Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-7031-281/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-12-15
Bylos Nr.: eI-7031-281/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00374-2016-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas: Santakos kaimo bendruomenės
Atsakovas: Aplinkos apsaugos agentūrai
Trečiasis asmuo: UAB „Idavang“

Kategorijos

1.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-7031-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00374-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos dalyvaujant atsakovės atstovams Jovitai Povilavičiūtei ir Tatjanai Dunkauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Egidijui Baranauskui bei Emai Būtėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Santakos kaimo bendruomenės skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Idavang“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Santakos kaimo bendruomenė teismui 2016-05-24 elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė patikslintą skundą, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015-12-23 Galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Idavang“ planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimo Kalvarijos kiaulių Fermoje (padalinys 06) poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-14404 (toliau ir – Galutinė atrankos išvada).

Paaiškino, kad UAB „Idavang“ (toliau – ir Bendrovė) 06 padalinyje, Kalvarijos savivaldybėje, Jusevičių kaime esančiame kiaulių Fermoje (toliau – ir Ferma) vykdo ūkinę kiaulių auginimo veiklą (toliau – ir Aktuali ūkinė veikla), kuria yra pažeidžiamos žmogaus teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką. Kalvarijos savivaldybės gyventojai kenčia nuolatinius nepatogumus. Dėl šios veiklos vietos gyventojai ir vietos kaimų bendruomenės kreipėsi į teismą, o bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2013 m. sausio 16 d. nutartimi (toliau – ir 2013-01-16 LAT nutartis) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, palikti galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, kuriais Bendrovės vykdoma Aktuali ūkinė veikla buvo pripažinta neteisėta, Bendrovė įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ją nutraukti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-22 nutartimi (Nr. A502-2102/2014) panaikino Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros priimtas poveikio aplinkai vertinimo (toliau - PAV) atrankos išvadas. Nepaisant to, ūkinė veikla ir toliau buvo vykdoma neteisėtai. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) 2015-12-23 priimtoje Galutinėje išvadoje nurodyta, kad: „planuojamai ūkinei veiklai – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimas Kalvarijos kiaulių Fermoje (padalinys 06) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.“

Pareiškėja nurodo, kad PAV atranka buvo atlikta remiantis klaidingu teisiniu pagrindu, netinkamai kvalifikuojant Planuojamą ūkinę veiklą ir jos mastą. Be kita ko tai yra 2011-12-13 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES) (toliau – PAV Direktyva) pažeidimas. 2013-01-16 LAT nutartyje teismas konstatavo, jog Bendrovė galės užsiimti norima ūkine veikla tik (1) tinkamai įvykdžius visų teisės aktų reikalavimus bei (2) teisėtai gavus TIPK leidimą. Remiantis PAV Direktyvos 1 priedo 17 d. (b) punktu PAV privalomas įrenginiams, skirtiems intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms nei 30 kg). Atitinkamai neturint objektyvių duomenų apie Fermos pajėgumą negalėjo būti (tačiau buvo) atlikta ginčo PAV procedūra ir priimta Galutinė atrankos išvada. Nurodo, kad priimant ginčijamą Galutinę atrankos išvadą ūkinės veiklos suminis poveikis aplinkai (tame tarpe ir liekamieji reiškiniai) vertinamas nebuvo. Pažymėjo, jog sprendžiant dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo taip pat turi būti vertinama ir esama aplinkos būklė, kurią be kita ko lemia anksčiau ilgą laiką neteisėtai vykdyta didelio masto ūkinė veikla. Priimant Galutinę atrankos išvadą (paršelių auginimas) nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pateiktus pasiūlymus, taip pat Agentūra nepagrįstai neatsižvelgė į PAV subjekto Kalvarijos savivaldybės išvadą, kad Planuojamai ūkinei veiklai Fermoje turi būti atliktas PAV. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Idavang“ ginčo ūkinę veiklą vykdo nepakeitusi žemės paskirties, t. y. ne pagal žemės naudojimo paskirtį. Todėl ir šiuo aspektu tokia ūkinė veikla, žemę naudojant ne pagal paskirtį, nepakeitus jos paskirties negali būti pripažįstama teisėta. Taip pat atliekant PAV atranką ir priimant Galutinę atrankos išvadą nebuvo įvertinta tai, ar prieš atliekant PAV procedūras Bendrovės vykdomai Ūkinei veiklai yra atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau - SPAV).

