- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 1-249-926/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35152-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Jurga Vasiliauskienė, Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- L. T. D.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės, Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. T. D. (toliau – L. T. D.), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, aukštojo išsilavinimo, senatvės pensininkė, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. T. D. 2020 m. rugsėjo 1 d., laikotarpyje nuo 15.15 val. iki 16.30 val., savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio K. V. D. (toliau – K. V. D.) slaugymo sunkumų, tyčia suspaudė jo kaklą šaliko kilpa ir jį smaugė, tuo padarė poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kraujosruvas liežuvio šaknyje, galvos sukamojo raumens dešinėje, gerklų komplekso srityje, taškines ir susiliejančias kraujosruvas veide, akių junginėse, lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklyje, po plaučių krūtinplėvėmis, kurios laikytinos stranguliacinės asfiksijos išraiška, dėl ko nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė savo šeimos narį – sutuoktinį K. V. D..
Kaltinamoji L. T. D. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad su sutuoktiniu pragyveno 57 metus. K. V. D. sirgo apie 7 metus, jam buvo infarktas, insultas, operuota prostata, keisti abu klubai, paskutinį mėnesį jis praktiškai nevaikščiojo, gulėjo lovoje. Visą tą laiką ji vyrą slaugė. Kadangi K. V. D. buvo po sunkios operacijos, ji suprato, kad viena nebesusidoros, todėl pasamdė slaugę V.. Slaugytoja ateidavo rytą, o išeidavo pavakary. Kadangi K. V. D. prastai miegojo, vakare ji jam davė migdomųjų, gal dvi tabletes. Šiuos vaistus ji gerdavo pati, žinojo, kad jie gerai veikia. Atėjus rytą slaugytojai, K. V. D. miegojo, nenorėjo valgyti, kažką marmaliavo, todėl ji pasakė slaugytojai, kad ši gali eiti. Slaugytoja išėjo apie 14-15 valandą, kai paprastai ši išeidavo prieš 17 valandą. Išėjus V., jai galimai aptemo protas. K. V. D. buvo uždėtas ant kaklo šalikas, kad nesušaltų, ji tą šaliką surišo ant kaklo ir jis mirė, užduso. K. V. D. nesipriešino, gulėjo ramiai. Po to ji šaliką įdėjo į maišelį ir įmetė į šiukšlių dėžę. Vakare jai paskambino dukra ir ji dukrai pasakė ką padarė. Atvažiavusi dukra pamatė kas įvyko, buvo iškviesta policija ir greitoji, ją apklausė. Ji negali pasakyti, kodėl taip padarė. Buvo sunkumų slaugant, tačiau negali sakyti, kad buvo labai pervargusi, nes turėjo pagalbą.
Nukentėjusioji, liudytoja V. M. nurodė, kad kaltinamoji yra jos mama, ji sutinka duoti parodymus. Ji darbo metu paskambino tėvams ir mama jai pasakė kad nužudė tėtį ir dabar eina nusižudyti pati. Ji negalėjo tuo patikėti. Nuvažiavusi pas tėvus, rado mirusį tėvą, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją.
Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 16.30 val. paskambino savo mamai L. T. D., kalbant su mama telefonu ši pasakė: ,,aš jį nužudžiau", taip sakydama kalbėjo apie jos tėvą K. V. D.. Dar mama sakė: ,,einu dabar pati nusižudys ir jūsų visos problemos bus išspręstos". Atvykusi į tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini), mamą rado sėdinčią virtuvėje. Jai nuėjus į tėčio kambarį, rado jį gulintį specialioje medicininėje lovoje, pritaikytoje ligoniams, jis lovoje gulėjo be gyvybės ženklų. Grįžus prie mamos, ši jai pasakė, kad tėtis jau 2 valandas miręs. Mama jai pasakė, kad tėčiui vakare davė 5 migdomąsias tabletes, kadangi jis norėjo lipti iš lovos. Rytą mama nusprendė, kad dėl paskutinės operacijos jis liks prikaustytas prie lovos ir daugiau nebebus toks, koks buvo. Jie tėtį iš ligoninės į namus parvežė 2020 m. rugpjūčio 28 d. vakare. Mama labai bijojo, kad negalės tėčiu pasirūpinti, todėl rūpintis tėčiu buvo pasamdyta slaugytoja. Mama bijojo, ką jai reiks daryti naktį išėjus slaugytojai, dėl tokių savo minčių ji naktimis negalėdavo užmigti, vis tikrindavo tėtį. Dėl tėčio ligų mama jautė stresą, sakydavo, kad aplanko juodos mintys. Mama buvo nuėjusi pas šeimos gydytoją, kuris ją nukreipė į psichinės sveikatos centrą. Mama jai sakė, kad gydytojas yra pasakęs, jog jos problemos išsispręstų, jei neliktų vyro ligos. Mama nuolat rūpinosi tėvo higiena, jį prausdavo, tvarkydavo, viską paduodavo, tvarkė visą ūkį. Mama atrodė stipri, jautė atsakomybę, nors pati taip pat turėjo ir turi ligų. Mamos emocinė būsena vis prastėjo, nes ją labai paveikė COVID-19 virusas, liepos mėnesi mirė jos sesuo, su kuria buvo labai artimos ir galiausiai prie jos prastėjančios emocinės būsenos prisidėjo tėčio vis blogėjanti sveikata. Mama pradėjo paniškai bijoti visų ligų, kad nesusitvarkys, kad ir jos sveikata blogėja, kad abu su tėvu užsikrės, tada niekas negalės jiems padėti. Tėvas buvo sąmoningas, tačiau mamos tokios būsenos nesuprato, buvo pripratęs, kad mama visada juo rūpinosi ir pasirūpins. Dėl tėvo mirties jaučiasi nukentėjusi, nes mano, jog tėvas dar būtų gyvenęs (1 t., b. l. 42-43, 46-47).
Pagarsinus parodymus nurodė, kad nepamena ar ant tėčio kaklo visada būdavo šalikas. Medikamentai miegui gerinti buvo išrašyti mamai. Tėtį paskutinį kartą matė rugpjūčio 30 dieną, matė ant jo kūno kraujosruvas ir sužalojimus, kurie atsirado tada, kai jam ligoninėje statė lašelines. Seselės sakė, kad pas tėtį labai silpnos kraujagyslės ir jam nuo kiekvieno prisilietimo jos trūksta. 2021 m. rugsėjo 1 d., užėjusi į tėčio kambarį, jį pamatė jau mirusį, kūnas buvo užklotas iki kaklo, galva buvo kažkuo apvyniota. Visą laiką mamos ir tėčio santykiai buvo puikūs, nebuvo jokių pykčių. Kai parvežė tėtį iš ligoninės, mamos būklė buvo prasta, mama jautė įtampą, bijojo. Tai nebuvo jos įprasta būklė.
Liudytoja K. B. nurodė, kad kaltinamoji yra jos teta, t. y. jos mamos sesuo, ji sutinka duoti parodymus. 2013 metais, kai jos dėdę V. ištiko insultas, kaltinamoji nuoširdžiai juo rūpinosi, prižiūrėjo namus, sodą. Kaltinamąją ir K. V. D. siejo labai gražūs santykiai. Apie įvykį sužinojo tada, kai jai paskambino pusseserė V. ir telefonu papasakojo kas įvyko. Tetą L. T. D. paskutinį kartą matė 2020 m. vasario 23 d. savo mamos namuose, bet šiaip teta jai dažnai skambindavo. Pokalbių metu teta pergyveno, kaip jai reikės rūpintis dėde, skųsdavosi savo fiziniais negalavimais.
Liudytoja V. P. nurodė, kad K. V. D. pradėjo slaugyti 2020 m. rugpjūčio 28 d. Ji aptvarkydavo ligonį, pamaitindavo, pakeisdavo pampersus, būdavo maždaug iki 17 val. Atėjusi rugsėjo 1 d., K. V. D. rado mieguistą, mažai reaguojantį, jis nei valgė, nei gėrė. L. T. D. buvo geros nuotaikos, iškepė blynų su obuoliais. Prieš 15 val. L. T. D. jai leido eiti į namus, kadangi ligonis buvo mieguistas, snaudė, nors į jų pokalbį įsiterpdavo. Ji išėjo 15.15 val. Apie 16.30 val. jai paskambino L. T. D. dukra ir paklausė kada ji išėjo, kokia buvo tėtės būklė jai išeinat. Jai atsakius, L. T. D. dukra pasakė, kad L. T. D. telefonu prisipažino nužudžiusi K. V. D. ir dabar eina nusižudyti pati. Ji nepatikėjo, todėl apie 17.30 val. pati paskambino. Atsiliepė velionio dukra ir patvirtino, kad K. V. D. yra miręs, po to ragelį perėmė L. T. D.. Ši jai pasakė, kad negi ji nematė, kad jai „važiuoja stogas“. Konkretaus susitarimo kokiomis valandomis ji dirbs, nebuvo. Ji ateidavo maždaug 9 val. ir išeidavo apie 17 val. Ji pradėjo dirbti rugpjūčio 28 d., paskutinį kartą gyvą K. V. D. matė rugsėjo 1 d. K. V. D. nevaikščiojo, kažkiek pats pavalgydavo. Rugsėjo 1 d. buvo šilta, jai išeinant, velionis buvo su pampersais, maikute, ant kaklo buvo uždėtas šalikėlis, kad neperpūstų, nes langai buvo atidaryti, buvo užklotas kaldra. Tą dieną L. T. D. atrodė įprastai, gal tik kiek nerami, tačiau buvo geros nuotaikos. Tą dieną velionis buvo mieguistas, o prieš tai kitomis dienomis to nebūdavo. Jai L. T. D. sakė, kad K. V. D. davė miegui tablečių. Būtent tą dieną K. V. D. nei valgė, nei gėrė, kai kitas dienas valgydavo ir gerdavo normaliai. Jai L. T. D. sakė, kad vyrui davė dvi tabletes.
Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jos specialybė yra slaugytoja. 2020 m. rugpjūčio mėnesį jai kelis kartu paskambino moteriškė, vardu L., ir paklausė ar ji sutiktų padėti slaugyti jos sutuoktinį V.. Jai sutikus, jos susitiko rugpjūčio 24 d. L. pasirodė kaip normali, adekvati moteris. 2020 rugpjūčio 28 d. jai paskambino L. ir pasakė, kad sutuoktinį namo parveža po pietų, apie 16 val. Ji į jų namus atvažiavo apie 16.30 val., ligonio dar nebuvo. Jį parvežė 19 val. Ligonis V. buvo adekvatus, bendraujantis, šviesaus proto, tik negalėjo vaikščioti. Pas ligonį į namus atėjo kitą rytą apie 8.30 val. Atėjusi iškarto pakeitė V. pampersą, paklausė kaip savijauta. V. pasakė, kad normaliai, dar paminėjo, kad yra susitaikęs su tuo, jog yra ligonis. V. valgė ir gėrė pats, tik viską jam reikėdavo padėti ant staliuko, kad pasiektų pasiimti. Taip laiką pas L. ir V. praleido šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, tai yra ateidavo rytą 8.30 val., o išeidavo apie 17 val. Dar šeštadienį L. V. ant krūtinės ir pečių buvo uždėjusi trikotažinį margą šaliką, kad neperpūstų vėjas, tas šalikas visada taip ir buvo. Antradienį, rugsėjo 1 d., atėjo kaip įprastai 8.30 val., paklausė L., kaip ligonis. L. atsakė, kad šiandien V. mieguistas. Paaiškino, kad iš vakaro davė miegui vieną tabletę, nes prieš tai naktimis jis būdavo neramus. Paminėjo, kad ta viena tabletė nesuveikė, todėl davė dar. Jai pasisveikinus su V., šis jai atsakė murmesiu, bet ji suprato, kad jis girdi. Paklausus ar šis nori valgyti, jis atsakė, kad ne. Būdamos su L. V. kambaryje, jos kalbėjosi, V. į jų pokalbį įsiterpė, iš to suprato, kad V. jas girdi, yra sąmoningas. Apie 15 val. L. jai pasakė, kad V. mieguistas, todėl jos pagalbos kaip ir nereikia, ji gali eiti. Ji išėjo 15.15 val., išeidama tiksliai užfiksavo laiką. 16.30 val. jai paskambino L. ir V. duktė V., paklausė, kelintą valandą ji išėjo. Jai atsakius, V. pasakė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad nužudė tėvą ir dabar eina nusižudyti pati. Jai pasakius, kad tuo netiki, V. pasakė, kad tam ją ir išleido anksčiau, nes mama ne tas žmogus, kuris leistų anksčiau išeiti. Negalėdama nusiraminti, 17.30 val. paskambino į L. namus. Atsiliepė moteriškas balsas, ji iškarto nepažino kas atsiliepė, paklausė, kaip jų ligonis. Jai atsakė, kad ligonis miręs, suprato, jog kalbėjo V.. Tada telefono ragelį paėmė L., kuri jai pasakė teiginį, kaip klausimą: ,,ar tu nematei, kad man važiuoja stogas". Ji matė, kad L. nervinga, bet nepagalvojo, kad gali taip įvykti. Jai pasirodė keista, kad šiaip L. vis jos prašydavo, jog ji pabūtų ilgiau, o tą dieną L. jos neprašė pabūti, o netgi pasiūlė eiti namo anksčiau. L. anksčiau nepažinojo, pirmą kartą susitikus, ši atrodė inteligentiška, išsilavinusi moteris. Iš kalbų suprato, kad moteris visą gyvenimą save mylėjo, rūpinosi savimi, o šiuo meta gyvena kažkokiose baimėse, nes kalbėjo, kad labai bijo koronos viruso, bijo tokio gyvenimo ir gaili savęs (1 t., b. l. 56-58).
Pagarsinus parodymus nurodė, kad jos pagarsinti parodymai yra teisingi.
Ataskaitos žiūryklėje nurodyta, kad įvykis įregistruotas 2020 m. rugsėjo 1 d., 17.21 val., pranešėja V. M.. Aplinkybės: rado namuose lovoje mirusį tėvą V. D. 82 m., šalia esanti pranešėjos mama teigia, kad prieš 2 valandas jį nužudė, pasmaugė. Pranešėja smurto žymių nemato, nežino ar mama tikrai nužudė, ar jai sutriko psichika (1 t., b. l. 23).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. 17 val. 23 min. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėja (duomenys neskelbtini), Rado namuose lovoje mirusį tėvą K. V. D., o šalia esanti pranešėjos mama teigia, kad prieš 2 valandas jį nužudė, pasmaugė. Pranešėja smurto žymių nemato, nežino ar mama tikrai nužudė, ar jai sutriko psichika. Apie 17 val. 29 min., atvykus nurodytu adresu, lauke pasitiko V. M., kambaryje rado lovoje, be gyvybės ženklų gulintį K. V. D., šalia jo ant fotelio sėdėjo L. T. D., kuri klausiama atsakė, kad vakar vakare davė ,,penkiagubą“ dozę raminamųjų vaistų, o šiandien vyras buvo panašus į „daržovę“, nieko nekalbėjo, bet kvėpavo. L. T. D. teigė, kad yra pervargusi dėl vyro ligos, kuris, negalėdamas pasikelti, naktimis nemiegojo, vis keldavosi iš lovos, todėl šiandien neišlaikiusi slegiamos būsenos, pasiėmusi šaliką savo vyrą pasmaugė. Pati nurodė, kokius vaistus davė vyrui, kur padėjo šaliką, kuriuo smaugė vyrą. Vaistus, kuriuos davė vyrui, L.T. D. nurodė, kad turi su savimi kišenėje. Paprašyta, iš kišenės išėmė lapelį „Eunictin 10 mg“, kuriame buvo 9 tabletės, vienos tabletės nebuvo. Paklausta, kur padėjo lapelį išėmusi tabletes, kurias davė savo vyrui. L. T. D. atsakė: „kažkur išmečiau, dabar neatsimenu kur“. Šaliką, kuriuo, kaip teigė L.T. D., parodė, kad padėjo vonioje, ant vonios krašto, mėlynos spalvos plastikiniame kibirėlyje, kuriame buvo mėlynos spalvos plastikinis maišelis, užrištas, jame matėsi raudonos spalvos audinys. L. T. D. atrodė rami, į klausimus atsakinėjo aiškiai ir tvirtai. Teigė, kad tikslus pasmaugimo laikas yra 15.30 val. Paklausta, ar pati nevartoja kokių vaistų ar neserga jokiomis ligomis, L.T. D. atsakė, kad neserga, yra sveika, bet labai sunkiai slaugė savo sergantį vyrą, yra pervargusi, negalėjo miegoti naktimis (1 t., b. l. 21-22).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta 2020 m. rugsėjo 1 d., 20.20 val. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Patekus į gyvenamą patalpą, kambario gale, palei sieną, stovi lova, ant kurios po antklode guli vyriškos lyties lavonas. Jo galva nukreipta į dešinės pusės sieną, veidas nukreiptas į lubas. Lavonas guli ant nugaros, kojos ištiestos, rankos sulenktos, plaštakos sudėtos ant juosmens. Ant galvos per smakrą užrišta skarelė. Lavonas aprengtas pilkos spalvos džemperiu, sauskelnėmis, ant kojų uždėtos kojinės. Nuo lavono kaklo ant lipnios plėvelės paimtos mikrodalelės, kurios supakuotos į baltos spalvos voką. Lavono kairėje ausyje yra raudonos spalvos dėmė, tai pat raudonos spalvos dėmės yra ties ausimi ant pagalvės ir ant džemperio. Priešais lovą dešinėje pusėje stovi stalas ant kurio sudėti vaistai ir higienos priemonės. Prie durų stovi šiukšlių dėžė, kurioje yra įdėtas plastikinis maišelis. Maišelis užrištas. Jame yra šalikas. Ant šaliko matomos raudonos spalvos dėmės. Šalikas paimamas supakuojamas į paketą (1 t., b. l. 26-36).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaistų lapelis su 9 tabletėmis, paimtas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Plokštelėje yra 10 lizdelių, vienas tuščias, 9 lizdeliuose yra baltos spalvos, nuožulniais kraštais, plokščios, apvalios tabletės. Permatome plokštelės pusėje ant tablečių yra įspaudas ,,Eunocin”. Ant plokštelės folijos užrašai ,,Eunocin 10 mg", ,,Nitrazepamum Gedeon Richter Plc" (1 t., b. l. 70, 73-74).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti K. V. D. rūbai, paimti reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Ant šviesių, ilgomis rankovėmis marškinių apykaklės, nugaros srityje, yra raudonos spalvos dėmė (1 t., b. l. 77-79, 80-82).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas šalikas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Šalikas megztas pramoniniu būdu, raudonos, baltos, žalios, gelsvos, juodos, mėlynos spalvų, horizontaliomis juostomis, šaliko galai raudonos spalvos su kutais. Šaliko viduryje matyti raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 84-86).
Specialisto išvadoje Nr. M 778/2020(02) nurodyta, kad K. V. D. mirties priežastis stranguliacinė asfiksija, suspaudžiant kaklą smaugvirve. Į tai nurodo horizontali, uždara stranguliacinė vaga kakle, ryškios, intensyvios lavondėmės, cianozė veide, taškinės ir susiliejančios kraujosruvos veide, akių junginėse, lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklyje, po plaučių krūtinplėvėmis (Tardje dėmės), poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kraujas kairėje išorinėje klausos landoje, kraujosruvos liežuvio šaknyje, galvos sukamojo raumens dešinėje, gerklų komplekso srityje, skystas tamsus kraujas, vidaus organų pilnakraujystė. K.V. D. mirtis GMP konstatuota 2020-09-01 17.44 val. K.V. D. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. K.V. D. kūne rasta stranguliacinė vaga kakle padaryta lanksčiu pailgą formą turinčiu daiktu suspaudžiant kaklą. Mirtis nuo asfiksijos įvyksta per 3-5 min. Poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kraujosruvos liežuvio šaknyje, galvos sukamojo raumens dešinėje, gerklų komplekso srityje, taškinės ir susiliejančios kraujosruvos veide, akių junginėse, lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklyje, po plaučių krūtinplėvėmis laikytinos stranguliacinės asfiksijos išraiška, t. y. susidarė suspaudžiant kaklą. Stranguliacinė asfiksija vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymų baigėsi K. V. D. mirtimi. Taip pat K. V. D. kairėje plaštakoje ir kairiame dilbyje konstatuotos poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, galimai artimų stranguliacinei asfiksijai metu, tikėtina K. V. D. ginantis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įtakos mirčiai neturėjo. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. K. N. D. sukelti asfiksijos pats negalėjo (1 t., b. l. 63-67).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichologijos ekspertinės akte Nr. 75U-II-15/2021 nurodyta, kad apklausiama L.T. D. nurodė, kad iš vakaro vyrui davė 2 tabletes migdomųjų - eunoktino, nes jis vis skųsdavosi, kad nemiega naktimis. Tą dieną anksčiau paleido į namus ir slaugę, nes vyras miegojo. Paėmusi jo šaliką, suspaudė vyrui kaklą, po ko jo veidas pamėlynavo. Vėliau perrišo bumą, kad „nebūtų prasižiojęs“. Vakare, paskambinusi dukrai, ji pasakė, kad mirė tėvas (1 t., b. l. 118-123).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pažymėtina, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimą giminaitė ar šeimos narį. Nužudymas – tyčinė veika. Kaltininko tyčia gali būti tiek tiesioginė, tiek netiesioginė. BK 15 straipsnyje pateiktas šių kaltės rūšių apibrėžimas: nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo; nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Teismo medicinos specialisto išvada byloje įrodyta, kad K. N. D. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą smaugvirve. Lavono apžiūros metu jo kakle rasta uždara stranguliacinė vaga, ryškios, intensyvios lavondėmės, cianozė veide, taškinės ir susiliejančios kraujosruvos veide, akių junginėse, lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklyje, po plaučių krūtinplėvėmis (Tardje dėmės), poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kraujas kairėje išorinėje klausos landoje, kraujosruvos liežuvio šaknyje, galvos sukamojo raumens dešinėje, gerklų komplekso srityje, skystas tamsus kraujas, vidaus organų pilnakraujystė (1 t., b. l. 63-67). Kaltinamoji L. T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 138-139), tiek teisme iš esmės nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną K. N. D. gulint lovoje, kurioje jis ir buvo rastas jau miręs, su uždėtu šaliku ant kaklo, ji tą šaliką surišo ir jis užduso. Po to ji šaliką įdėjo į maišelį ir įmetė į šiukšlių dėžę (1 t., b. l. 183-185, 187). Atliekant teismo psichologijos ekspertinę, L.T. D. nurodė, kad iš vakaro vyrui davė 2 tabletes migdomųjų - eunoktino, nes jis vis skųsdavosi, kad nemiega naktimis. Tą dieną anksčiau paleido į namus ir slaugę, nes vyras miegojo. Paėmusi jo šaliką, suspaudė vyrui kaklą, po ko jo veidas pamėlynavo. Vėliau perrišo burną, kad „nebūtų prasižiojęs“. Vakare, paskambinusi dukrai, ji pasakė, kad mirė tėvas (1 t., b. l. 118-123). Tai, kad būtent kaltinamoji uždusindama nužudė K. N. D., ji pati prisipažino po įvykio paskambinusiai dukrai, patvirtino tai į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (1 t., b. l. 21-22). Apžiūrint įvykio vietą name, šiukšlių dėžėje, įdėtas į maišelį, buvo rastas šalikas (1 t., b. l. 26-36). Liudytoja V. M. patvirtino, kad jai paskambinus telefonu mamai L. T. D., ši nurodė, kad nužudė tėvą K. N. D. (1 t., b. l. 42-43, 46-47). Iš aptartų kaltinamosios parodymų seka, kad jos parodymai neprieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, jos parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, eksperto išvada patvirtina, kad kaltinamoji pilnai suvokė savo veiksmus. Kolegijos nuomone, šių įrodymų pilnai pakanka pripažinti, kad K. N. D. nužudė kaltinamoji kaltinime jai nurodytu būdu, t. y. uždusindama jį surišdama šaliką, buvusį ant jo kaklo.
L. T. D. nužudė savo šeimos narį – vyrą K. N. D.. Su juo ji ilgą laiką gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį. Šį nusikaltimą L. T. D. padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. vakare K. N. D. davė miegą gerinančių medikamentų, kurie medikų buvo skirti jai, žinojo jų poveikį, slaugę V. P. išleido į namus gerokai anksčiau nei įprastai, po to uždusino savo sutuoktinį. Kad būtent tą dieną K. N. D. būsena buvo neįprasta, patvirtino ir liudytoja V. P.. Pagal jos parodymus, K. V. D. rugsėjo 1 d. rado mieguistą, mažai reaguojantį, kas kitomis dienomis jam buvo nebūdinga, o L. T. D. buvo geros nuotaikos. V. P. L. T. D. išleido į namus 15.15 val., kai paprastai ši dirbdavo iki 17 val. ir jos vis buvo prašoma pabūti kuo ilgiau. Liudytoja patvirtino, kad L. T. D. jai sakė, jog vakare davė K. V. D. tablečių miegui pagerinti (1 t., b. l. 56-58, 2 t., b. l. 13-14). Tokiu būdu, kolegija pripažįsta, kad L. T. D. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės
Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.
Teisė į gyvybę yra svarbiausia prigimtinė žmogaus teisė, kurią, be kitų teisės šakų normų, padeda užtikrinti ir nuostatos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už nužudymus. Baudžiamoji teisinė žmogaus gyvybės apsauga neatskiriama nuo teisingų, atitinkančių šios vertybės svarbą, jos vietą vertybių hierarchijoje, bausmių skyrimo už BK 129 straipsnyje numatytus nusikaltimus. Nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrįžtamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Kaltinamoji L. T. D., būdama neteista (1 t., b. l. 88), padarė labai sunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 89), priklausomybės ligų centre neregistruota (1 t., b. l. 126), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) buvo taikyta stebėjimo paslauga (1 t., b. l. 91-94), 2020 m. rugpjūčio 17 konsultuota psichiatro, diagnozuota organinė depresija (1 t., b. l. 99).
Nagrinėjant baudžiamą bylą, buvo keliamas klausimas dėl kaltinamosios sveikatos būklės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo psichologijos ekspertinės akte Nr. 75U-II-15/2021 nurodyta, jog L. T. D. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo kitokioje patologinėje būsenoje, šiuo metu L. T. D. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas adaptacijos sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, pagal savo psichikos sveikatos būklę gali būti apklausiama, gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jai nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (1 t., b. l. 118-123). Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės aktą, taip pat kitus bylos duomenis, apibūdinančius L. T. D. sveikatos būklę, bei atsižvelgusi į aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei paskirti, jai individualizuoti, daro išvadą, kad pagrindo švelninti bausmę ar nuo jos atleisti nėra.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-1073/20018). Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). Be to, ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir L. T. D. paskirti švelnesnę, negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, nėra pagrindo. Byloje privalomos sąlygos BK 62 straipsnio nuostatų taikymui nenustatytos. Nusikaltimu padarytos pasekmės yra negrįžtamos, nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia. Yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamosios šeimoje iki veikos padarymo buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija, K. V. D. apie 7 metus sirgo, pati L. T. D. turėjo sveikatos problemų, nusikaltimo padarymo metu buvo 78 metų, visą laiką sutuoktinių santykiai buvo geri, tačiau, kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamosios padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis nei tipinis (rūšinis) tokios veikos pavojingumas, L. T. D. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant jai straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismui Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašo priteisti iš kaltinamosios L. T. D. 189 Eur (2 t., b. l. 1). Pažymoje nurodoma, kad kaltinamajai buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos.
Teismas atsižvelgia į tai, jog advokatas atstovavo kaltinamąją L. T. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kaltinamoji gauna pajamas (senatvės pensiją), todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendžiui įsiteisėjus, mikrodalelės, šalikas, vaistų lapelis su 9 tabletėmis, medvilninė skarelė, baltos vilnonės kojinės, šviesūs marškiniai, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. T. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, ir paskirti jai 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuoti jos sulaikymo dienos vykdant šį teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Priteisti iš L. T. D. 189 Eur (šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, mikrodaleles, šaliką, vaistų lapelį su 9 tabletėmis, medvilninę skarelę, baltas vilnones kojines, šviesius marškinius, sunaikinti, kadangi yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).