- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-1455-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02090-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- J. O. D.
- Ieškovas
- AB LESTO
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės J. O. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-571/2014 pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovei J. O. D. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB LESTO ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. O. D. 2462,56 litus skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 72 litus žyminio mokesčio bei visas ieškovo turėtas teismo išlaidas. Nurodė, kad nuo 2009-10-19 namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai yra atsakovė, L. B., G. A., V. K. ir D. D.. Elektros energija buvo vartota nuo 2009-01-27 iki 2013-05-20 ir nebuvo pilnai už suvartotą elektros energiją atsiskaityta, t.y. iš viso skola yra 2462,56 litai.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nes ji tuo elektros prietaisu nesinaudojo ir prašoma priteisti skola yra palikta buvusio savininko A. V., todėl jis ir privalo ją sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės J. O. D. 2462,56 litus skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2013-06-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 72 litus žyminio mokesčio ieškovo AB LESTO naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės J. O. D. 12 litų pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad atsakovei J.O. D. priklauso 6/10 dalis pastatų esančių (duomenys neskelbtini). Pagal 2009-11-11 pasirašytą bendrasavininkų sutikimą, 2009-11-11 su atsakove sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė teigė, kad sutikimas suklastotas, tačiau jo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.
Minėtas skaitiklis ir jo parodymai tikrinti 2009-11-11, 2012-12-10, 2013-01-07, 2013-05-13, 2013-05-16, 2013-08-27. Skola susidariusi 2462,56 litai įskaitant ir 90,99 litus už elektros energijos sutarties nutraukimą. Iš liudytojų parodymų nustatė, kad name buvo įrengti du elektros apskaitos prietaisai, vienas lauke, kitas namo viduje. Pagal viduje esantį elektros apskaitos prietaisą skolos nėra, atsikaitymai vyksta reguliariai, tačiau atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji yra sumokėjusi už suvartotą elektros energiją pagal abu elektros energijos vartojimo prietaisus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. O. D. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti, taip pat teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Su priimtu sprendimu visų pirma nesutinka dėl to, kad dar savo 2013 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime teismui nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi daug savininkų, o jame yra įrengti tik du elektros apskaitos prietaisai. Tą aplinkybę, kad yra keletas savininkų teismas konstatavo savo sprendime, tačiau nesuprantama, kodėl padarė išvadą, kad už visų namo gyventojų suvartotą elektrą turi mokėti tik J. O. D.. Apeliantė neginčija, kad yra asmeniškai sudariusi sutartį dėl elektros tiekimo ir vartojimo savo gyvenamojoje patalpoje, už kurią reguliariai kas mėnesi moka. Tais mėnesiais, kai dėl sveikatos būklės negali sumokėti, paprašo ko nors sumokėti arba paskambina į AB „Lesto“ ir susitaria, kad sekantį mėnesį sumokės daugiau. Todėl jokių skolų AB „Lesto“ už savo suvartotą elektros energija neturi. Nors šias aplinkybes nurodė Marijampolės rajono apylinkės teismui, tačiau teismas į jas neatsižvelgė, jų nevertino ir aklai pasitikėjo ieškovu.Apeliantė dėl sunkios sveikatos būklės prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti jai galimybę teikti paaiškinimus žodžiu, tačiau visiškai nebuvo užtikrintas ir nebuvo imtasi jokių priemonių užtikrinti jos dalyvavimą teismo posėdyje. Apeliantės dalyvavimas ne tik, kad nebuvo pripažintas būtinu, bet iš viso nebuvo imtasi priemonių atidėti teismo posėdį ir apie tai pranešti, tačiau apeliantė įsitikinusi, kad jis galėjo būti atidėtas, ir teismas galėjo išnagrinėti bylą užtikrindamas jos dalyvavimą ir teisingumą.Teismo sprendime nurodyti argumentai yra prieštaringi. Iš pradžių teismas vadovaujasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis 2005-10-07 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, jeigu namie yra vienas apskaitos prietaisas, o jame gyvena keli asmenys, už elektros energiją atsiskaitoma pagal minėto apskaitos prietaiso