vėlesniais pakeitimais), nuostatomis, tačiau tiek iš Aprašo, tiek iš aptartų CK normų turinio matyti, kad kaupiamuosius įnašus privalo mokėti net tik bendrijos nariai, bet ir kiti butų ir kitų patalpų savininkai (Lietuvos A. T. 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; 2016-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Be to, minėta, jog Aprašo 9 punktas imperatyviai nustato pareigą kartu su apskaičiuotu kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifu tvirtinti ir ilgalaikį planą, kuriame turi būti numatytas kaupiamųjų lėšų poreikis įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Aprašo 3 punktas). Iš DNS bendrijos 2016.05.12 bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolo (b.l. 35-36) matyti, kad klausimas dėl ilgalaikio plano tvirtinimo svarstomas nebuvo, apie tokį planą aplamai šiame susirinkime nėra kalbėta, nors bendrijos pirmininko pateiktame 2015-2019 ilgalaikio kaupiamojo fondo plane nurodyta, jog jis priimtas 2016-05-12 įgaliotinių susirinkime. Darytina išvada, kad toks planas neturi jokios teisinės galios, nes, konstatuota, įgaliotinių susirinkimų dėl kaupiamųjų lėšų nustatymo įstatymas nenumato, be to nežinia nei kada ir kieno šis planas priimtas ir patvirtintas.
Esant situacijai, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka tinkamai parengto ir patvirtinto ilgalaikio plano, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, atsakovė turi pareigą mokėti minimalų kaupiamosios įmokos tarifą, nustatytą Aprašo 11.2 punkte, o mėnesinis kaupiamosios įmokos dydis sudaro 1,97 Eur/mėn. (0,03x65,68), apskaičiuotas vadovaujantis Aprašo 5 punkto nuostatomis. Įrodymų, kad atsakovė ieškinyje nurodytu laikotarpiu, nuo 2015-05-01 iki 2016-09-01, tokio dydžio sumą būtų mokėjusi, nėra, todėl iš jos priteistina ieškovo naudai 31,52 Eur kaupiamosis įmokos. Nors ieškovė teigia tokią įmoką mokanti jau daugelį metų, tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Vienintelis jos už ieškinyje nurodytą laikotarpį pateiktas mokėjimo dokumentas, sąskaita (b.l. 17) patvirtina, kad ji 2016-10-21 sumokėjo tam tikrą sumą už elektrą, aptarnavimo išlaidas ir einamąjį remontą, tačiau įmokų į kaupiamąjį fondą sumokėta nėra.
Nors atsakovė kelia ir kitus klausimus (pvz. dėl lėšų panaudojimo, bendrijos susirinkimų tvarkos pažeidimų, bendrijos pirmininko netinkamo elgesio su namo gyventojais), tačiau šie klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas sprendime negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.) – kadangi atsakovė priešieškinio byloje nepareiškė, teismas gali pasisakyti tik dėl ieškovės prašymo pagrįstumo. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų steigimo, valdymo, veiklos ir kitus klausimus, taip pat bendrijos narių teises ir pareigas, nustato jau minėtas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymas, todėl atsakovė ar kiti bendrijos nariai, manydami, kad jų subjektinės teisės yra pažeistos, jas gali ginti vadovaudamiesi minimo įstatymo nuostatomis.
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų, turinčių civilinės teisės pasekmes (CK 1. 136 str. 2 d. 3 p.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistina jos naudai 31,52 Eur kaupiamųjų įmokų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 ,,Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, iš atsakovės ieškovei priteistina 0,06 Eur delspinigių.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės priteistina ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d., 210 str. 1 d.).
Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b.l. 5). Teismas patenkino 63 procentus ieškinio reikalavimų, todėl, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 12,60 Eur žyminio mokesčio.
Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei daugiabučio namo bendrijai, juridinio asmens kodas 179725477, 31,52 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 52 ct) kaupiamąją įmoką, 0,06 Eur delspinigių ir 12,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.