- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2-796-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00922-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Agnė Tikniūtė, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- K. Z., uždarosios akcinės bendrovės „Indema“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Duqra“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių K. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Duqra“ pareiškimą dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemės namai“ bankroto byloje, kurioje suinteresuoti asmenys (kreditoriai) – K. Z. ir uždaroji akcinė bendrovė „Indema“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Žemės namai“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Duqra“ 35 020,39 Eur finansinis reikalavimas.
2. BUAB „Žemės namai“ nemokumo administratorė prašė padidinti pareiškėjos UAB „Duqra“ finansinį reikalavimą iki 45 361,38 Eur. Nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi BUAB „Žemės namai“ suteikė 32 810 Eur paskolą. Aplinkybę, kad tokio dydžio paskola buvo suteikta, patvirtina banko sąskaitos išrašas. Šiame banko išraše nurodyta 250 Eur suma, kuri 2019 m. liepos 30 d. UAB „Žemės namai“ pervesta pareiškėjai, pripažintina sumokėtomis palūkanomis pagal Paskolos sutarties 3 punktą. Pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį pareiškėja sumokėjo 12 551,38 Eur sumą BUAB „Žemės namai“ kreditoriams tiesiogiai. Nurodyta sutartis kvalifikuotina skolos perkėlimo sutartimi, pagal kurią UAB „Duqra“ perėmė UAB „Žemės namai“ skolą. Dėl to pareiškėja įgijo 12 551,38 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Žemės namai“. Pripažino, kad tarp perimtų dokumentų nėra mokėjimo išrašo, patvirtinančio, jog pareiškėja sumokėjo 5 082 Eur advokatų profesinei bendrijai (toliau – APB) „Confidence in Law“. Mokėjimo pareiga įtvirtinta reikalavimo teisių perleidimo sutartyje, todėl šios sumos turi būti grąžintos, nes vienas subjektas neturi teisės neatlygintinai dengti kito verslo subjekto skolų.
Šalies argumentai
3. BUAB „Žemės namai“ kreditoriai K. Z. ir UAB „Indema“ nesutiko su prašymu padidinti pareiškėjos UAB „Duqra“ antros eilės finansinį reikalavimą iki 45 361,38 Eur. Nurodė, kad prašymas patikslinti finansinį reikalavimą pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnyje nustatytą terminą. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas JANĮ 41 straipsnio terminas, ir neprašė šio termino atnaujinti. Pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo sumos padidinimo nepagrįstas jokiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš BUAB „Žemės namai“ sąskaitos buvo nuolat išimami grynieji pinigai. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos kreditorės Terra firma Ltd ir UAB „Tele2“ yra įtrauktos į BUAB „Žemės namai“ kreditorių sąrašą. Pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais sumokėta BUAB „Žemės namai“ kreditoriams pagal reikalavimo perleidimo sutartį, patvirtina, kad buvo sumokėta tik 2 224,67 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies – padidino kreditorės UAB „Duqra“ antros eilės reikalavimą BUAB „Žemės namai“ bankroto byloje iki 36 419,58 Eur; kitą reikalavimo dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi šalys susitarė įforminti per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos faktiškai suteiktą 32 810 Eur dydžio paskolą UAB „Žemės namai“. Pateiktas pareiškėjos sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėja minėtu laikotarpiu pervedė UAB „Žemės namai“ 32 810 Eur, o pastaroji 2019 m. liepos 30 d. pervedė pareiškėjai 250 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėja įrodė aplinkybę, kad 32 560 Eur (32 810 - 250) dydžio paskolą suteikė BUAB „Žemės namai“ iki paskolos sutarties pasirašymo. Nemokumo administratorės paaiškinimą, kad 250 Eur suma turėtų būti vertinama kaip paskolos davėjai sumokėtos palūkanos pagal paskolos sutarties 3 punktą, teismas pripažino nepagrįstu. Pagal paskolos sutarties 3 punktą paskolos gavėja įsipareigojo mokėti 2 proc. metinių palūkanų. Tačiau ši paskolos sutartis pasirašyta po paskolintų sumų pervedimo praėjus dviem mėnesiams, o 250 Eur suma buvo grąžinta pareiškėjai 2019 m. liepos 30 d., kai dar nebuvo nei suteikta visa paskolos suma, nei susitarta dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos. Teismas atmetė kaip neįrodytus kreditorės UAB „Indema“ argumentus, kad pareiškėją su UAB „Žemės namai“ galėjo sieti ir rangos sutartiniai santykiai, todėl pati pareiškėja gali būti skolinga BUAB „Žemės namai“.
