Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Tvarkuva“, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas dalyvavo 1999 m. vasario 17 d. UAB „Vankasa“ rengtame aukcione dėl nurašyto bendrovės turto - Neveronių katilinės komplekso pardavimo, ir jį laimėjo, už aukcione parduodamą turtą pasiūlęs 20 852,64 Eur (72 000 Lt kainą). Neveronių katilinės kompleksą sudaro: pastatas-buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aukcioną laimėjęs pareiškėjas ir UAB „Vankasa“ 1999 m. vasario 17 d. sudarė pardavimo-pirkimo sutartį, kuria pardavėja (UAB „Vankasa“) pardavė pirkėjui (pareiškėjui) turtą už 20 852, 64 Eur (72 000 Lt kainą) sumą, kurią pareiškėjas G. J. įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Laikotarpiu nuo 1999 m. kovo 17 d. iki 1999 m. birželio 29 d. pareiškėjas atskirais mokėjimo pavedimais pagal UAB „Vankasa“ išrašytą 1999 m. vasario 17 d. PVM sąskaitą faktūrą GAE Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo pardavėjui visą aukcione įsigyto turto kainą 20 852,64 Eur (72 000 Lt kainą). 1999 m. rugsėjo 2 d. UAB „Vankasa“ aktu perdavė pareiškėjui Turto dokumentus, įskaitant katilinės komplekso techninės apskaitos bylą ir žemės sklypo planą, ir išrašė pažymą apie pirkėjo atsiskaitymą su pardavėju. Reorganizuotos UAB „Vankasa“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB „Giraitės vandenys“ bei UAB „Tvarkuva“ atsiliepimuose patvirtino, kad yra perėmusios UAB „Vankasa“ teises ir pareigas pagal minėtos bendrovės reorganizacijos projekte numatytas sąlygas, tačiau nei viena iš jų Turto (Neveronių kvartalinės katilinės komplekso) iš UAB „Vankasa“ neperėmė ir jo savo balanse neapskaitė.

Pareiškėjui jo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties registracijos terminas buvo neaiškus, nes ši pareiga nebuvo tinkamai išaiškinta, ir dėl žinių stokos: turtas buvo perleistas ne notariniu sandoriu, o UAB „Vankasa“ rengtame aukcione, tad pareiškėjui sumokėjus šiais bendrovei turto įsigijimo kainą, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad papildoma registracija nėra reikalinga.

1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki CK, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodęs, kad nurodytame kontekste paminėtini ir išaiškinimai dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, kad 1999 m. vasario 17 d. Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo tvirtinama notariškai, joje nebuvo numatyta pirkėjo pareiga įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, 1999 m. vasario 17 d. Turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo visiškai įvykdyta, tai yra pirkėjas visiškai atsiskaitė už Neveronių katilinės komplekso įsigijimą, pareiškėjas turtą pradėjo valdyti sąžiningai ir teisėtai, t. y. laimėjęs pardavėjos UAB „Vankasa“ 1999 m. vasario 17 d. rengtą aukcioną, su turto savininku sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjęs pardavėjui visą turto kainą, pareiškėjas turtą sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ne mažiau kaip dešimt metų: nuo turto valdymo teisės perdavimo pareiškėjui momento 1999 m. rugsėjo 2 d., t. y. jau daugiau kaip 21 metus, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad yra vienintelis teisėtas turto savininkas bei iki šiol atvirai ir nepertraukiamai valdė Turtą kaip savą, juo rūpinosi, taip pat suinteresuotų asmenų poziciją, kad jie iš esmės neprieštarauja termino atnaujinimui, darytina išvada, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: pardavėjas siekė parduoti, o pirkėjas – pirkti nekilnojamąjį turtą, pardavėjas gavo iš pirkėjo sutartą daikto kainą, turtą perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė, daugiau nei 21 metų naudojosi ir valdė kaip savo (1964 m. CK 253 straipsnis). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Įvertinus išdėstytą darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjas nustatytu terminu neįvykdė pareigos įregistruoti Sutartį viešajame registre dėl svarbių priežasčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarties stabilumo principais, pareiškimas tenkintinas, atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjui atlikti 1999 m. vasario 17 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vankasa“ ir G. J., teisinę registraciją VĮ Registrų centre (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1999 m. vasario 17 d. nekilnojamojo turto pastato-buitinės patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), pastato-katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato-transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav. Neveronių sen. Neveronių k., pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vankasa“ ir G. J., teisinei registracijai valstybės įmonėje Registrų centre atlikti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.