Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, E. S. atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,

išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos – atstovei Gretai Morkūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – E. S. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje), S. S., V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad E. S. dėl savo sveikatos būklės informaciją supranta minimaliai ir primityviai, nebesugeba priimti sprendimų, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikrų savo galimų sprendimų priėmimo, paaiškinti savo sprendimų esmės ir priežasčių. Taip pat savarankiškai negali atlikti veiksmų savo sprendimams priimti ir juos įgyvendinti, moteris yra priklausoma nuo ją prižiūrinčių ir slaugančių artimųjų. Išvadoje nurodoma, kad E. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Dukra A. D. turi pilnai pasirūpinti visais E. S. poreikiais, t. y. rūpintis jos asmens higiena, padėti apsirengti ir nusirengti, keisti sauskelnes, patiekti maistą (pati maisto nepasiima), savarankiškai tik suvalgo tai kas jai paduodama, tačiau kartais tenka ir maitinti, rūpintis namų buitimi (apmokėti mokesčius, pirkti maistą ir kt.), atstovauti gydymo įstaigose. E. S. pati nebesugeba realiai įvertinti savo sveikatos būklės, kai blogai jaučiasi negali įvardinti savo negalavimų, dukra apie tikrai pablogėjusią sveikatos būklę supranta iš E. S. pasikeitusios išvaizdos ir elgesio. Atsižvelgiant į E. S. sveikatos būklę, ligas, kuriomis serga moteris, Socialinės globos skyriaus vedėjo pavaduotojos pateiktą informaciją Išvadoje ir tai, kad E. S. nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis dėl nepatikslintos kraujagyslinės demencijos, mano kad E. S. negali gyventi savarankiškai, pati savimi pasirūpinti, įgyvendinti savo teisių, atlikti pareigų, jai reikalinga pagalba visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. A. D. faktiškai jau ilgą laiką atlieka globėjos ir rūpintojos funkcijas, turi galimybę ir įgūdžius rūpintis neįgalia motina, šiuo metu moteris nedirba, taip pat yra išreiškusi savo norą tapti motinos globėja ir jos turto administratore. Teismui yra pateikti suinteresuotų asmenų: R. D. (vyro), R. D. (sūnaus), S. D. sutikimai, kuriuose sutinkama, kad A. D. būtų paskirta E. S. globėja. Taip pat yra pateiktas VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro parengtas medicininių dokumentų išrašas (forma Nr. 027/a ,,Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“), kuriame nurodoma, kad A. D. sveikata leidžia globoti kitą asmenį. Skyrius susipažino su šioje civilinėje byloje pateikta informacija apie A. D. padarytą administracinį nusižengimą 2019 m. lapkričio 21 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį. Mano, kad padarytas pažeidimas nėra susijęs su globėjui (rūpintojui) teisės aktuose keliamais reikalavimais ir jis neturi įtakos neįgalaus asmens tinkamam atstovavimui, jo teisių bei kitų poreikių užtikrinimui. Daugiau informacijos ar duomenų, kurie leistų abejoti dėl A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), tinkamumo vykdyti globėjos (rūpintojos) ir turto administratorės pareigas neturime. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad E. S. turi nekilnojamojo turto, todėl ją pripažinus neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje yra tikslinga nustatyti turto administravimą ir paskirti turto administratorių (el. b. l. 70-72).

10. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Greta Morkūnienė teismo posėdžio metu pagarsino byloje pateiktą atsiliepimą.

11. Byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė E. S. psichinei būsenai ištirti. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad E. S. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad E. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse (el. b. l. 102-107).

12. Kartu su pareiškimu pareiškėja teismui pateikė 2023 m. sausio 30 d. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro Socialinės globos skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaivos Tatarūnės išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 2. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad E. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse (el. b. l. 13-20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

13. Byloje sprendžiami asmens pripažinimo neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir turto administravimo klausimai.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu tam tikrose srityse

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalyje pateikta fizinio asmens civilinio veiksnumo samprata, pagal kurią civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, E. S. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). E. S. pati savęs apsitarnauti negali, dažnai neprisimena kasdienės informacijos. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad E. S. būklė atitinka medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat galima nustatyti, kad E. S. dėl šio sprendimo 16 punkte nurodytų psichikos susirgimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad E. S. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja sunkus kognityvinis defektas (MMSE - 10 balų), sulėtėjęs, neproduktyvus mąstymas, monotoniškos emocijos, pažeminta nuotaika, agrafija (sutrikęs gebėjimas rašyti), akalkulija (sutrikęs gebėjimas skaičiuoti), aleksija (sutrikęs gebėjimas skaityti) bei apraksija (tikslingos, valingos veiklos sutrikimas). E. S. orientacija savyje, laike ir vietoje sutrikusi, ji praradusi socialinius, buitinius ir higienos įgūdžius, negeba disponuoti pinigais, turtu, dėl psichikos sveikatos būklės ji negali vykdyti produktyvios, tikslingos veiklos. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į proceso dalyvių teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad E. S. būklė atitinka ir juridinį neveiksnumo nustatymo kriterijų.