6. Teismas nurodė, kad UAB „Duqra“ ir UAB „Žemės namai“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria pareiškėja grindė reikalavimo 12 551,38 Eur dalį, turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101–6.110 straipsniuose reglamentuojamas reikalavimo perleidimo sąlygas. Dėl to teismas nesutiko su nemokumo administratore, kad šią sutartį reikėtų kvalifikuoti kaip skolos perkėlimo ar skolininko ir trečiojo asmens susitarimą sumokėti už skolininką jo kreditoriams. Nė vienoje reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygoje nėra kalbama apie tai, kad UAB „Duqra“ įsipareigoja sumokėti UAB „Žemės namai“ skolas jos kreditoriams. Kadangi iš pateiktos sutarties sąlygų negalima nustatyti šalių teisinių santykių prigimties, teismas šios sutarties nepripažino tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjos UAB „Duqra“ prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį.
7. Pareiškėja pateikė teismui mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad 2019 m. gruodžio 18 d. ji sumokėjo 157,01 Eur UAB „Tele2“, 2020 m. vasario 25 d, 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. liepos 9 d. sumokėjo 114 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), 2020 m. kovo 10 d. sumokėjo 139,39 Eur UAB „Euremsta“, 2020 m. balandžio 28 d. sumokėjo 9,28 Eur valstybės įmonei (toliu – VĮ) „Registrų centras“, 2020 m. vasario 11 d. sumokėjo 2 000 Eur UAB „Soscredit“ ir 2020 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 1 439,90 Eur APB „Confidence in Law“. Visuose šiuose mokėjimuose nurodyta, kad mokama už UAB „Žemės namai“. Bendra sumokėta suma – 3 859,58 Eur. Nei pareiškėja, nei nemokumo administratorė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad UAB „Žemės namai“ buvo skolinga įvardytiems asmenims. Tačiau, teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Žemės namai“ pirmiau įvardytiems kreditoriams turėjo pinigines prievoles, kurių bendra suma – 3 859,58 Eur, ir kurias už UAB „Žemės namai“ įvykdė pareiškėja UAB „Duqra“. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėja įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos iš UAB „Žemės namai“ (CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalys).
8. Taigi, teismas pripažino pagrįstu ir UAB „Žemės namai“ bankroto byloje patvirtino 36 419,58 Eur (32 560 Eur pagal paskolos sutartį + 3 859,58 Eur pagal mokėjimo dokumentus) dydžio kreditorės UAB „Duqra“ antros eilės finansinį reikalavimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
9. Kreditorius K. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties dalį dėl antros eilės kreditorės UAB „Duqra“ finansinio reikalavimo 3 859,58 Eur dalies patvirtinimo (pagal mokėjimo dokumentus); priteisti iš atsakovės BUAB „Žemės namai“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Byloje nėra UAB „Žemės namai“ buhalterinės apskaitos duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad UAB „Žemės namai“ turėjo teisinį pagrindą atlikti mokėjimus įmonėms UAB „Tele2“, VMI, UAB „Soscredit“, UAB „Euremsta“, VĮ „Registrų centras“, APB „Confidence in Law“ ir Terra Firma Ltd, bei kad šių mokėjimų neatliko. Byloje nėra jokių duomenų, kad BUAB „Žemės namai“ nemokumo administratorė kreipėsi į nurodytus juridinius asmenis dėl duomenų iš jų buhalterinės apskaitos gavimo ir / ar derinęs tarpusavio skolų likučius.
9.2. Įrodinėjimo našta dėl kreditorinio reikalavimo fakto ir dydžio tenka pareiškėjai (ir nemokumo administratorei), todėl nei UAB „Duqra“, nei administratorei nepateikus teismo įpareigotų pateikti dokumentų – konstatuotina, kad kreditorinio reikalavimo faktas ir dydis buvo neįrodytas.
10. Kreditorė UAB „Indema“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą dėl UAB „Duqra“ reikalavimo padidinimo iki 36 419,58 Eur perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas UAB Duqra“ finansinį reikalavimą, pažeidė imperatyvias JANĮ 41, 42 straipsniuose įtvirtintas normas, nustatančias, kad kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pateikti per JANĮ nustatytus terminus, nepateikus reikalavimų – juos teismas turi teisę tvirtinti tik tuo atveju, jei termino praleidimo priežastį pripažįsta svarbia.
10.2. Teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. ar UAB „Žemės namai“ skolinga UAB „Duqra“, jeigu taip – kokią sumą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepašalinęs prieštaravimų ir nesant įrodymų apie UAB „Duqra“ reikalavimo pagrįstumą, nepagrįstai patvirtino UAB „Duqra“ finansinį reikalavimą.
10.3. Teismas įpareigojo tiek nemokumo administratorę, tiek UAB „Duqra“ pateikti visus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti, ar UAB „Žemės namai“ yra skolingi pareiškėjai, tačiau nei pareiškėja, nei administratorė visa apimtimi įpareigojimų neįvykdė, UAB „Indema“ procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų nepaneigė, todėl UAB „Duqra“ neįrodė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo (nei faktinio, nei teisinio atsiradimo pagrindo, nei skolos dydžio).
10.4. Teismas laikė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. spalio 30 d. pervesta 32 560 Eur suma yra paskola, nors (1) visuose mokėjimų paskirtyse nėra nurodyta, jog tai „paskola“, nenurodyta jog pervedama „pagal paskolos sutartį“; (2) jokia paskolos sutartis, kuri būtų sudaryta tarp UAB „Žemės namai“ ir UAB „Duqra iki 2019 m. balandžio 5 d., byloje nepateikta. Akivaizdu, kad jeigu būtų susitarta dėl paskolos, sutartis būtų sudaryta iki pavedimo, atliekant pavedimą bet kuris protingas asmuo (ypač du juridiniai asmenys – verslininkai) nurodytų, jog tai yra paskola.
10.5. Teismas laikė, kad 3 859,58 Eur UAB „Duqra“ reikalavimas yra pagrįstas, nors byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog tuo metu (pavedimo atlikimo konkrečiam kreditoriui momentu) UAB „Žemės namai“ buvo skolinga atitinkamam kreditoriui, pagal kokią sutartį / sąskaitą ir pan., kad po to nebuvo atliktas įskaitymas ar kitos ūkinės operacijos (nėra nei buhalterinių operacijų registrų tarp UAB „Duqra“ ir UAB „Žemės namai“, nei atitinkamų buhalterinių operacijų registrų tarp UAB „Žemės namai“ ir tų kreditorių, kuriems tariamai UAB „Duqra“ pervedė lėšas už UAB „Žemės namai“).
10.6. Nei UAB „Duqra“, nei UAB „Žemės namai“ nepaneigė byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šių bendrovių egzistavo ir kiti santykiai (ranga projekte „Aludarių 88“ ir dėl reklamos sienelės perdarymo, kitų paslaugų).
10.7. Teismas nutartyje pažymėjo, kad UAB „Indema“ nepateikė įrodymų apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-818-852/2021 pateiktus duomenis, jog UAB „Duqra“ nėra tarp UAB „Žemės namai“ kreditorių. Tačiau šiuos įrodymus UAB „Indema“ pateikė teismui kartu su 2021 m. vasario 12 d. atskiruoju skundu, po kurio teismas išskyrė civilinę bylą dėl UAB „Duqra“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. Todėl teismas, net ir esant pateiktiems įrodymams, jų nevertino.
10.8. Teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota contra spoliatorem prezumpcija nustato, kad šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Todėl tiek UAB „Duqra“, tiek nemokumo administratorei atsisakius pateikti pirminės apskaitos dokumentus, buhalterinių operacijų registravimo žurnalus, neteikiant jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Indema“ pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog UAB „Indema“ pateikti įrodymai nepagrįsti, nepagrįstai netaikė contra spoliatorem taisyklės.
