- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- e2-978-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00684-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energovia“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energovia“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1061-123/2016 pagal uždarosios akcinės bendrovės „PSBL Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energovia“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „PSBL Baltic“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės UAB „Energovia“ priteisti: 1) 219 222,80 Eur nuostolių atlyginimo; 2) 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė reiškiamų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis reikalavimų ribose. Prašymą grindė didele ieškinio suma, nurodė, kad atsakovės finansinių duomenų analizė nepaneigia aplinkybės, jog reikalaujama suma yra atsakovei didelė. Akcentavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas kitoje ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje dėl baudų iš atsakovės priteisimo (c. b. Nr. e2S-911-730/2015) 2015-03-17 nutartimi jau buvo pripažinęs būtinumą atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos 222 771,34 Eur dydžio reikalavimo ribose, kurį sudaro: 219 222,8 Eur ieškinio suma; 2 078 Eur žyminis mokestis; 18,54 Eur išlaidos už VĮ Registrų centras duomenis; 1 452 Eur išlaidos už auditoriaus išvadą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-08 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovei UAB „Energovia“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 219 222,80 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leidžiant atsakovei atlikti iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškove.
Teismas nurodė, jog esant turtiniam ginčui paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos, juolab kad pradinėje bylos stadijoje teismui nėra žinomas atsakovo finansinis pajėgumas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Teismas sprendė, jog ieškinio suma yra didelė, objektyviai padidinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat nurodė, kad yra tikimybė, jog atsakovė turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Energovia“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas visiškai nevertino, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, vien formaliai konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Nenustačius preliminaraus reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, teismas neturėjo pagrindo vertinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
2. Ieškovė reikalauja 219 222,8 Eur žalos kaip netiesioginių nuostolių atlyginimo, kuri kildinama iš šalių sudarytų sutarčių, tačiau pagal sutarčių nuostatas šalys turi atlyginti tik padarytus tiesioginius nuostolius.
3. Teismo taikyta didelės reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti, pripažįstama, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar konkrečiam atsakovui ši suma, lyginant su nuosavybe valdomo turto verte bei įsipareigojimus, yra didelė. Teismas neturėdamas aktualių duomenų apie atsakovės finansinę būklę bei negalėdamas jų įvertinti, prezumpciją taikė nepagrįstai.
4. Įvertinus su atskiruoju skundu teikiamą 2015-12-31 datai sudarytą atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą, pripažintina, jog ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Be to, pateikiami duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtina, kad atsakovė neturi įsiskolinimų valstybei.
5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims, byloje nėra jokių šią išvadą galinčių pagrįsti įrodymų. Atsakovė yra UAB „E energija“ dukterinė bendrovė. Įmonių grupė, kuriai priklauso atsakovė, vykdo itin didelius energetinius projektus, todėl akivaizdu, kad nėra jokios grėsmės, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „PSBL Baltic“ atsiliepime prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-08 nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nenurodymas teismo sutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Teismas nustatė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, todėl pripažintina, jog teismas atliko preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą.
2. Tik nagrinėjant bylą iš esmės galės būti įvertinti atsakovės teiginiai dėl negalimumo reikalauti netiesioginių nuostolių atlyginimo. Ieškovės įsitikinimu, nuostoliai padaryti dėl atsakovės tyčios arba didelio neatsargumo ir, esant atsakovės nurodytai išlygai, privalo būti atlyginti.
3. Nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebėra aktualu kaip ir kiek kreditorė pagrindė galimas grėsmes, pagrįstai ar nepagrįstai teismas vadovavosi prezumpcijomis, aktualu tik tai, ar skolininkė įrodys, kad tokių grėsmių nėra. Nors atsakovė nurodė, jog turi nekilnojamojo turto, tačiau nepateikė duomenų ar šis turtas nėra suvaržytas ar kitaip apsunkintas. Pateiktų finansinių duomenų analizė leidžia teigti, jog atsakovės veikla ir būklė nėra stabilios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė tinkamai ir nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo
Atskirajame skunde teigiama, kad teismas visiškai nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Nors pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo išreikšta itin glausta forma, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismo nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos nagrinėjamam klausimui išspręsti faktinės bei teisinės aplinkybės. Vien tai, kad teismas ėmėsi vertinti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą (grėsmės kreditoriaus interesams buvimą), leidžia daryti išvadą, kad pirmoji sąlygą – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, buvo nustatyta. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliantės skundo teiginiai, kad ieškovė apskritai negalėjusi pareikšti tokio reikalavimo dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, sutartyje dėl jų nesusitarus, šiame bylos proceso etape teisiškai nereikšmingi, jie bus išnagrinėti bei įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, taip pat netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis c. b. Nr. 2-1194/2014). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-20 nutartis c. b. Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ir pan. Tokiu atveju pripažintina, jog ieškovės materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus nustatytas tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus šalių kilusį ginčą iš esmės.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui egzistavimo vertinimo