rodmenis ir vieną apmokėjimo dokumentą. Tačiau po to nurodo, kad name vis tik yra du apskaitos prietaisai. Todėl tampa visiškai neaišku, kodėl apeliantė turi mokėti už juos abu. Kas liečia antrą name esanti skaitiklį, tai jis stovi ne apeliantei priklausančioje namo dalyje, per jį elektra yra tiekiama likusiems namo bendrasavininkams ir nėra suprantama, kodėl apeliantė turi mokėti už visus namo savininkus ir gyventojus. Teismas, kaip vieną iš aplinkybių nurodo, neva sudarytą susitarimą tarp namo savininkų, tačiau apeliantė teismui nurodė, kad jokio susitarimo nebuvo niekada pasirašiusi, tai buvo nurodyta ir atsiliepime, tačiau teismas sprendime, teigia, kad apeliantė minėto susitarimo neginčija, nors ji savo atsiliepime yra aiškiai jį užginčijusi, ir teismas prieš priimdamas sprendimą turėjo skirti ekspertizę apeliantės parašo ant susitarimo autentiškumui nustatyti, tačiau tai padaryta nebuvo.Teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kadangi likusios namo dalies gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas naudoja tretieji asmenys, tokiu atveju yra svarbu nustatyti galutinį sunaudotos elektros energijos vartotoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, susijusiose su energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymu, formuoja praktiką, kad elektros energijos tiekimo teisiniuose santykiuos būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją.Akivaizdu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti galutinį elektros energijos vartotoją, be to, net ir nėra tos namo dalies, kuriai teikiama elektros energija apskaičiuojama pagal antrą skaitiklį savininkė, todėl teismas aklai tenkino ieškovo ieškinį, į bylos nagrinėjimą visiškai neįtraukė kitų namo savininkų, nesiaiškindamas jų elektros energijos vartojimo fakto, tai yra nesiėmė jokių veiksmų nustatyti galutinį elektros energijos vartotoją, ir nesiėmė nustatyti, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, nors atsiliepime 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo prašė išreikalauti iš ieškovo namo (duomenys neskelbtini), elektros apskaitos įrengimo taškų schemą, elektros skaitiklių parodymus, apeliantės mokėjimų išklotinę, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl tokiais savo veiksmais nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos bylų praktikos, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas padarė eilę procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos netesėtam bylos išsprendimui, o materialiąsias teisės normas netinkamai aiškino ir pritaikė nagrinėjamu atveju, ir tai yra pagrindas Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB LESTO prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
2013 m. spalio 29 d. buvo skirtas parengiamasis teismo posėdis. Atsakovė teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį. Teismas atsižvelgė į atsakovės prašymą ir atidėjo parengiamąjį teismo posėdį 2013 m. lapkričio 19 d. atsakovė nurodė, jog negali atvykti j teismo posėdį ir prašė nepriimti teismo sprendimo už akių. Kadangi atsakovė neprašė atidėti teismo posėdžio, teismas pravedė parengiamąjį teismo posėdį ir paskyrė teismo posėdį 2014 m..sausio 14 d. 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais siųsti teismo šaukimai atsakovei nebuvo įteikti. Vadovaujantis LR CPK 42 str. 5 d. šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, taip pat domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu.AB LESTO tiekė elektros energiją namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name įrengtos dvi apskaitos ir yra sudarytos dvi Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartys. Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra sudariusi atsakovė. Šios sutartys yra byloje. Taip pat kiekviena iš šalių privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismas šio tipo bylose įrodymų nerenka, įrodymus pateikia šalys. J. O. D. teigdama, jog jos parašai suklastoti privalėjo tai įrodyti.LR Civilinio proceso kodekso 263 str. įtvirtina reikalavimus teismo sprendimui - jis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš apeliantės AB LESTO naudai priteisė 2371,57 Lt skolos už suvartotą, bet neapmokėtą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. liepos 3 d. atsakovė J. O. D. pateikė teismui prieštaravimus (b. l. 6–7). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi priėmė apeliantės prieštaravimus ir nustatė ieškovei teminą ieškiniui pateikti (b. l. 8).
2013 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė AB LESTO pateikė teismui ieškinį dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo iš atsakovės, kuriame nurodė, jog ji tiekia elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šio namo viena iš savininkių yra atsakovė. Be jos, namo savininkais yra L. B., G. A., V. K., D. D.. Tačiau bendrasavininkų bendru sutikimu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik su apeliante. Ieškovė patikrinusi elektros energijos vartojimą nustatė, jog laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2013-05-20 nebuvo pilnai atsiskaityta už elektros energiją, todėl 2013-05-20 nutraukusi elektros tiekimą ir vadovaujantis teisės aktais kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. įsakymas panaikintas (b. l. 30–31). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog skola yra buvusio namo bendrasavininko A. V., kuris savo namo dalį yra perleidęs ir kurio pusėje stovi elektros apskaitos prietaisas. Apeliantė atsiliepime nurodė, jog teismas šios aplinkybės nesiaiškino, o ji už suvartotą elektros energiją visada mokėjo, todėl jokios skolos negali būti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį posėdį 2013 m. spalio 29 d. 9.00 val. (b. l. 34). Šia nutartimi teismas įpareigojo ieškovą pateikti elektros apskaitos įrengimo taškų schemą, elektros skaitiklių parodymus, atsakovės mokėjimų išklotinę. 2013 m. spalio 29 d. atsakovė informavo teismą, jog negali dalyvauti parengiamajame posėdyje dėl ligos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimą parengiamajame posėdyje atidėjo 2013 m. lapkričio 19 d. 9.00 val. (b. l. 45). 2013 m. lapkričio 15 d. teisme buvo gautas apeliantės pranešimas, kad 2013 m. lapkričio 19 d. posėdyje dalyvauti negalės dėl ligos, prašė nepriimti sprendimo už akių.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. parengiamąjį posėdį atidėjo 2014 m. sausio 14 d. (b. l. 73). 2014 m. sausio 14 d. teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2014 m. vasario 11 d. 13.30 val., kadangi atsakovei J. O. D. nebuvo įteikti teismo šaukimai (b. l. 73) ir apie sekančio teismo posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovei pranešė viešo paskelbimo būdu (b. l. 78).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovę apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu nebuvo teisinio pagrindo. Kiekviena ginčo materialinio santykio šalis turi pamatinę procesinę teisę būti išklausyta ir kartu atsikirtinėti į kitos ginčo santykio šalies reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 12-13 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Saulės g. 49, Marijampolėje, kuri iki šiol nepasikeitusi. Tokį patį gyvenamosios vietos adresą visuose savo pareiškimuose, atsiliepimuose, adresuotuose teismui, yra nurodžiusi ir pati apeliantė. Taigi, atsakovės gyvenamoji vieta teismui buvo žinoma. Apie 2014 m. sausio 14 d. vykusį teismo posėdį apeliantė nebuvo informuota, nes teismo šaukimai, siųsti apeliantės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su pašto darbuotojo žyma „nerasta“ (b. l. 74–75). Teismui atidėjus bylos nagrinėjimą 2014 m. vasario 11 d., apeliantei siųstas teismo šaukimas taip pat buvo neįteiktas, pašto darbuotojas užfiksavo aplinkybę, jog adresatas nerastas (b. l. 77), todėl teismas apie posėdį apeliantę informavo viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pašto darbuotojo fiksuota aplinkybė dėl korespondencijos neįteikimo adresatui priežasties savaime neduoda pagrindo manyti, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma. Juo labiau, atsakovė 2013 m. lapkričio 14 d. pranešime teismui nurodė, kad serga, lankosi ligoninėje ir poliklinikoje, kad gydymas tęsis ilgai (b. l. 67). Nepavykus atsakovei įteikti teismo šaukimo CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas turėjo pareigą pasinaudoti 117 straipsnyje nurodytais procesinių dokumentų įteikimo būdais, t.y. per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, ieškovo sutikimu išduoti jam procesinį dokumentą, kad įteiktų atsakovei (CPK 117 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie 2013 m. lapkričio 19 d. vykusį parengiamąjį posėdį ieškovė buvo informuota asmeniškai teismo šaukimu (b. l. 65), todėl nepavykus adresatui įteikti teismo šaukimo, reikėjo vadovautis CPK 133 straipsnio 1 dalies norma, tačiau teismas tokio pranešimo apie teismo posėdį galimybe nesinaudojo.
Išdėstytos aplinkybės neteikė pagrindo nuspręsti, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma, todėl nebuvo ir pagrindo vadovautis CPK 130 straipsnio norma dėl teismo šaukimų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Pastebėtina, kad teismas nesvarstė ir galimybės dėl dokumentų atsakovei įteikimo per antstolį ar paskiriant kuratorių. Tuo atveju, kai nėra žinoma nei šalies gyvenamoji, nei darbo vieta, procesinis dokumentas, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamoji ar darbo vieta paaiškės, gali būti įteiktas kuratoriui. Viena iš būtinųjų kuratoriaus paskyrimo sąlygų – suinteresuotos priešingos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą. Kadangi kuratorius gali būti skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų ir apie tai, ar teismas siūlė ieškovui pasinaudoti kuratoriaus paskyrimo institutu ir kokia buvo tuo klausimu išreikšta ieškovo pozicija.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas turėjo suprasti, jog atsakovė, būdama garbingo amžiau, ligota, be atstovo pagalbos gali nesugebėti ginti savo interesų, neišaiškino apeliantei galimybės turėti byloje atstovą. Taip pat teismas, matydamas, jog atsakovė neturėdama pakankamai teisinių žinių ir/ar lėšų advokato teisinei pagalbai apmokėti, turėjo atsakovei išaiškinti teisę kreiptis su prašymu dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo į valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybą.
Taigi, byloje nėra įrodymų, kad teismas būtų bandęs išnaudoti CPK nustatytas galimybes apie teismo posėdžius tinkamai informuoti atsakovę, sudaryti jai galimybę byloje ginti savo teises per kvalifikuotą atstovą, todėl darytina išvada, kad teismo veiksmai neatitiko CPK 130 straipsnio 1 dalies, 133 straipsnio 1 dalies, 117 straipsnio, 160-161 straipsnio reikalavimų.
Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Kaip matyti vienas iš apeliacinio skundo argumentų ir yra tai, jog apeliantei nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, nors apeliantė pirmosios instancijos teismą buvo informavusi, jog dėl sveikatos negali dalyvauti teismo posėdyje ir prašė nenagrinėti bylos jai nedalyvaujant. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kadangi apeliantei netinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tokiu būdu ieškovei buvo užkirsta galimybė pamatinei procesinei teisei būti išklausyta ir kartu atsikirtinėti į kitos ginčo santykio šalies reikalavimus, be to šia aplinkybe yra grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 329 str. 3 d.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: apeliantei J. O. D. priklauso 6/10 dalys, L. B., G. A., V. K. ir D. D. priklauso po 1/10 šio namo dalių (b. l. 22–24). Apeliantė ir kitos bendrasavininkės gyvenamąjį namą su priklausiniais nuosavybės teise valdo po A. D. mirties nuo 2009 m. spalio 19 d.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. už teikiamas elektros energijos tiekimo paslaugas gyvenamojo namo, esančio Saulės g. 49. Marijampolėje, bendraturčiais buvo L. B., G. A., V. K., D. D. ir apeliantė J. O. D., kurioms nuosavybės teisė perėjo 2009 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu (b. l. 69–70). Tai reiškia, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai privalo mokėti už suvartotą elektros energiją proporcingai savo turimai nuosavybės daliai, tačiau pirmosios instancijos teismas bendraturčių L. B., G. A., V. K., D. D. dalyvaujančiais byloje asmenimis neįtraukė.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du elektros energijos apskaitos prietaisai ir apeliantės vardu yra sudarytos dvi sutartys: viena sutartis sudaryta 2009 m. lapkričio 11 d., vartotojo kodas 2341646 (b. l. 18–19), kita sutartis sudaryta 2011 m. gegužės 23 d., vartotojo kodas 2983360 (b. l. 48–52). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal vieną elektros apskaitos prietaisą skolos nėra, o pagal kitą susidarė skola, todėl elektros energijos tekimas buvo nutrauktas. Apeliantė teigia, jog už suvartotą elektros energiją ji reguliariai moka, o pagal kitą elektros apskaitos prietaisą susidariusi skola yra ne dėl jos kaltės. Iš liudytojo R. A., kuris vykdė elektros apskaitos prietaisų priežiūrą apeliantei priklausančiame gyvenamajame name, paaiškinimų matyti, jog jam yra žinoma, kad viename namo aukšte gyvena apeliantė, o kas gyvena kitame namo aukšte, jam nėra žinoma.
Nustatyta, kad skola susidarė galiojant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėms, patvirtintoms Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr.4-350 (toliau – Taisyklės 1) bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėms, patvirtintoms Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės 2). Taisyklių 1 83 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tokia pati nuostata yra perkelta į Taisyklių 2 96 punktą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir į minėtas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kas yra galutinis elektros energijos vartotojas, kodėl susidarė įsiskolinimas, ir kas turi apmokėti skolą. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė ginčija bendraturčių sutikimą, tačiau teismas nesudarė galimybės apeliantei pateikti dėl to įrodymus ar išaiškinti teisę prašyti skirti ekspertizę.
Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs prieš tai minėtų visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, visą susidariusį įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją priteisė iš vienos iš bendraturčių, nors pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas tokia pareiga nustatyta visiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Esant tokiai procesinei situacijai, kai ieškovas į bylą atsakovu patraukė tik vieną iš bendraturčių, teismas, žinodamas aplinkybę, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl privalėjo pasiūlyti ieškovui įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis kitus bendraturčius, o jam nesutikus, savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje L. B., G. A., V. K., D. D. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). CPK normose nustatytas ne tik materialinis trečiųjų asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindas, bet ir procesinės taisyklės, kurių laikantis šis statusas gali būti įgyjamas. Pagal CPK 46 ir 47 straipsnių normas tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pabaigos, t. y. nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 251-253 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės šioje proceso stadijoje įtraukti dalyvauti byloje nuosavybės bendraturičius L. B., G. A., V. K., D. D. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir tokiu būdu ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą procesinės teisės normos pažeidimą.
Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 1 punktas), apeliacinės instancijos teismas skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.