Atsiliepimas
11. Atsakovė BUAB „Žemės namai“ atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo, kad pagal banko išrašus matyti, jog UAB „Duqra“ pervedė lėšas tretiesiems asmenims, pirminiu mokėtoju nurodydama BUAB „Žemės namai“, todėl darytina išvada, kad UAB „Duqra“ padengė BUAB „Žemės namai“ skolas tretiesiems asmenims. BUAB „Žemės namai“ nemokumo administratorė visus su reikalavimo perleidimo sutartimi susijusius dokumentus pateikė pirmosios instancijos teismui, todėl šioje situacijoje yra spręstinas 2020 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytos reikalavimo perleidimo (skolos perkėlimo) sutarties galiojimo klausimas. Kita vertus, nesant pirminių dokumentų, kurių pagrindu UAB „Duqra“ įgytų neabejotiną reikalavimo teisę į BUAB „Žemės namai“, šis ginčas yra išspręstinas teismo nuožiūra priimant teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies patenkino BUAB „Žemės namai“ nemokumo administratorės prašymą padidinti kreditorės UAB „Duqra“ finansinį reikalavimą BUAB „Žemės namai“ bankroto byloje. Kreditorė UAB „Duqra“ šios nutarties neskundžia, atskiruosius skundus pateikė kiti BUAB „Žemės namai“ kreditoriai – K .Z. ir UAB „Indema“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas padidino kreditorės UAB „Duqra“ reikalavimą iki 36 419,58 Eur.
14. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
15. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, iš esmės nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
16. Pažymėtina, kad, skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi kilus poreikiui tikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Žemės namai“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – ir kreditorės UAB „Duqra“ 35 020,39 Eur finansinis reikalavimas. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Nemokumo administratorė 2021 m. vasario 2 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintus BUAB „Žemės namai“ kreditorių reikalavimus, be kita ko, padidinti kreditorės UAB „Duqra“ reikalavimą iki 45 361,38 Eur. Apeliantė teigia, kad šis reikalavimas pateiktas praleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir nenurodžius termino praleidimo priežasčių. Tačiau byloje nėra ginčo, kad pradinis kreditorės UAB „Duqra“ reikalavimas buvo pateiktas per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi iš dalies patvirtintas patikslintas kreditorės UAB „Duqra“ reikalavimas, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šį reikalavimą, pažeidė imperatyvias JANĮ 41 straipsnio normas.
18. Teismo patvirtintą kreditorės UAB „Duqra“ reikalavimą, kurį apeliantai ginčija, sudaro dvi dalys, grindžiamos skirtingais pagrindais, t. y. 32 560 Eur dalis reikalavimo pagal 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ir 3 859,58 Eur dalis reikalavimo pagal mokėjimus, atliktus už skolininkę BUAB „Žemės namai“.
Dėl reikalavimo dalies pagal 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį
19. Byloje nustatyta, kad UAB „Duqra“ ir UAB „Žemės namai“ 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi šalys susitarė įforminti per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos faktiškai suteiktą 32 810 Eur dydžio paskolą UAB „Žemės namai“. Pateiktas UAB „Duqra“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėja minėtu laikotarpiu pervedė UAB „Žemės namai“ iš viso 32 810 Eur, o pastaroji 2019 m. liepos 30 d. pervedė pareiškėjai 250 Eur. Visų mokėjimų paskirtyse abstrakčiai nurodyta „pagal sutartį“. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad mokėjimų paskirtyse nėra nurodytas sutarties pobūdis, nepaneigia šalių susitarimo dėl paskolos suteikimo, kuris vėliau buvo įformintas abiejų šalių vardu sudaryta rašytine paskolos sutartimi. Ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta jau po atliktų mokėjimų, taip pat nepaneigia, jog šiais mokėjimais atsakovei faktiškai buvo suteikta paskola. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėti mokėjimai buvo atlikti vykdant atsiskaitymus už kokias nors atsakovės (ar trečiųjų asmenų) suteiktas paslaugas, atliktus rangos darbus ar parduotas prekes. Apeliantė byloje yra pateikusi pareiškėjos interneto svetainėje viešai skelbtą informaciją, kad UAB „Žemės namai“ yra UAB „Duqra“ vystomo gyvenamųjų namų projekto „88 Aludariai“ rangovas / partneris. Tačiau šių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjos atlikti mokėjimai į atsakovės sąskaitą yra susiję su šalių rangos sutartiniais santykiais, o ne paskolos sutartimi. Tokie apeliantės teiginiai vertintini kaip nepagrįstos prielaidos, todėl šie argumentai atmestini (CPK 178 straipsnis).