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjai pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad LAT 2013-01-16 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-112/2013 įpareigojimas nutraukti fermoje vykdomą ūkinę veiklą buvo skirtas ūkinės veiklos vykdytojui - UAB „Saerimner“ (šiuo metu - UAB „Idavang“). Agentūra pagal jai nuostatais ir kitais teisės aktais priskirtą kompetenciją neturi teisės imtis poveikio priemonių, sudarančių galimybes apriboti ar nutraukti tam tikrą ūkinę veiklą. Bendrovei 2005-04-22 išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau - TIPK leidimas) Nr. 8.6-21/11 (atnaujintas, koreguotas 2006, 2007, 2008 m) panaikintas įsiteisėjus LAT nutarčiai, nauji taršos ar TIPK leidimai ūkinei veiklai fermose neišduoti. Dėl šios priežasties Agentūra neturi duomenų ir kompetencijos priimti sprendimų dėl skunde nurodomos galimos faktinės ūkinės veiklos nutraukimo ir neturėjo tokios kompetencijos ir vykdydama ginčijamą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą - atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas galutinės atrankos išvados teisėtumo klausimas, Taršos ar TIPK leidimo gavimo ar negavimo klausimas dar nekeltas, administracinės paslaugos į Agentūrą dėl to nesikreipta, atvejus, kada ūkinės veiklos vykdytojas privalėtų kreiptis, numato Taršos ir TIPK leidimų taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, PAV objektas yra Planuojama ūkinė veikla (toliau –PŪV), kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Tai reiškia, kad svarbu fiksuoti PŪV galimybę atitinkamu būdu paveikti aplinką, sukurti aplinkoje pokytį. Pats tam tikro įrenginio, statinio, fermos buvimas savaime poveikio, kurį siekiama kontroliuoti PAV įstatymo 1, 2 prieduose išskiriant naminių gyvulių auginimą, nesukuria – jį sukuria atitinkamame įrenginyje, statiniuose esantis tų naminių gyvulių skaičius, kiekis, dydis (svoris), ūkinės veiklos (auginimo) ypatumai. Teisės aktai nenumato, kaip PŪV organizatorius (PAV dokumentų rengėjas) privalo apibrėžti PŪV, kokių aspektų negali įtraukti į PŪV apibūdinimą.

Nėra objektyvių pagrindų teigti, kad šiuo metu planuojamos ūkinės veiklos vietoje galimai tvyrantis faktiškai vykdomos ūkinės veiklos keliamas kvapas išliks ir didins kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore pradėjus vykdyti PŪV po PAV procedūrų atlikimo. Dėl Kalvarijos Savivaldybės administracijos teiktų siūlymų Agentūra teikė ir atsakymą raštu, kur pateikiami išsamūs argumentai, dėl ko į dalį jų siūlymų neatsižvelgiama. Galutinėje atrankos išvadoje nurodyta, kad PAV ir teritorijų planavimas yra teisiškai atskiri procesai, todėl teritorijų planavimo procedūrų (žemės pagrindinės naudojimo paskirties keitimo) poreikis nesąlygoja sprendimo reikalauti privalomo PAV - teisinis reguliavimas nenustato imperatyvaus draudimo pakeisti atitinkamo PŪV naudoti skirto žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, egzistuoja teisinės galimybės atlikti tokią žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo procedūrą, esama žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nesukuria išliekančių ypatumų, kurie sąlygotų, veiktų PŪV keliamą poveikį aplinkai, jo mastą (šiuo metu šiame sklype nėra kitos paskirties komercinių objektų ar pan.).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idavang“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja klaidina teismą šiuo metu Bendrovės Fermoje vykdomą veiklą tapatindama su kita veikla, kurios Bendrovė Fermoje nevykdo nuo 2013 m. Bendrovė įvykdė 2013-01-16 LAT nutartį ir nutraukė panaikinto TIPK leidimo pagrindu vykdytą ūkinę veiklą, o taip pat ir veiklą, kuri buvo vykdoma TIPK pagrindu ir kurią 2013-01-16 LAT nutartimi įpareigojo nutraukti. Nesuprantama, iš kur pareiškėja paėmė 25 000 vietų kiaulėms Fermoje skaičių. Atsakovei nėra žinomas nė vienas teisės aktas ar galiojantis dokumentas, kuriame toks kiaulių vietų skaičius Fermoje būtų įtvirtintas, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį jos teiginį. Pareiškėja poveikio aplinkai vertinimo objektu laiko ne planuojamą ūkinę veiklą, o statinio (statinių), kuriame ši planuojama ūkinė veikla bus vykdoma, tariamus maksimalius pajėgumus. Pagal tokią pareiškėjos logiką Bendrovė, norėdama auginti fermoje kad ir vieną paršelį, arba užsiimti visiškai kitokia ūkine veikla (nesusijusia su gyvūnų auginimu), vis tiek privalėtų atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Pagal PAV įstatymo nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo objektas yra būtent veikla – jos pobūdis ir mastas – o ne statiniai, kuriuose tą veiklą planuojama vykdyti. Pareiškėjos nurodomas „suminio poveikio aplinkai vertinimas“ nėra numatytas teisės aktuose, o Galutinės atrankos išvados turinys patvirtina, kad priimdama šią išvadą Agentūra atliko visus pagal teisės aktus privalomus vertinimus. Priimant Galutinę atrankos išvadą buvo įvertinti suinteresuotos visuomenės pateikti pasiūlymai. Galutinėje atrankos išvadoje nurodyta, jog pareiškėjos atstovai atrankos išvados persvarstyme pateikė savo prašymus. Agentūra į visus būtent jai adresuotus pareiškėjos prašymus nusprendė atsižvelgti, todėl pareiškėjos teiginiai, kad nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, vertintini kaip klaidinantys ir pateikiami tendencingai, siekiant dirbtinai parodyti tikrovėje neegzistuojančius administracinės procedūros pažeidimus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros galutinės atrankos išvados dėl UAB „Idavang“ planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimo Kalvarijos kiaulių Fermoje (padalinys 06) poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-14404, pagrįstumo ir teisėtumo.

Poveikio aplinkai, t. y. numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla, vertinimo tikslai yra: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (PAV įstatymo 4 str.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones (PAV įstatymo 2 str. 8 d.). Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką (PAV įstatymo 7 str. 1 d.).

Pareiškėja teigia, kad Bendrovė nuo 2005 m. neteisėtai vykdo kiaulininkystės ūkinę veiklą, Bendrovės vykdoma ūkinė veikla PAV įstatymo prasme yra neplanuojama, o faktiškai vykdoma.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės ūkinės veiklos teisėtumo klausimas jau buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose. Antstolė pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismui prašymą išaiškinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu 2015 m. gegužės 5 d. išduoto vykdomojo rašto vykdymą, t. y. išaiškinti, ar šis vykdomasis raštas draudžia UAB „Idavang“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Saerimner“) nurodytame kiaulininkystės komplekse užsiimti ūkine veikla visiškai ar tik ta veikla, kuri buvo uždrausta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu panaikinus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 8.6.-21/11. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-375-399/2011, vykdymo tvarką. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir išaiškino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu 2015 m. gegužės 5 d. išduotas vykdomasis raštas draudžia UAB „Idavang“ nurodytame kiaulininkystės komplekse užsiimti kiaulininkystės ūkine veikla. LAT pagal Bendrovės kasacinį skundą nagrinėdamas ūkinės veiklos teisėtumo klausimą 2016-04-07 galutine ir neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2016 (toliau – 2016-04-07 LAT nutartis) pasisakė, kad „Šio sprendimo turinio analizė leidžia teigti, kad panaikintasis leidimas įmonei buvo išduotas vykdyti ūkinę veiklą, kurios esmė – mėsinių kiaulių auginimas, nustatant maksimalų auginamų kiaulių kiekį (102 000 vnt. per metus pagal 2005 m. išduotą leidimą, 90 000 vnt. – pagal 2006 m. išduotą ir vėliau koreguotą leidimą). Nagrinėjimo objektas minėtoje byloje buvo išduoto leidimo vykdyti konkrečią ūkinę veiklą bei jo pagrindu vykdomos ūkinės veiklos teisėtumas. Nagrinėjimo objektas byloje, kurioje priimtą sprendimą prašoma išaiškinti, buvo išduoto leidimo vykdyti konkrečią ūkinę veiklą (mėsinių kiaulių auginimą, nustatant maksimalų auginamų kiaulių kiekį) bei šio leidimo pagrindu vykdomos šios ūkinės veiklos teisėtumas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi padaręs išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu UAB „Idavang“ yra uždrausta kiaulininkystės ūkinė veikla, kuri apima tiek paršelių, tiek kiaulių auginimą, ir taip išaiškinęs šio sprendimo vykdymą, iš esmės išėjo iš byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, taip iš esmės pakeisdamas jo turinį ir pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatą.“ Remiantis 2016-04-07 LAT nutartimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai dėl Bendrovės veiklos neteisėtumo yra nepagrįsti. LAT 2013-01-16 nutartimi Bendrovė buvo įpareigota nutraukti intensyvią kiaulių auginimo veiklą, šis sprendimas yra įvykdytas. Šiuo metu Bendrovės vykdoma ūkinė veikla yra paršelių nuo 7 kg iki 30 kg auginimas ir ji nėra tapati veiklai, uždraustai vykdyti LAT 2013-01-16 nutartimi, todėl pareiškėjos teiginiai, dėl Bendrovės vykdomos ūkinės veiklos neteisėtumo yra nepagrįsti, nes iš esmės, šiuo metu Bendrovė vykdo skirtingą veiklą.

Pareiškėja skundo aplinkybes grindžia 2011 m. gruodžio 13 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2011/92/ES (iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d.) Europos parlamento ir tarybos direktyva 2014/52/ES (toliau – PAV Direktyva). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str. Direktyva nėra tiesioginio taikymo aktas. Tiesioginio direktyvų veikimo (taigi ir taikymo) galimybė ESTT precedentuose pripažįstama esant tokioms visoms šioms sąlygoms: 1) praleistas direktyvos įgyvendinimo terminas, nurodytas direktyvoje; 2) valstybė nėra įgyvendinusi ar netinkamai įgyvendinusi direktyvos nuostatas; 3) taikytina direktyvos nuostata yra aiški ir turi visus teisės normos požymius bei yra besąlyginė (LVAT 2016 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. A-837-556/2016). Teismas pabrėžia, kad 2014-04-16 priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, kurios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisė turės būti perkeltos iki 2017 m. gegužės 17 d. Perkeliant PAV direktyvos reikalavimus, planuojama peržiūrėti PAV reglamentuojančius teisės aktus ir juos keisti, siekiant pagerinti PAV proceso kokybę ir padidinti skaidrumą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4276-815/2015). Remiantis išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi PAV Direktyva, kadangi jos nuostatos dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę, jos perkėlimo terminas dar nėra pasibaigęs.

Pareiškėja teigia, kad vykdant PAV procedūrą buvo netinkamai identifikuota planuojama ūkinė veikla ir jos mastas. Planuojama ūkinė veikla, galinti daryti reikšmingą poveikį aplinkai, yra apibūdinama pagal įrenginio (statinio) dydį.

PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. To paties įstatymo 1 priede numatyti ūkinės veiklos mastai, kuriuos planuojant vykdyti yra reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, o PAV įstatymo 2 priede numatyti veiklų mastai, kuriems privalomos atrankos procedūros. Minėtuose prieduose yra įvardijama, kokiu atveju yra vertinamas gyvuliams įrengtų vietų skaičius, o kuomet planuojamų auginti gyvulių skaičius. PAV įstatymo 1 priede nurodyta viena iš rūšių, kuomet planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai privalo būti vertinamas yra intensyvus kiaulių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms negu 30 kg), arba intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 900 vietų paršavedėms. Nagrinėjamu atveju bendrovės vykdoma veikla yra 10 000 vnt. paršelių, nuo 7 iki 30 kg. auginimas. Minima veikla nepatenka į PAV įstatymo 1 priedo rūšių sąrašą. PAV įstatymo 2 priede numatytas planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo rūšių sąrašas. Sąrašo 1.1 p. nurodyta, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekamas kai vykdoma kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700 kitų kiaulių). Šituo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2016 išnagrinėjęs Bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo, pažymėjo, kad „Nustatytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog gyvulininkystės sektoriaus galimas poveikis aplinkai priklauso ne tik nuo auginamų gyvulių rūšies, bet ir nuo konkretaus gyvulio amžiaus, svorio, lyties ir pan., ir kad pagal nustatytus reikalavimus viena penima kiaulė negali būti sutapatinama su vienu nujunkytu paršeliu, kuris sveria nuo 7 iki 30 kg. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pateikė konkrečius duomenis apie skirtingą paršelių iki 30 kg ir kiaulių, sveriančių virš 30 kg, galimą poveikį aplinkai, tačiau teismas visų šių aplinkybių nenagrinėjo ir apsiribojo formaliu PAV įstatymo 2 priedo nuostatų aiškinimu. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė PAV įstatymo 2 priedo nuostatas ir neatsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes (tai, kad paršelių auginimo veikla daro daug mažesnį poveikį aplinkai) bei sutapatinęs dvi savo apimtimi ir poveikio aplinkai mastais skirtingas ūkines veiklas, negalėjo priimti objektyvaus ir pagrįsto sprendimo“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos teiginiai kad planuojamos ūkinės veiklos mastas nustatomas pagal fermos pajėgumą neatsižvelgiant į auginamų kiaulių kiekį, amžių, svorį ar kt.

Pareiškėja skunde nurodo, kad priimant Galutinę atrankos išvadą nebuvo vertinamas suminis poveikis aplinkai, nors ilgą laiką buvo neteisėtai vykdyta didelio masto ūkinė veikla. Teismas pasisakydamas šiuo argumentu atkreipia dėmesį, kad LVAT 2014 m. balandžio 9 d. administracinėje byloje Nr. I-230-142/14 nagrinėdamas Pareiškėjos skundą yra pasisakęs dėl suminio poveikio aplinkai. Minėtoje nutartyje, LVAT konstatavo, kad „Buvusi ūkinė veikla pagrįstai nevertinama, nes ji nutraukta. Ta veikla buvo vykdoma tiek, kiek buvo leista sustabdžius teismų sprendimų vykdymą iki LAT priėmė nutartį, kurioje nurodė veiklos nutraukimo terminą, ši veikla ir buvo nutraukta, todėl jos poveikis ir neturėjo būti vertinamas.<...> suminis poveikis su nutraukta ūkine veikla negali būti vertinamas, nes ta veikla nevykdoma ir jai vykdyti nėra jokių teisėtų prielaidų“. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 2 d. nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes plačiau šiuo argumentu nepasisako.

Pareiškėja nurodo, kad priimant galutinę atrankos išvadą nebuvo atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pateiktus pasiūlymus ir į Kalvarijos savivaldybės išvadą. PAV įstatymo nuostatos numato kompleksą kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo privalomumo, turi ne tik remtis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, bet taip pat privalo įvertinti ir kitas aplinkybes, nurodytas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje. Kalvarijos Savivaldybės administracijos 2015-12-17 išvadoje Nr. IS-1806-(4.15-01) nurodyta, kad pagrindinius motyvus dėl poreikio atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą išdėstė prašyme persvarstyti pirminę atrankos išvadą (Kalvarijos Savivaldybės administracijos raštas 2015-10-07, Nr. IS-1436-(4.15-01) ir pasilieka prie teiktos nuomonės. Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 11 dalį, gavus suinteresuotos visuomenės ir PAV subjekto siūlymus persvarstyti atrankos išvadą, buvo organizuotas persvarstymas, o PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalis numato, kad po persvarstymo atsakinga institucija priima galutinę atrankos išvadą – nurodyta nuostata neįpareigoja besąlygiškai atsižvelgti į kiekvieną teikiamą siūlymą – jie privalo būti pagrįsti, remiantis objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis įvertinti. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad į Kalvarijos savivaldybės išvadą Nr. IS-1806-(4.15-01) buvo atsižvelgta, tačiau Galutinę atrankos išvadą įvertindama visas aplinkybes pagal PAV įstatymo nuostatas priima atsakinga institucija t. y. šiuo atveju Agentūra, kuri turi diskrecijos teisę.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad ūkinė veikla neteisėtai vykdoma kitos paskirties žemės sklype. Bendrovei priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra komercinės paskirties, tuo tarpu pagal Lietuvos respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo žemę naudoti pagal paskirtį. Teismas atkreipia dėmesį, kad žemes sklypo paskirties klausimas buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiu LVAT 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-142/14, kuriame pasisakyta, kad „Kitos paskirties žemės sklype negalima užsiimti tokia veikla kaip paršelių auginimas. Iš ūkinės veiklos aprašyme esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad UAB „Saerimner“ (šiuo metu - UAB „Idavang“) priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra žemės ūkio paskirties (t. III, b. l. 132–133), tas pats ir su sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo paskirtis žemės ūkio (t. IV, b. l. 131–132), taip pat sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (t. IV, b. l. 134–135), paskirtis yra žemės ūkio, taip pat ir sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (t. IV, b. l. 136–137), t. y. PŪV vykdytojui (duomenys neskelbtini) priklauso dideli plotai žemės ūkio paskirties sklypų. Tik žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). pagal 2011 m. gegužės 9 d. išrašą yra kitos paskirties (t. IV, b. l. 139–142). Tuo pačiu adresu yra pastatai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – kiaulidės, mėšlidė, transformatorinė, izoliatorius, veterinarijos punktas-pirtis, veterinarijos punktas-skerdykla, sandėliai, pašarų cechas, koncentratų sandėlis, mechaninės dirbtuvės, administracinis pastatas, pašarų cechas, sargų postas ir kt. (t. IV, b. l. 148–165). Tai ne vien žemės ūkio paskirties statiniai ir jie teisėtai yra kitos paskirties sklype. Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. D1-151 su visais pakeitimais, kuriame buvo nustatyta, kokia veikla leidžiama kitos paskirties sklype, nors tas sąrašas ir nebuvo baigtinis, aplinkos ministro 2014 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-28 pripažintas netekusiu galios.“. Remiantis minėtu LVAT sprendimu, pareiškėjos teiginiai dėl kitos paskirties žemės sklypo yra atmetami kaip neapgrįsti (ABTĮ 57 str. 2 d.).

Pareiškėjas kaip vieną iš skundo argumentų nurodo, kad atliekant PAV atranką ir priimant Galutinę atrankos išvadą nebuvo įvertinta tai, ar prieš atliekant PAV procedūras Bendrovės vykdomai ūkinei veiklai yra atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Teismas pažymi, kad dėl SPAV atlikimo yra pasisakyta tame pačiame LVAT 2014 m. balandžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-230-142/14, kuriame nurodyta, kad „SPAV reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, kurio 27 straipsnio pagrindu Vyriausybė priėmė 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 967 “Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio nutarimo 2 punkte pasakyta, kada jis taikomas rengiant planus ir programas, teritorijų planavimo dokumentus. Tie galimi planai ir programos nurodyti 3 punkte. 5 punkte nustatyta, kad Aplinkos ministerijai pavedama parengti ir patvirtinti planų ir programų atrankos strateginiam pasekmių aplinkai vertimui atlikti aprašą ir kitus reikiamus dokumentus. Taigi šis Vyriausybės nutarimas įgyvendina Aplinkos apsaugos įstatymo 27 straipsnį, o ne PAV įstatymą. PŪV (paršelių auginimas) niekaip negali būti laikoma planu ir programa, kuriai reikalingas SPAV, kaip jis suprantamas nurodytuose teisės aktuose. Pareiškėjas ir nenurodė, kad pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą aprašą PŪV gali būti priskirta tokiems planams ir programoms. Dėl nurodytų aplinkybių šis pareiškėjo reikalavimas atrankos išvados procedūroms yra nepagrįstas (kad turėjo vertinti ir SPAV reikalingumą).“ Kadangi klausimas dėl SPAV atlikimo yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas minėtų aplinkybių nekvestionuoja (ABTĮ 57 str. 2 d.)

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aplinkos apsaugos agentūra, priimdama ginčijamą 2015-12-23 Galutinę atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-14404, objektyviai ir teisingai įvertino faktines ginčo aplinkybes, tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą 2015-12-23 Galutinę atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-14404. Tenkinti pareiškėjos reikalavimą panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2015-12-23 Galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Idavang“ planuojamos ūkinės veiklos – 10 000 paršelių (nuo 7 kg iki 30 kg) auginimo Kalvarijos kiaulių Fermoje (padalinys 06) poveikio aplinkai vertinimo Nr. (28.1)-A4-14404 nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Santakos kaimo bendruomenės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska