Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji L. T. D. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad su sutuoktiniu pragyveno 57 metus. K. V. D. sirgo apie 7 metus, jam buvo infarktas, insultas, operuota prostata, keisti abu klubai, paskutinį mėnesį jis praktiškai nevaikščiojo, gulėjo lovoje. Visą tą laiką ji vyrą slaugė. Kadangi K. V. D. buvo po sunkios operacijos, ji suprato, kad viena nebesusidoros, todėl pasamdė slaugę V.. Slaugytoja ateidavo rytą, o išeidavo pavakary. Kadangi K. V. D. prastai miegojo, vakare ji jam davė migdomųjų, gal dvi tabletes. Šiuos vaistus ji gerdavo pati, žinojo, kad jie gerai veikia. Atėjus rytą slaugytojai, K. V. D. miegojo, nenorėjo valgyti, kažką marmaliavo, todėl ji pasakė slaugytojai, kad ši gali eiti. Slaugytoja išėjo apie 14-15 valandą, kai paprastai ši išeidavo prieš 17 valandą. Išėjus V., jai galimai aptemo protas. K. V. D. buvo uždėtas ant kaklo šalikas, kad nesušaltų, ji tą šaliką surišo ant kaklo ir jis mirė, užduso. K. V. D. nesipriešino, gulėjo ramiai. Po to ji šaliką įdėjo į maišelį ir įmetė į šiukšlių dėžę. Vakare jai paskambino dukra ir ji dukrai pasakė ką padarė. Atvažiavusi dukra pamatė kas įvyko, buvo iškviesta policija ir greitoji, ją apklausė. Ji negali pasakyti, kodėl taip padarė. Buvo sunkumų slaugant, tačiau negali sakyti, kad buvo labai pervargusi, nes turėjo pagalbą.

Nukentėjusioji, liudytoja V. M. nurodė, kad kaltinamoji yra jos mama, ji sutinka duoti parodymus. Ji darbo metu paskambino tėvams ir mama jai pasakė kad nužudė tėtį ir dabar eina nusižudyti pati. Ji negalėjo tuo patikėti. Nuvažiavusi pas tėvus, rado mirusį tėvą, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją.

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2020 m. rugsėjo 1 d., apie 16.30 val. paskambino savo mamai L. T. D., kalbant su mama telefonu ši pasakė: ,,aš jį nužudžiau", taip sakydama kalbėjo apie jos tėvą K. V. D.. Dar mama sakė: ,,einu dabar pati nusižudys ir jūsų visos problemos bus išspręstos". Atvykusi į tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini), mamą rado sėdinčią virtuvėje. Jai nuėjus į tėčio kambarį, rado jį gulintį specialioje medicininėje lovoje, pritaikytoje ligoniams, jis lovoje gulėjo be gyvybės ženklų. Grįžus prie mamos, ši jai pasakė, kad tėtis jau 2 valandas miręs. Mama jai pasakė, kad tėčiui vakare davė 5 migdomąsias tabletes, kadangi jis norėjo lipti iš lovos. Rytą mama nusprendė, kad dėl paskutinės operacijos jis liks prikaustytas prie lovos ir daugiau nebebus toks, koks buvo. Jie tėtį iš ligoninės į namus parvežė 2020 m. rugpjūčio 28 d. vakare. Mama labai bijojo, kad negalės tėčiu pasirūpinti, todėl rūpintis tėčiu buvo pasamdyta slaugytoja. Mama bijojo, ką jai reiks daryti naktį išėjus slaugytojai, dėl tokių savo minčių ji naktimis negalėdavo užmigti, vis tikrindavo tėtį. Dėl tėčio ligų mama jautė stresą, sakydavo, kad aplanko juodos mintys. Mama buvo nuėjusi pas šeimos gydytoją, kuris ją nukreipė į psichinės sveikatos centrą. Mama jai sakė, kad gydytojas yra pasakęs, jog jos problemos išsispręstų, jei neliktų vyro ligos. Mama nuolat rūpinosi tėvo higiena, jį prausdavo, tvarkydavo, viską paduodavo, tvarkė visą ūkį. Mama atrodė stipri, jautė atsakomybę, nors pati taip pat turėjo ir turi ligų. Mamos emocinė būsena vis prastėjo, nes ją labai paveikė COVID-19 virusas, liepos mėnesi mirė jos sesuo, su kuria buvo labai artimos ir galiausiai prie jos prastėjančios emocinės būsenos prisidėjo tėčio vis blogėjanti sveikata. Mama pradėjo paniškai bijoti visų ligų, kad nesusitvarkys, kad ir jos sveikata blogėja, kad abu su tėvu užsikrės, tada niekas negalės jiems padėti. Tėvas buvo sąmoningas, tačiau mamos tokios būsenos nesuprato, buvo pripratęs, kad mama visada juo rūpinosi ir pasirūpins. Dėl tėvo mirties jaučiasi nukentėjusi, nes mano, jog tėvas dar būtų gyvenęs (1 t., b. l. 42-43, 46-47).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad nepamena ar ant tėčio kaklo visada būdavo šalikas. Medikamentai miegui gerinti buvo išrašyti mamai. Tėtį paskutinį kartą matė rugpjūčio 30 dieną, matė ant jo kūno kraujosruvas ir sužalojimus, kurie atsirado tada, kai jam ligoninėje statė lašelines. Seselės sakė, kad pas tėtį labai silpnos kraujagyslės ir jam nuo kiekvieno prisilietimo jos trūksta. 2021 m. rugsėjo 1 d., užėjusi į tėčio kambarį, jį pamatė jau mirusį, kūnas buvo užklotas iki kaklo, galva buvo kažkuo apvyniota. Visą laiką mamos ir tėčio santykiai buvo puikūs, nebuvo jokių pykčių. Kai parvežė tėtį iš ligoninės, mamos būklė buvo prasta, mama jautė įtampą, bijojo. Tai nebuvo jos įprasta būklė.

Liudytoja K. B. nurodė, kad kaltinamoji yra jos teta, t. y. jos mamos sesuo, ji sutinka duoti parodymus. 2013 metais, kai jos dėdę V. ištiko insultas, kaltinamoji nuoširdžiai juo rūpinosi, prižiūrėjo namus, sodą. Kaltinamąją ir K. V. D. siejo labai gražūs santykiai. Apie įvykį sužinojo tada, kai jai paskambino pusseserė V. ir telefonu papasakojo kas įvyko. Tetą L. T. D. paskutinį kartą matė 2020 m. vasario 23 d. savo mamos namuose, bet šiaip teta jai dažnai skambindavo. Pokalbių metu teta pergyveno, kaip jai reikės rūpintis dėde, skųsdavosi savo fiziniais negalavimais.

Liudytoja V. P. nurodė, kad K. V. D. pradėjo slaugyti 2020 m. rugpjūčio 28 d. Ji aptvarkydavo ligonį, pamaitindavo, pakeisdavo pampersus, būdavo maždaug iki 17 val. Atėjusi rugsėjo 1 d., K. V. D. rado mieguistą, mažai reaguojantį, jis nei valgė, nei gėrė. L. T. D. buvo geros nuotaikos, iškepė blynų su obuoliais. Prieš 15 val. L. T. D. jai leido eiti į namus, kadangi ligonis buvo mieguistas, snaudė, nors į jų pokalbį įsiterpdavo. Ji išėjo 15.15 val. Apie 16.30 val. jai paskambino L. T. D. dukra ir paklausė kada ji išėjo, kokia buvo tėtės būklė jai išeinat. Jai atsakius, L. T. D. dukra pasakė, kad L. T. D. telefonu prisipažino nužudžiusi K. V. D. ir dabar eina nusižudyti pati. Ji nepatikėjo, todėl apie 17.30 val. pati paskambino. Atsiliepė velionio dukra ir patvirtino, kad K. V. D. yra miręs, po to ragelį perėmė L. T. D.. Ši jai pasakė, kad negi ji nematė, kad jai „važiuoja stogas“. Konkretaus susitarimo kokiomis valandomis ji dirbs, nebuvo. Ji ateidavo maždaug 9 val. ir išeidavo apie 17 val. Ji pradėjo dirbti rugpjūčio 28 d., paskutinį kartą gyvą K. V. D. matė rugsėjo 1 d. K. V. D. nevaikščiojo, kažkiek pats pavalgydavo. Rugsėjo 1 d. buvo šilta, jai išeinant, velionis buvo su pampersais, maikute, ant kaklo buvo uždėtas šalikėlis, kad neperpūstų, nes langai buvo atidaryti, buvo užklotas kaldra. Tą dieną L. T. D. atrodė įprastai, gal tik kiek nerami, tačiau buvo geros nuotaikos. Tą dieną velionis buvo mieguistas, o prieš tai kitomis dienomis to nebūdavo. Jai L. T. D. sakė, kad K. V. D. davė miegui tablečių. Būtent tą dieną K. V. D. nei valgė, nei gėrė, kai kitas dienas valgydavo ir gerdavo normaliai. Jai L. T. D. sakė, kad vyrui davė dvi tabletes.

Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jos specialybė yra slaugytoja. 2020 m. rugpjūčio mėnesį jai kelis kartu paskambino moteriškė, vardu L., ir paklausė ar ji sutiktų padėti slaugyti jos sutuoktinį V.. Jai sutikus, jos susitiko rugpjūčio 24 d. L. pasirodė kaip normali, adekvati moteris. 2020 rugpjūčio 28 d. jai paskambino L. ir pasakė, kad sutuoktinį namo parveža po pietų, apie 16 val. Ji į jų namus atvažiavo apie 16.30 val., ligonio dar nebuvo. Jį parvežė 19 val. Ligonis V. buvo adekvatus, bendraujantis, šviesaus proto, tik negalėjo vaikščioti. Pas ligonį į namus atėjo kitą rytą apie 8.30 val. Atėjusi iškarto pakeitė V. pampersą, paklausė kaip savijauta. V. pasakė, kad normaliai, dar paminėjo, kad yra susitaikęs su tuo, jog yra ligonis. V. valgė ir gėrė pats, tik viską jam reikėdavo padėti ant staliuko, kad pasiektų pasiimti. Taip laiką pas L. ir V. praleido šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, tai yra ateidavo rytą 8.30 val., o išeidavo apie 17 val. Dar šeštadienį L. V. ant krūtinės ir pečių buvo uždėjusi trikotažinį margą šaliką, kad neperpūstų vėjas, tas šalikas visada taip ir buvo. Antradienį, rugsėjo 1 d., atėjo kaip įprastai 8.30 val., paklausė L., kaip ligonis. L. atsakė, kad šiandien V. mieguistas. Paaiškino, kad iš vakaro davė miegui vieną tabletę, nes prieš tai naktimis jis būdavo neramus. Paminėjo, kad ta viena tabletė nesuveikė, todėl davė dar. Jai pasisveikinus su V., šis jai atsakė murmesiu, bet ji suprato, kad jis girdi. Paklausus ar šis nori valgyti, jis atsakė, kad ne. Būdamos su L. V. kambaryje, jos kalbėjosi, V. į jų pokalbį įsiterpė, iš to suprato, kad V. jas girdi, yra sąmoningas. Apie 15 val. L. jai pasakė, kad V. mieguistas, todėl jos pagalbos kaip ir nereikia, ji gali eiti. Ji išėjo 15.15 val., išeidama tiksliai užfiksavo laiką. 16.30 val. jai paskambino L. ir V. duktė V., paklausė, kelintą valandą ji išėjo. Jai atsakius, V. pasakė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad nužudė tėvą ir dabar eina nusižudyti pati. Jai pasakius, kad tuo netiki, V. pasakė, kad tam ją ir išleido anksčiau, nes mama ne tas žmogus, kuris leistų anksčiau išeiti. Negalėdama nusiraminti, 17.30 val. paskambino į L. namus. Atsiliepė moteriškas balsas, ji iškarto nepažino kas atsiliepė, paklausė, kaip jų ligonis. Jai atsakė, kad ligonis miręs, suprato, jog kalbėjo V.. Tada telefono ragelį paėmė L., kuri jai pasakė teiginį, kaip klausimą: ,,ar tu nematei, kad man važiuoja stogas". Ji matė, kad L. nervinga, bet nepagalvojo, kad gali taip įvykti. Jai pasirodė keista, kad šiaip L. vis jos prašydavo, jog ji pabūtų ilgiau, o tą dieną L. jos neprašė pabūti, o netgi pasiūlė eiti namo anksčiau. L. anksčiau nepažinojo, pirmą kartą susitikus, ši atrodė inteligentiška, išsilavinusi moteris. Iš kalbų suprato, kad moteris visą gyvenimą save mylėjo, rūpinosi savimi, o šiuo meta gyvena kažkokiose baimėse, nes kalbėjo, kad labai bijo koronos viruso, bijo tokio gyvenimo ir gaili savęs (1 t., b. l. 56-58).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jos pagarsinti parodymai yra teisingi.

Ataskaitos žiūryklėje nurodyta, kad įvykis įregistruotas 2020 m. rugsėjo 1 d., 17.21 val., pranešėja V. M.. Aplinkybės: rado namuose lovoje mirusį tėvą V. D. 82 m., šalia esanti pranešėjos mama teigia, kad prieš 2 valandas jį nužudė, pasmaugė. Pranešėja smurto žymių nemato, nežino ar mama tikrai nužudė, ar jai sutriko psichika (1 t., b. l. 23).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. 17 val. 23 min. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėja (duomenys neskelbtini), Rado namuose lovoje mirusį tėvą K. V. D., o šalia esanti pranešėjos mama teigia, kad prieš 2 valandas jį nužudė, pasmaugė. Pranešėja smurto žymių nemato, nežino ar mama tikrai nužudė, ar jai sutriko psichika. Apie 17 val. 29 min., atvykus nurodytu adresu, lauke pasitiko V. M., kambaryje rado lovoje, be gyvybės ženklų gulintį K. V. D., šalia jo ant fotelio sėdėjo L. T. D., kuri klausiama atsakė, kad vakar vakare davė ,,penkiagubą“ dozę raminamųjų vaistų, o šiandien vyras buvo panašus į „daržovę“, nieko nekalbėjo, bet kvėpavo. L. T. D. teigė, kad yra pervargusi dėl vyro ligos, kuris, negalėdamas pasikelti, naktimis nemiegojo, vis keldavosi iš lovos, todėl šiandien neišlaikiusi slegiamos būsenos, pasiėmusi šaliką savo vyrą pasmaugė. Pati nurodė, kokius vaistus davė vyrui, kur padėjo šaliką, kuriuo smaugė vyrą. Vaistus, kuriuos davė vyrui, L.T. D. nurodė, kad turi su savimi kišenėje. Paprašyta, iš kišenės išėmė lapelį „Eunictin 10 mg“, kuriame buvo 9 tabletės, vienos tabletės nebuvo. Paklausta, kur padėjo lapelį išėmusi tabletes, kurias davė savo vyrui. L. T. D. atsakė: „kažkur išmečiau, dabar neatsimenu kur“. Šaliką, kuriuo, kaip teigė L.T. D., parodė, kad padėjo vonioje, ant vonios krašto, mėlynos spalvos plastikiniame kibirėlyje, kuriame buvo mėlynos spalvos plastikinis maišelis, užrištas, jame matėsi raudonos spalvos audinys. L. T. D. atrodė rami, į klausimus atsakinėjo aiškiai ir tvirtai. Teigė, kad tikslus pasmaugimo laikas yra 15.30 val. Paklausta, ar pati nevartoja kokių vaistų ar neserga jokiomis ligomis, L.T. D. atsakė, kad neserga, yra sveika, bet labai sunkiai slaugė savo sergantį vyrą, yra pervargusi, negalėjo miegoti naktimis (1 t., b. l. 21-22).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta 2020 m. rugsėjo 1 d., 20.20 val. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Patekus į gyvenamą patalpą, kambario gale, palei sieną, stovi lova, ant kurios po antklode guli vyriškos lyties lavonas. Jo galva nukreipta į dešinės pusės sieną, veidas nukreiptas į lubas. Lavonas guli ant nugaros, kojos ištiestos, rankos sulenktos, plaštakos sudėtos ant juosmens. Ant galvos per smakrą užrišta skarelė. Lavonas aprengtas pilkos spalvos džemperiu, sauskelnėmis, ant kojų uždėtos kojinės. Nuo lavono kaklo ant lipnios plėvelės paimtos mikrodalelės, kurios supakuotos į baltos spalvos voką. Lavono kairėje ausyje yra raudonos spalvos dėmė, tai pat raudonos spalvos dėmės yra ties ausimi ant pagalvės ir ant džemperio. Priešais lovą dešinėje pusėje stovi stalas ant kurio sudėti vaistai ir higienos priemonės. Prie durų stovi šiukšlių dėžė, kurioje yra įdėtas plastikinis maišelis. Maišelis užrištas. Jame yra šalikas. Ant šaliko matomos raudonos spalvos dėmės. Šalikas paimamas supakuojamas į paketą (1 t., b. l. 26-36).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaistų lapelis su 9 tabletėmis, paimtas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Plokštelėje yra 10 lizdelių, vienas tuščias, 9 lizdeliuose yra baltos spalvos, nuožulniais kraštais, plokščios, apvalios tabletės. Permatome plokštelės pusėje ant tablečių yra įspaudas ,,Eunocin”. Ant plokštelės folijos užrašai ,,Eunocin 10 mg", ,,Nitrazepamum Gedeon Richter Plc" (1 t., b. l. 70, 73-74).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti K. V. D. rūbai, paimti reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Ant šviesių, ilgomis rankovėmis marškinių apykaklės, nugaros srityje, yra raudonos spalvos dėmė (1 t., b. l. 77-79, 80-82).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas šalikas, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Šalikas megztas pramoniniu būdu, raudonos, baltos, žalios, gelsvos, juodos, mėlynos spalvų, horizontaliomis juostomis, šaliko galai raudonos spalvos su kutais. Šaliko viduryje matyti raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 84-86).

Specialisto išvadoje Nr. M 778/2020(02) nurodyta, kad K. V. D. mirties priežastis stranguliacinė asfiksija, suspaudžiant kaklą smaugvirve. Į tai nurodo horizontali, uždara stranguliacinė vaga kakle, ryškios, intensyvios lavondėmės, cianozė veide, taškinės ir susiliejančios kraujosruvos veide, akių junginėse, lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklyje, po plaučių krūtinplėvėmis (Tardje dėmės), poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kraujas kairėje išorinėje klausos landoje, kraujosruvos liežuvio šaknyje, galvos sukamojo raumens dešinėje, gerklų komplekso srityje, skystas tamsus kraujas, vidaus organų pilnakraujystė. K.V. D. mirtis GMP konstatuota 2020-09-01 17.44 val. K.V. D. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. K.V. D. kūne rasta stranguliacinė vaga kakle padaryta lanksčiu pailgą formą turinčiu daiktu suspaudžiant kaklą. Mirtis nuo asfiksijos įvyksta per 3-5 min. Poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose, kraujosruvos liežuvio šaknyje, galvos sukamojo raumens dešinėje, gerklų komplekso srityje, taškinės ir susiliejančios kraujosruvos veide, akių junginėse, lūpų gleivinėje ir dantenose, antgerklyje, po plaučių krūtinplėvėmis laikytinos stranguliacinės asfiksijos išraiška, t. y. susidarė suspaudžiant kaklą. Stranguliacinė asfiksija vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymų baigėsi K. V. D. mirtimi. Taip pat K. V. D. kairėje plaštakoje ir kairiame dilbyje konstatuotos poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, galimai artimų stranguliacinei asfiksijai metu, tikėtina K. V. D. ginantis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įtakos mirčiai neturėjo. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. K. N. D. sukelti asfiksijos pats negalėjo (1 t., b. l. 63-67).