Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovui asmeniškai. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas ir AB „Citadele“ bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Citadele“ bankas suteikė atsakovui 3674,00 Eur vartojimo kreditą bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį. Ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir išmokėjo sutartyje nurodytą sumą atsakovui. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas ieškovui 3529,05 Eur negrąžinto kredito, 150,98 Eur palūkanų. 2017 m. gegužės 10 d. ieškovas ir AB „Citadele“ bankas pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią AB „Citadele“ bankas atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2017-16059. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Pažymėtina tai, kad teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. kovo 2 d. pranešimu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 3529,05 Eur skolą ir 150,98 Eur palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.90 straipsnis, CK 6.870 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 15,2 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą (3529,05 Eur) skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovas taip prašo priteisti iš atsakovo 331,20 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 8.1 punkte šalys susitarė, jog kredito gavėjas laiku ir (ar) visiškai nesumoka sutartimi aptartų mokėjimų, atsakovas įsipareigoja mokėti kredito davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovo reikalavimas dėl 331,20 Eur delspinigių, paskaičiuotų už pradelstas atsiskaityti dienas (180 d.) laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4011,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 90,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, j. a. k. 125026242, iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3529,05 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus didešimt devynis eurus 5 ct) skolos, 150,98 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 98 ct) palūkanų, 331,20 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 20 ct) delspinigių, 15,2 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už kredito sumą (3529,05 Eur) skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (4011,23) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.