Teismų praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, – nusprendžiant dėl jų masto. Ir nors pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nutartyje netinkamai argumentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, esant turtinio pobūdžio ginčui, jau pats savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tokie teismo motyvai nelemia vertinimo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimas buvo išspręstas neteisingai. Įvertinus bylos duomenis bei teismui prieinamuose registruose esančią informaciją (CPK 179 str. 3 d.), pripažintina, jog šioje konkrečioje situacijoje, įvertinus reiškiamo reikalavimo dydį bei apeliantės finansinę padėtį, pagrįstai buvo nustatytas grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Atskirojo skundo argumentai prielaidų kitokia išvadai padaryti neteikia. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, akcentavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-911-730/2015 jau pripažintą būtinumą atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šios nutarties teisėtumą apeliacine tvarka patikrinęs Klaipėdos apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (c. b. e2S-911-730/2015; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šis teismas vertino atsakovės finansinius duomenis, jos pajėgumą įvykdyti žymiai mažesnės, nei nagrinėjamoje byloje, pareikštos sumos reikalavimą, jeigu sprendimus būtu priimtas ieškovės naudai, nustatė tokias svarbias aplinkybes, kad 2014 metais. lyginant su ankstesniais finansiniais metais, apeliantės mokėtinos sumos bei įsipareigojimai išaugo, o grynasis pelnas sumažėjo, taip pat akcentavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie turimo turto (ne)suvaržymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-07 nutartyje atlikta apeliantės finansinių duomenų analizė, sudarė pagrindą ir šioje byloje (abi bylos vėliau sujungtos į vieną) daryti labiau tikėtiną išvadą, jog reikalavimo suma apeliantei yra didelė ir gali lemti grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
Akivaizdu, kad didelės sumos prezumpciją atsakovas gali paneigti, kadangi ji nėra absoliuti – atsakovui, siekiančiam panaikinti skundžiama nutartimi jo turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 12 str., 178 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent atsakovui yra lengviau įrodyti jo gerą finansinę padėtį ir taip paneigti teismo sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos negali sutikti ir su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą pozicija, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jau nebėra aktualu kiek pati kreditorė pagrindė galimas grėsmes jos interesams, priešingai, įrodinėjimo pareiga saisto abi šalis, juo labiau kad didelė ieškinio suma yra tik vienas iš kriterijų, leidžiančių spręsti, ar yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodyti kitas tokią grėsmę patvirtinančias aplinkybes ieškovui, prašančiam (prašiusiam) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net ir tada, kai teismas jas taikė, o atsakovas siekia jų panaikinimo, yra privalu.
Nagrinėjamu atveju su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2015-12-21 pelno (nuostolių) ataskaitą bei 2015-12-31 balansą, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina ir šiuos duomenis bei jų įtaką galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad nors 2015 metais pardavimo pajamos, palyginti su 2014 metais, išaugo, t. y. siekė 1 614 000 Eur, tačiau padidėjo ir nuostoliai – 144 000 Eur. Įvertinus balanso duomenis, spręstina, kad nors įmonė turto vertė siekia 2 088 000 Eur, tačiau įmonės turimas ilgalaikis materialusis turtas yra 575 000 Eur vertės. Be to, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 375 000 Eur. Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų apie turimo turto apsunkinimus / suvaržymus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog apeliantės finansinė būklė akivaizdžiai paneigia grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei pirmiau teismų nustatytus faktus, taikant areštą kitoje, šiuo metu prijungtoje prie nagrinėjamos bylos, byloje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-31 nutartyje (c. b. Nr. e2-1061-123/2016), išnagrinėjęs apeliantės UAB „Energovia“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, iš antstolio, vykdžiusio teismo 2016-03-08 nutartį dėl skolininko UAB „Energovia“ turto arešto, 2016-03-16 patvarkymo nustatė, kad piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymas už 219 222,8 Eur sumą visoms sąskaitoms ir įmonės kasai yra panaikintas, todėl apeliantei UAB „Energovia“ nėra jokių kliūčių mokėti atlyginimus darbuotojams. Ši aplinkybė yra svarbi ir nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, kuri reiškia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyros ir nėra pernelyg varžančios jos kasdienę ūkinę veiklą. Įvertinus ir aktualią Turto arešto aktų registro informaciją (CPK 179 str. 3 d.), matyti, jog vykdant skundžiamą nutartį realiai yra areštuotas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypai) bei transporto priemonės. Vadinasi, areštavus apeliantės konkretų turtą, ji nepatiria neproporcingai didelių suvaržymų, kurie galėtų būti nustatyti esant piniginių lėšų areštui, todėl pripažintina, jog taikyti suvaržymai nepažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso teisės principų, nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Taigi ir šiuo aspektu skundžiamos nutarties teisėtumas bei pagrįstumas nenuginčytas.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.