20. Apeliantė byloje taip pat yra pateikusi UAB „Žemės namai“ išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras pareiškėjai UAB „Duqra“ už reklaminę sienelę (jos perdarymą), paslaugas. Pažymėtina, kad dvi iš šių sąskaitų išrašytos 2020 metais, t. y. jau po paskolos sutarties sudarymo ir minėtų mokėjimų atlikimo. Kitų dviejų sąskaitų, išrašytų 2019 m. liepos 29 d. (4 840 Eur) ir 2019 m. rugsėjo 27 d. (4 356 Eur), sumos neatitinka pareiškėjos atliktų mokėjimų sumų. Be to, šių dviejų sąskaitų bendra suma yra mažesnė nei pareiškėjos atliktų mokėjimų bendra suma. Dėl to šie įrodymai nepaneigia teismo išvados, kad minėtais mokėjimais pareiškėja suteikė atsakovei paskolą (CPK 185 straipsnis).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja įrodė, kad atsakovė BUAB „Žemės namai“ negrąžino 32 560 Eur pareiškėjos suteiktos paskolos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šį reikalavimą.
Dėl reikalavimo dalies pagal mokėjimus, atliktus už skolininkę BUAB „Žemės namai“
22. Byloje yra pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja UAB „Duqra“ 2019 m. gruodžio 18 d. sumokėjo 157,01 Eur UAB „Tele2“, 2020 m. vasario 25 d, 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. liepos 9 d. sumokėjo 114 Eur VMI, 2020 m. kovo 10 d. sumokėjo 139,39 Eur UAB „Euremsta“, 2020 m. balandžio 28 d. sumokėjo 9,28 Eur VĮ „Registrų centras“, 2020 m. vasario 11 d. sumokėjo 2 000 Eur UAB „Soscredit“ ir 2020 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 1 439,90 Eur APB „Confidence in Law“. Visuose šiuose mokėjimuose nurodyta, kad pradinis mokėtojas yra UAB „Žemės namai“. Bendra sumokėta suma – 3 859,58 Eur.
23. Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo bendrą 3 859,58 Eur sumą už UAB „Žemės namai“ nurodytiems kreditoriams, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos iš skolininkės UAB „Žemės namai“.
25. Apeliantai teigia, kad nei pareiškėja, nei BUAB „Žemės namai“ nemokumo administratorė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turėjo pareigą sumokėti nurodytas sumas minėtiems kreditoriams, nors teismas buvo įpareigojęs pateikti tokius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra pateikta pirminių BUAB „Žemės namai“ buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių atsakovės turėtas prievoles minėtiems kreditoriams, tačiau byloje nėra ir jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nurodyti mokėjimai už UAB „Žemės namai“ atlikti nepagrįstai arba kad buvo kokie nors susitarimai tarp UAB „Duqra“ ir UAB „Žemės namai“ dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ar pan. Viena iš kreditorių, kuriai buvo sumokėta, – UAB „Tele2“ – yra pareiškusi 63,02 Eur finansinį reikalavimą UAB „Žemės namai“ bankroto byloje, o tai patvirtina, kad tarp jų buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka, jog būtų galima konstatuoti, kad atsakovė liko skolinga pareiškėjai 3 859,58 Eur sumą.
26. Apeliantė UAB „Indema“ remiasi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-818-852/2021 pateiktu BUAB „Žemės namai“ 2020 m. balandžio 1 d. kreditorių sąrašu, kuriame, anot apeliantės, UAB „Duqra“ nėra nurodyta. Tačiau šis teiginys yra neteisingas, nes, kaip matyti iš minėto kreditorių sąrašo 45 punkto, jame yra nurodyta kreditorė UAB „Duqra“ su pradiniu 35 020,39 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Be to, pažymėtina, kad dalis nurodytų mokėjimų už UAB „Žemės namai“ atlikta po 2020 m. balandžio 1 d., todėl šie mokėjimai ir negalėjo būti įtraukti į minėtą sąrašą jo sudarymo momentu.
27. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės 3 859,58 Eur dydžio prievolę pareiškėjai ar keltų pagrįstų abejonių dėl šios prievolės atsiradimo ar galiojimo, byloje nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šią UAB „Duqra“ reikalavimo dalį.
28. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantų skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl apeliantų skundai netenkintini, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.