Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-12-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-6691-374/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
2YT-6691-374/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04975-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6691-374/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04975-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 6 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Svajonei Žukaitienei ir R. M. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų, kuriuo prašo sustabdyti tolesnį išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų pajamų didesnį nei 20 procentų, o neteisėtai nurašytus pinigus grąžinti į pareiškėjo sąskaitą.

Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. lapkričio 13 d. antstolė Svajonė Žukaitienė remdamasi 2017 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotu vykdomuoju raštu nurašė nuo pareiškėjo sąskaitos 226 Eur jam priskaičiuotą darbo užmokestį, visiškai nepalikdama lėšų pragyvenimui. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog su tokiu antstolės sprendimu nesutinka, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį ir pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) – 380 Eur. Pasak pareiškėjo, pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005). Nuostata dėl raginimo siuntimo skolininkui turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo vadovautis tokią išimtį nustatančia teisės norma, todėl antstolė turėjo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau to padaryta nebuvo. Anot pareiškėjo, antstolė pagal galiojančius įstatymus negalėjo nuo skolininko nurašyti visą pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos MMA. Pareiškėjo teigimu, CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasak pareiškėjo, šiuo atveju iš jo darbo užmokesčio buvo galima išskaityti ne daugiau 20 procentų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA.

Antstolė Svajonė Žukaitienė nesutikdama su pareiškėjo skundu, 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skundo netenkino, skundą su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėjimui Marijampolės rajono apylinkės teismui. Netenkindama skundo antstolė Svajonė Žukaitienė nurodė, jog 2017 m. spalio 27 d., jai buvo pateikta vykdyti 2017 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria civilinio ieškinio užtikrinimui 6 mėnesių laikotarpiui apribota skolininko A. M. nuosavybės teisė į jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 1649 Eur sumai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, laikinai apribota teisė į pinigines lėšas, esančias tiek pas skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 1649 Eur sumai. Nutartimi nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti visu turtu. Minėtos nutarties pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak antstolės, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto skolininkas A. M. neturi. Antstolės teigimu, siekiant išsiaiškinti, ar skolininkas turi neregistruotino kilnojamojo turto, 2017 m. spalio 27 d. jam buvo išsiųstas reikalavimas pateikti antstolių kontorai informaciją apie valdomą turtą. Reikalavimas 2017 m. spalio 31 d. įteiktas pasirašytinai skolininko mamai J. M., tačiau iki šios dienos reikalaujama informacija antstolių kontoroje negauta. Anot antstolės, neradus skolininko turto, areštuotos jo sąskaitos bankuose 1649 Eur sumai, uždraudžiant skolininkui tokia pinigų suma disponuoti, ją valdyti ir ja naudotis. Bankui nebuvo duotas nurodymas, pinigines lėšas nurašyti nuo skolininko sąskaitos ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolės teigimu, neatitinka tikrovės skundo argumentas, kad nuo skolininko sąskaitos yra nurašytos piniginės lėšos – 226 Eur. Pasak antstolės, kadangi jokie pinigai nuo A. M. sąskaitos nėra nurašyti, todėl niekuo nepagrįstas prašymas juos grąžinti į skolininko sąskaitą. Antstolė nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga“. Pasak antstolės, antstoliui įstatymas nesuteikia teisės panaikinti laikino nuosavybės teisės apribojimo, keisti jo mąstą ar taikymo tvarką.

Suinteresuotas asmuo R. M. nepateikė nuomonės dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Skundas netenkinamas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė įteisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolei Svajonei Žukaitienei 2017 m. spalio 27 d. R. M. pateikė vykdyti 2017 m. spalio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. M. civilinio ieškinio užtikrinimui 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 26 d., apribota A. M. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 1649 Eur sumai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, laikinai apribotos nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias tiek pas A. M., tiek pas trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 1649 Eur sumai (vykd. b. l. 2-5). Minėta nutartimi nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti visu turtu ir turto saugotoju paskirtas A. M.. Antstolė 2017 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti jai pateiktą dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 6-9). Patikrinusi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, Valstybinio ginklų registro duomenis, antstolė nustatė, kad A. M. tokio turto neturi (vykd. b. l. 10-12). 2017 m. spalio 27 d. antstolė surašė turto aprašą, jame nurodant: turto rūšis: piniginės lėšos; banko (kredito įstaigos) sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); apribota suma: 1649,00 Eur, arešto terminas – 2018 m. balandžio 26 d., kuris tą pačią dieną buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre ir kartu su teikimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas skolininkui bei išieškotojui (vykd. b. l. 13-16). Taip pat 2017 m. spalio 27 d. antstolė surašė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotą skolininkui, kuriuo reikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio reikalavimo gavimo raštu pateikti duomenis apie: turimą turtą ir jo buvimo vietą; pas trečiuosius asmenis esantį turtą; turimas turtines teises; skolininko vardu atidarytas sąskaitas kredito įstaigose ir jose esančias pinigines lėšas; duomenis apie skolininko vardu įregistruotas autotransporto priemones; skolininkui priklausančius vertybinius popierius (vykd. b. l. 17). Minėtas reikalavimas įteiktas 2017 m. spalio 31 d. skolininko motinai J. M. (vykd. b. l. 18). 2017 m. lapkričio 20 d. antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje gautas skolininko 2017 m. lapkričio 17 d. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo sustabdyti tolesnį išieškojimą iš jo gaunamų pajamų didesnį nei 20 procentų, o neteisėtai nurašytus pinigus grąžinti į jo sąskaitą (b. l. 3-4). 2017 m. lapkričio 21 d. antstolė Svajonė Žukaitienė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti skolininko 2017 m. lapkričio 17 d. skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėjimui Marijampolės rajono apylinkės teismui (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų.

Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, nesutinka su antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tai, kad 2017 m. lapkričio 13 d. antstolė nurašė nuo pareiškėjo sąskaitos 226 Eur pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį, visiškai nepalikdama lėšų pragyvenimui ir prašo sustabdyti tolesnį išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų pajamų didesnį nei 20 procentų, o neteisėtai nurašytus pinigus grąžinti į pareiškėjo sąskaitą. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia CPK 655 straipsnio 1 dalies, CPK 661 straipsnio, CPK 668 straipsnio 1 dalies, CPK 733-743 straipsnių nuostatomis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005.

CPK 584 straipsnyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas, kurį antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antstolio veiklos ribos apibrėžiamos pateikta vykdyti teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio. 4 punktas), kurioje teismo yra aiškiai nurodoma taikomų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarka ir būdas (CPK 147 straipsnio 5 dalis, 152 straipsnio 6 dalis). Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negali jų taikyti daugiau nei numatyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokios yra numatytos teismo nutartyje (CPK 677 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Antstolis, vykdantis tokią teismo nutartį, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. Antstolis šiuo atveju tik suranda ir aprašo areštuotą turtą. Turto arešto pagrindas yra ne antstolio sudarytas dokumentas, bet teismo procesinis sprendimas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2T-68/2014). Taip pat pažymėtina, kad turto areštas, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra laikino pobūdžio priemonė. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagrindinis antstolio uždavinys vykdant bylas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realus teismo nutarties reikalavimų užtikrinimas tam, kad ateityje prasidėjus išieškojimo procesui kreditorius galėtų gauti teismo priteistą sumą, o skolininko turto vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų areštuota nepagristai per daug (CPK 677 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Marijampolės rajono teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria civilinio ieškinio užtikrinimui 6 mėnesių laikotarpiui apribotos A. M. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 1649 Eur sumai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, laikinai apribotos nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias tiek pas A. M., tiek pas trečiuosius asmenis ne didesnei kaip 1649 Eur sumai. Šia nutartimi nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti visu turtu, o turto saugotoju paskirtas pareiškėjas. Duomenų, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų apskųsta ar panaikinta nėra, todėl turi būti vykdoma. Pagal CPK 152 straipsnio 6 dalį, tokias teismo nutartis antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos. Antstolė Svajonė Žukaitienė vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių surado pareiškėjui priklausantį turtą ir sudarė areštuoto turto aprašą, jame nurodant: turto rūšį – piniginės lėšos, banko (kredito įstaigos) sąskaitos numerį: (duomenys neskelbtini), apribotą sumą – 1649,00 Eur, arešto terminą – 2018 m. balandžio 26 d., kuris įteiktas pareiškėjo motinai J. M.. Pareiškėjas savo skundą dėl antstolio veiksmų motyvavo aplinkybe, kad 2017 m. lapkričio 13 d. antstolė nurašė nuo pareiškėjo sąskaitos 226 Eur pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį, visiškai nepalikdama lėšų pragyvenimui. Su tokia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka, kadangi vykdomojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad šiuo atveju, nėra vykdoma išieškojimo procedūra, o yra atliekama arešto procedūra, kaip nurodyta antstolės vykdomoje teismo nutartyje. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, nors CPK 178 straipsnis numato, kad būtent pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo skundą dėl antstolio veiksmų, t. y.: CPK 655 straipsnio 1 dalimi, CPK 661 straipsniu, CPK 668 straipsnio 1 dalimi, CPK 733-743 straipsniais, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas ir juo negali būti vadovaujamasi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys, patvirtina, kad antstolė 2017 m. spalio 27 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu pareiškėjui, pareikalavo pateikti antstolei duomenis apie pareiškėjo valdomą turtą, kuris įteiktas 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjo motinai J. M.. Antstolė Svajonė Žukaitienė patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog reikalaujama informacija antstolių kontoroje iki šios dienos negauta. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas šį antstolės reikalavimą būtų įvykdęs. Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad CPK 645 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja skolininką, esant antstolio reikalavimui, raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės esminės reikšmės teisingam skundo išsprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkinamas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundo dėl antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Svajonei Žukaitienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė