Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovams A. D. ir R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių

2.2.2. Dėl PŪV specifiškumo numatytoje vietoje bei siekio išvengti galimo neigiamo poveikio aplinkai

Motyvuojamoji dalis

II

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 1, b. l. 62–64).

2. Atsižvelgdamas į minėtus prašymus dėl Atrankos išvados persvarstymo, Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi, 2013 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (38-4)-VR-1.7-6417 kvietė Centrą, Savivaldybės administracijos, Vilniaus VSC, Vilniaus apskrities PGV bei Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio (toliau – ir Departamento Vilniaus padalinys) atstovus dalyvauti persvarstant Atrankos išvadą. 2014 m. sausio 7 d. vykusiame posėdyje nutarta, kad PAV dokumentų rengėjas (organizatorius), t. y. Centras, paminėtiems juridiniams asmenims (išskyrus Departamento Vilniaus padalinį, kurio atstovai Atrankos išvados persvarstyme nedalyvavo, rašytinio sprendimo dėl Atrankos išvados nepateikė) turi pateikti PAV informaciją atrankai su papildoma medžiaga. Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atstovė paprašė pateikti visą PAV informaciją. 2014 m. sausio 7 d. protokole Nr. VR-4.7-1 nutarta, jog gavęs Savivaldybės administracijos, Vilniaus VSC ir Vilniaus apskrities PGV išvadas dėl PŪV galimybių, galutinę atrankos išvadą, įvertinęs visų PAV subjektų poziciją, priims Vilniaus RAAD. Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 26 d. gavo Vilniaus VSC raštą, kuriame nurodyta, jog Centrui neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, tokią išvadą pateikė ir Vilniaus apskrities PGV 2014 m. balandžio 9 d. rašte; vis dėlto, Savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2014 m. gegužės 19 d. rašte Nr. A178-21/14(2.3.1.2-AP4) „Dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo planuojamos ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir raštas Nr. A178-21/14(2.3.1.2-AP4)) nurodė, jog atsižvelgiant į PŪV specifiškumą numatomoje vietoje ir siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio aplinkai, siūloma atlikti rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo PŪV (duomenys neskelbtini), PAV.

III

konstatuoja:

I

1. Centras 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė atsakovui informaciją atrankai dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo privalomo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Informacija) (žr. t. 1, b. l. 65–93), o atsakydamas į atsakovo 2013 m. spalio 8 d. rašte Nr. (38-4)-VR-1.7-4940 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos informacijos atrankai“, kuriame pateiktos pastabos dėl Informacijos (t. 1, b. l. 99), su 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. SR-1100-893 (t. 1, b. l. 100) pateikė patikslintą informaciją atrankai dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo privalomo poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Patikslinta informacija) (t. 1, b. l. 100–183, taip pat t. 1, b. l. 94–96, 98).

2. Vilniaus RAAD 2013 m. lapkričio 20 d. atrankos išvadoje dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-5753 pateikė išvadą, jog rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimui PAV neprivalomas (Atrankos išvada išsiųsta Centrui, Vilniaus VSC, Vilniaus apskrities PGV, Savivaldybės administracijai ir Departamento Vilniaus padaliniui) (t. 1, b. l. 18–20).

3. Vilniaus PGV, atsakydama į Atrankos išvadą, 2013 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 3-26-4780(10.-26) „Dėl atrankos išvados persvarstymo“, nurodydama pagrindinius motyvus, prašė persvarstyti Atrankos išvadą (t. 1, b. l. 189).

4. Vilniaus VSC, atsakydamas į Atrankos išvadą, 2013 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. (12-37)-2-6066 „Dėl motyvuoto prašymo persvarstyti atrankos išvadą“ Vilniaus RAAD nurodė, kad nepateikta informacija, ar ūkinei veiklai nustatyta SAZ turi būti koreguojama dėl tvarkomų atliekų veiklos išplėtimo, papildant tvarkomų atliekų sąrašą vandenilio fluoridu, bei padidėsiančio rūgščių naudojimo atliekų kiekio, taip pat prašė persvarstyti Atrankos išvadą (t. 1, b. l. 188).

5. Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi, 2013 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (38-4)-VR-1.7-6417 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ kvietė Centro, Savivaldybės administracijos, Vilniaus VSC, Vilniaus apskrities PGV bei Departamento Vilniaus padalinio atstovus 2014 m. sausio 7 d. dalyvauti Atrankos išvados persvarstyme (t. 1, b. l. 190).

6. Remiantis Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2014 m. sausio 7 d. Atrankos išvados dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo poveikio aplinkai vertinimo aptarimo protokolu Nr. VR-4.7-4 (toliau – ir Protokolas), apsvarsčius Atrankos išvadą, jog planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas, nutarta, kad: PAV dokumentų rengėjas (organizatorius) Vilniaus apskrities PGV, Vilniaus VSC ir Savivaldybės administracijai pateikia PAV informaciją atrankai su papildoma medžiaga; gavus Vilniaus apskrities PGV, Vilniaus VSC ir Savivaldybės administracijos išvadas dėl PŪV galimybių, galutinę atrankos išvadą dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo, įvertinus visų PAV subjektų poziciją, priima atsakinga institucija, t. y. Vilniaus RAAD (t. 1, b. l. 191) (posėdyje dalyvavo Centro, atsakovo, Vilniaus apskrities PGV, Vilniaus VSC ir Savivaldybės administracijos atstovai (Protokolo priedas (t. 1, b. l. 193))).

7. UAB „COWI Lietuva“ 2014 m. vasario mėn. Centro, adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkos oro teršalų sklaidos skaičiavimuose pateikta išvada, kad suskaičiuotos specifinių aplinkos oro teršalų pažemio koncentracijos tiek be fono, tiek įvertinus foną, nei nagrinėjamo Centro teritorijos aplinkos ore, nei už jo ribų neviršija nustatytų ribinių aplinkos oro užterštumo normų (t. 1, b. l. 43–58).

8. Vilniaus VSC 2014 m. kovo 21 d. rašte Nr. 12(12.37)-3591 „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“ (toliau – ir raštas Nr. 12(12.37)-3591) nurodė, jog, įvetinęs papildomai pateiktą informaciją, teikia išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos PAV atlikti neprivaloma (t. 1, b. l. 21, 194).

9. Vilniaus apskrities PGV 2014 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 3-26-1407(10.1-26) „Dėl atrankos išvados“ (toliau – ir raštas Nr. 3-26-1407(10.1-26)) nurodė, jog PŪV organizatorius pateikė papildomą informaciją apie gaisrų tikimybę ir jų prevenciją ir įsipareigojo iki 2014 m. birželio 30 d. parengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planą; įvertinus tai, kad Centras numatė priemones, padėsiančias sumažinti galimą PŪV poveikį gyventojams, turtui ir aplinkai, PAV šiai veiklai neprivalomas (t. 1, b. l. 22, 196).

10. Centras 2014 m. gegužės 13 d. rašte „Dėl galutinės atrankos išvados pateikimo“ ir 2014 m. gegužės 20 d. rašte „Dėl galutinės atrankos išvados pateikimo“ prašė Vilniaus RAAD priimti galutinę motyvuotą atrankos išvadą (t. 1, b. l. 24, 25).

12. Vilniaus RAAD 2014 m. gegužės 27 d. galutinėje atrankos išvadoje dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-2159, peržiūrėjęs Atrankos išvadą, priėmė galutinę atrankos išvadą, jog rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas (t. 1, b. l. 40–42, 197–199). Galutinėje išvadoje, be kita ko, nurodyta:

12.1.1. Esamame Centro Chemijos instituto gamybiniame korpuse, adresu: (duomenys neskelbtini), daugelį metų vykdoma pavojingų atliekų tvarkymo veikla. PŪV metu planuojama papildyti tvarkomų atliekų sąrašą vandenilio fluoridu (kodas 06 01 03) ir padidinti šios grupės tvarkomų atliekų kiekį, praplečiant naudojamų atliekų tvarkymo būdus.

12.1.2. Chemijos instituto teritorija yra (duomenys neskelbtini), mokslinių-tiriamųjų įstaigų ir naujai įsikūrusių modernių pramonės įmonių rajone, tame pačiame pastate chemijos pramonės veiklą vykdo ir kitos įmonės. PŪV teritorija nepatenka į saugomas, „Natura 2000“, kultūros paveldo teritorijas ir su jomis nesiriboja. Artimiausia saugoma teritorija – (duomenys neskelbtini) – nuo Chemijos instituto teritorijos nutolusi apie (duomenys neskelbtini)km į šiaurės rytus. Artimiausia nuo nagrinėjamo objekto gyvenamoji aplinka – baigiama statyti „(duomenys neskelbtini)“ gyvenvietė, kurioje arčiausiai esantis namas yra (duomenys neskelbtini) km nuo Chemijos instituto pastato. Pavojingų atliekų nukenksminimo baro SAZ tapatinama su Centro sklypo riba. Tikslus SAZ dydis nustatytas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. 30-480 „Dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių duomenų nustatymo“ įteisintas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.

12.1.3. Lyginant su esama padėtimi, tvarkomų atliekų sąrašą PŪV metu planuojama papildyti viena atlieka – vandenilio fluoridu (kodas 06 01 03), kuri bus tvarkoma naudojant cheminio nusodinimo metodą, leidžiantį iš šios atliekos vandeninio tirpalo eliminuoti fluoro jonus, surišant juos į netirpius vandenyje junginius, kurie bus perduoti į UAB „Toksika“ deponavimui. Tokiu pačiu būdu bus eliminuojami fluorido anijonai ir iš planuojamos tvarkyti, gretimai esančioje gamykloje susidarančios, pavojingos atliekos – „ėsdinimo rūgštys“ (kodas 11 01 05), kurių planuojama sutvarkyti per metus apie (duomenys neskelbtini) tonų. Po fluoridų pašalinimo likusį filtratą, veikiant gesintomis kalkėmis, bus gaunama nauja produkcija, t. y. 40 proc. kalcio nitrato tirpalas, kurį planuojama naudoti kaip trašą šiltnamių augalams. Šioje zonoje sutvarkomų atliekų kiekį planuojama padidinti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) t/m, visiškai išnaudojant esamos įrangos galimybes ir papildant joje taikomų atliekų naudojimo būdų sąrašą (R6, R7 ir R11) nauju naudojimo būdu – R4, metalų ir metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas). Šis būdas bus taikomas ėsdinimo atliekai „ėsdinimo rūgštys“ (kodas 11 01 05), kurią sudaro apie 15 proc. druskos rūgšties ir apie 10 proc. geležies chlorido tirpalas, perdirbti į geležies hidroksidą, kurį planuojama perduoti įmonėms, gaminančioms pigmentus, ir natrio chloridą, kurį planuojama tiekti kelininkams žiemai keliams barstyti. Planuojamas padidinti tvarkomų rūgščių naudojimo atliekų kiekis yra iš gretimoje gatvėje esančios gamyklos (apie 200 m atstumas), tai leis išvengti šių pavojingų atliekų vežimo per miestą. PŪV metu susidarančios atliekos, priklausomai nuo jų savybių, bus panaudojamos atliekų apdorojime arba priduodamos kitiems atliekų tvarkytojams. PŪV visi procesai bus vykdomi uždarose patalpose, hermetiškose talpose. Naujos atliekos tvarkymui bus naudojama esama ir nauja moderni įranga. Jokie statybos / rekonstrukcijos darbai neplanuojami.

12.1.4. Centro pavojingų atliekų nukenksminimo baro veiklai nustatyta tvarka išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija. Nukenksminimui priimamos tik tos atliekos, kurios gali būti sutvarkomos fizikiniais-cheminiais metodais. Degintinos arba kitos atliekos, kurių tvarkymas nagrinėjamais metodais neįmanomas dėl jų cheminių savybių arba didelių kiekių, atliekų nukenksminimo bare nėra ir nebus tvarkomos.

12.1.5. PŪV teritorijoje yra visa reikiama inžinerinė infrastruktūra, privažiavimo keliai, teritorija asfaltuota, paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į miesto lietaus tinklus. PŪV metu susidarys ūkio-buities, gamybinės nuotekos bei sąlyginai švarus vanduo iš aušinimo sistemos. Gamybines nuotekas planuojama valyti esamoje Centro valymo įrenginiuose ir po apvalymo išleisti į miesto buitinių nuotekų surinkimo tinklus. Buitinės nuotekos, sąlyginai švarus vanduo iš aušinimo sistemos bus nukreiptos į miesto buitinių nuotekų surinkimo tinklus be valymo.

12.1.6. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai objekte yra stoginiai ventiliatoriai. Atliekų tvarkymas bus ir toliau vykdomas esamose neseniai rekonstruotose gamybinėse patalpose, triukšmo šaltiniai, viršijantys leistiną triukšmo lygį, neplanuojami.

12.1.7. Naujai įvedamos atliekos tvarkymo proceso metu oro teršalai nesusidarys. PŪV bus vykdoma patalpose ir įtakos bendriems miesto oro užterštumo rodikliams neturės.

12.2. Pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi priimant Galutinę išvadą

12.2.1 PAV subjektas Savivaldybės administracija, atstovaujantis Vilniaus miesto gyventojų interesams, atsižvelgdama į PŪV specifiškumą numatomoje vietoje bei siekdama išvengti galimo neigiamo poveikio aplinkai, pasisakė dėl privalomo PŪV poveikio aplinkai vertinimo.

12.2.2. Atsižvelgiant į tai, jog dėl Chemijos instituto teritorijoje vykdomos veiklos anksčiau buvo gauti gyventojų skundai, pradėjus vykdyti PŪV galimas visuomenės nepasitenkinimas planuojama ūkinės veiklos plėtra. PAV metu visuomenei bus sudarytos galimybės išsamiau susipažinti su PŪV, teikti pasiūlymus dėl pastarosios sprendinių įgyvendinimo.

12.3. Galutinė išvada dėl PAV galioja 3 m. nuo jos viešo paskelbimo dienos. Užsakovas ar PAV rengėjas turi raštu informuoti atsakingą instituciją apie pranešimo paskelbimą visuomenei Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.

13. Remiantis Centro pateiktais rašytiniais įrodymais, jis už Galutinės išvados paskelbimą sumokėjo pagal UAB „Lietuvos žinios“ ir UAB „Lietuvos rytas“ PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 8–14).

14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakydama į Centro 2014 m. birželio 20 d. raštą dėl Galutinės išvados ir siūlymų keisti teisės aktų reikalavimus atliekų tvarkymo veiklai poveikio aplinkai vertinimo ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų srityse, 2014 m. liepos 18 d. rašte Nr. (10-3)-D8-5459 „Dėl teisės aktų reikalavimų atliekų tvarkymo veiklai“, be kita ko, nurodė (rašto kopija pateikta Seimo Aplinkos apsaugos komitetui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai) (t. 2, b. l. 11–12):

14.1. Vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. D1-311 patvirtintu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašu, atsakingos institucijos funkcijas planuojamos rūgščių atliekų nukenksminimo veiklos Vilniuje PAV procese vykdė Vilniaus RAAD (nuo 2014 m. liepos 1 d. atskyrus leidimų išdavimo ir kontrolės funkcijas, atsakingos institucijos funkcijas PAV procese vykdo tik Aplinkos apsaugos agentūra), kuris pagal suteiktus įgaliojimus savarankiškai atliko su PAV susijusias funkcijas. Vadovaujantis Įstatymu ir VAĮ, Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl Galutinės išvados panaikinimo.

14.2. 2014 m. balandžio 16 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV direktyva), kurios nuostatos į Lietuvos nacionalinę teisė turės būti perkeltos iki 2017 m. gegužės 17 d. Perkeliant PAV direktyvos reikalavimus, planuojama peržiūrėti PAV reglamentuojančius teisės aktus ir juos keisti, siekiant pagerinti PAV proceso kokybę ir padidinti skaidrumą.

14.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. D1-528 patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (toliau – ir TIPK taisyklės) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakyme Nr. D1-259 (toliau – ir įsakymas Nr. D1-259) patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) panaikintas reikalavimas paraišką leidimui gauti derinti su vietos savivaldos institucija, tačiau išlieka reikalavimas PŪV atlikti PAV procedūras, jeigu PŪV patenka į Įstatymo taikymo sritį. Pagal TIPK taisyklių reikalavimus TIPK taisyklėse nustatytais atvejais apie gautą paraišką informuojama savivaldybės vykdomoji institucija, kuri gali pateikti pastabas, pasiūlymus paraiškai, tačiau paraiškos derinti su ja nereikia.

15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, išnagrinėjusi Centro 2014 m. spalio 3 d. raštą dėl atliekos kodo patikslinimo, 2014 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. (17-2)-D8-8151 „Dėl atliekos kodo patikslinimo“, pagal kompetenciją pateikė paaiškinimus (rašto kopija pateikta Vilniaus RAAD ir Agentūrai) (t. 2, b. l. 13):

15.1. Vadovaujantis įsakymo Nr. D1-259 2.7 punktu, TIPK leidimų galiojimas tęsiasi, tačiau nuo 2014 m. liepos 1 d. jiems taikomi Taisyklių, patvirtintų įsakyme Nr. D1-259, reikalavimai. Vadovaujantis įsakymo Nr. D1-259 2.2 punktu, nuo 2014 m. balandžio 15 d. TIPK leidimų turėtojams taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nustatytos Taršos leidimo keitimo sąlygos.

15.2. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 6 dalimi, Taršos leidimas turi būti keičiamas, kai planuojama pakeisti Taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Įstatyme, kai atlikus Taršos leidimo sąlygų peržiūrą Taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad Taršos leidimą reikia pakeisti, pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi; pasikeitus fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis). Nagrinėjamu konkrečiu atveju nė vienas iš šių leidimo pakeitimo kriterijų, taip pat ir PAV procedūrų atlikimas, netaikytinas.

15.3. Centras apie planuojamus ūkinės veiklos pakeitimus, susijusius su veikla, kuriai išduotas TIPK leidimas, privalo informuoti Agentūrą.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro skundą, be kita ko, sprendžiama, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. gegužės 27 d. galutinė atrankos išvada dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-2159 (t. 1, b. l. 40–42, 197–199) yra teisėta ir pagrįsta.

2. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką galutinės atrankos išvados yra administraciniai aktai, skųstini administraciniam teismui, kad tokios išvados turi būti motyvuotos, paremtos nustatytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. A822-1472/2014). Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Vadinasi, tarpinės subjektų išvados yra itin svarbios galutinės išvados motyvų dalys.

3. Teisės aktai reglamentuoja atrankos išvados teikimo procedūrą, nustato kriterijus į kuriuos atsižvelgiant turi būti priimama atrankos išvada. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį atranka atliekama, remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija). Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) nustatyta, kad atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Remiantis Įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (1 punktas); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 punktas).

Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas atrankos išvadą, privalo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, tačiau taip pat išanalizuoti ir įvertinti minėtą informaciją bei išanalizuoti daugelį kitų veiksnių, nurodytų Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, identifikuojant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį įvairiems saugomiems gėriams inter alia visuomenės sveikatai.

4. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentacija, kad Galutinė išvada nėra pagrįsta. Pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį, kad Galutinei išvadai parengti buvo būtina vertinti ne tik ekspertų pateiktą išvadą, teritorijos specifiką, į kurias dėmesį atkreipė pareiškėjas, bet ir į kitas aplinkybes. Teismas ypač atkreipia dėmesį, kad Galutinėje išvadoje yra aiškiai nurodoma, jog Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos instituto gamybiniame korpuse daugelį metų vykdoma pavojingų atliekų tvarkymo veikla, kad pareiškėjas turi pavojingų atliekų perdirbimo licenciją. Dar daugiau, Galutinėje išvadoje nurodoma, kad numatoma didinti pavojingų atliekų perdirbimą per metus (duomenys neskelbtini) tonų, o tos atliekos bus sutvarkomos fizikiniais-cheminiais metodais (tai teismo posėdyje patvirtino pareiškėjo atstovas R. R.); kitoje Galutinės išvados dalyje nurodoma, kad būtent cheminio nusodinimo metodu. Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro planuojama ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą: „9.6. Pavojingų atliekų šalinimas <...> apdorojant cheminiu būdu <...>“. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad formaliai planuojama ūkinė veikla atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą. Teismas, palyginęs šią nuostatą su planuojamos ūkinės veiklos pavadinimu, nurodytu galutinėje išvadoje („Rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimas“), daro išvadą, kad pareiškėjo planuojamai veiklai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Vadinasi, iš esmės Galutinė išvada, ypač atsižvelgiant į jos motyvų visumą, yra atitinkanti imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti.

5. Pažymėtina, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne laiku pateikė savo išvadą, tačiau tai nėra ir negali būti esminis procedūrinis pažeidimas, leidžiantis pripažinti Galutinę išvadą neteisėta.

6. Pareiškėjo prašymai įpareigoti Vilniaus RAAD, remiantis galiojančiomis Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išvadomis, priimti naują galutinės atrankos išvadą dėl rūgščių naudojimo atliekų nukenksminimo poveikio aplinkai vertinimo bei įpareigoti Vilniaus RAAD atlyginti Centrui turėtas Galutinės išvados skelbimo išlaidas netenkinami, nes, nepanaikinus Galutinės išvados, nėra pagrindo tenkinti šiuos išvestinius reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.