18. Suinteresuoto asmens, E. S. atstovė, atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė esant neaktualias sritis – darbo teisinių santykių bei sritis dėl asmens gebėjimo būti globėju ar rūpintoju pagal sutartį.

19. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką: „nepagrįsti pareiškėjos kasacinio skundo argumentai, jog teismas, net būdamas įsitikinęs, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose konkrečiai įvardijamose santykių srityse, negali jo pripažinti neveiksniu tose srityse, nes šios santykių sritys tam asmeniui galimai nėra aktualios. Pabrėžtina, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios <...> Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, minėta, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse“ (LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 27–28 punktai).

20. Atsižvelgiant į šio sprendimo 18-19 punktuose išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, socialinio darbuotojo išvadą, medicinos dokumentus), darytina išvada, kad E. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms (ekspertizės akto išvadai, taip pat atsižvelgiant į proceso dalyvių paaiškinimus) E. S. pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė); kitos sritys – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.), finansų įstaigos mokėjimo kortelei gauti, pakeisti.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

22. CK 3.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

23. Pareiškėja prašo ją paskirti E. S. globėja (rūpintoja) bei turto administratore. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat patvirtino, kad sutinka būti paskirtai E. S. globėja. Į bylą pateikti pareiškėjos sutuoktinio R. D. ir sūnaus R. D. sutikimai, kad A. D. taptų E. S. globėja (el. b. l. 29-30). Byloje esančiame 2022 m. spalio 14 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad A. D. pagal savo sveikatos būklę gali globoti kitą asmenį (el. b. l. 22). Pagal bylos duomenis pareiškėja A. D. nėra teista, tačiau yra bausta administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 47-48), tačiau, kaip ir pažymėjo išvadą teikianti institucija savo išvadoje, minėtas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra susijęs su globėjo funkcijomis. A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad rūpinasi E. M.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. D. pagal savo užimtumą, moralines savybes turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas ir globoti kitą asmenį, kuriam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, E. S. nustatytina globa srityse, kuriose E. S. pripažintina neveiksnia ir jos globėja skirtina A. D..

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo

24. CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

25. Iš byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad E. S. turi nekilnojamojo turto, be to, E. S. gauna senatvės pensiją ir kitas išmokas. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas turto administravimas.

26. E. S. atstovė, teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad A. D. būtų paskirta E. S. turto administratore. Suinteresuoti asmenys neišreiškė jokių prieštaravimų dėl galimo E. S. turto administravimo. Atsižvelgiant į nurodytą, A. D. skirtina E. S. turto administratore.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

27. Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

28. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, A. D. išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

29. Teismas taip pat informuoja globėją (rūpintoją), kad suaugusio asmens su negalia ar senyvo amžiaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja asmenį, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis turi teisę gauti iki 720 val. (30 parų) laikino atokvėpio paslaugą (išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų). Prašymas dėl laiko atokvėpio paslaugos teikiamas savivaldybei. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.kasmanpriklauso.lt paspaudus „Slaugau šeimos narį“, ir atsidariusiame lange paspaudus „socialinės paslaugos“ (skyriuje „slaugau šeimos narį“ taip pat galima rasti informaciją apie išmokas, tokiu atveju reikia paspausti „išmokos“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 6) pilietinių teisių srityje – balsavimo teisė; 7) kitos asmeninių neturtinių santykių srityse – asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.), finansų įstaigos išduodamai mokėjimo kortelei gauti, pakeisti, banko sąskaitai atidaryti ir uždaryti.

Nustatyti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą šio sprendimo rezoliucinės dalies trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nurodytose srityse ir globėja paskirti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui administravimą ir turto administratore paskirti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti A. D. globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas:

a) globėjas yra savo globotinių (neveiksnių asmenų tam tikroje srityje) atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai, kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto, kurių dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą; globėjai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens tam tikroje srityje turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens tam tikroje srityje interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

b) globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.