Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „DnB NORD“ banko ieškinį atsakovui V. S., tretysis asmuo BUAB „Fadisas“, dėl skolos, palūkanų, delspinigių, įsipareigojimo mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB DnB NORD bankas 2006-10-11 sudarė Overdrafto sutartį Nr. 690-06 TL su UAB „Fadisas“, kurios sąlygos buvo keistos ir papildytos 2007-10-09 Susitarimu Nr. 690-06TL/1(b.l.51-52), ir šios sutarties pagrindu UAB „Fadisas“ buvo suteiktas 70000 Lt dydžio overdrafto limitas su 8,54 % metine palūkanų norma apyvartinėms lėšoms papildyti, terminui iki 2008-09-30. Už laiku nesumokėtas ieškovui palūkanas, įsipareigojimo mokestį, kredito gavėjas UAB „Fadisas“ įsipareigojo mokėti ieškovui po 0,05 % dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, taip pat 0,5 % metinių palūkanų dydžio įsipareigojimo mokestį. Atsakovas V. S. laidavo už prievolių pagal 2006-10-11 Overdrafto sutartį Nr. 690-06 TL tinkamą įvykdymą, sudarydamas su ieškovu 2006-10-11 Laidavimo sutartį Nr. 690-06-1 TL (b.l.53-54), kurios sąlygos keistos ir papildytos 2008-12-05 Susitarimu Nr. 690-06-1 TL/1 (b.l.55), ir šios sutarties pagrindu laiduotojas V.Stakvilevičius įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu ir ta pačia apimtimi kaip ir tretysis asmuo UAB „Fadisas“, jeigu UAB „Fadisas“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal 2006-10-11 Overdrafto sutartį Nr. 690-06 TL. Tretysis asmuo savo įsipareigojimų ieškovui tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi dėl tinkamo prievolės įvykdymo į laiduotoją, t.y. atsakovą. Atsakovas, kaip ir tretysis asmuo, jiems pagal kredito sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą nevykdė. Iš į bylą pateiktos ieškovo 2009 m. birželio 12 d. pažymos apie skolos dydį matyti, kad skola ieškovui teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Fadisas“ įsiteisėjimo dienai pagal 2006-10-11 Overdrafto sutartį Nr.690-06 TL sudarė 53341,01 Lt negrąžinto kredito, 3064,48 Lt nesumokėtų palūkanų, 1401,49 Lt delspinigių, 6,57 Lt įsipareigojimo mokesčio, iš viso 57813,55 Lt. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2009-04-20 trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad bankroto byla trečiajam asmeniui yra iškelta 2009-04-20 (b.l. 61-63), t.y. ieškovui jau pasikreipus į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Todėl tiek reikalavimas atsakovui, tiek kreditorinis reikalavimas trečiajam asmeniui bankroto byloje yra tokio paties dydžio (b.l. 104-107)

Dėl ieškinio senaties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas ieškovui kreipiantis į teismą nėra praleistas, todėl nėra pagrindo jo taikyti.

Apeliantas skunde buvo nurodęs, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009-02-28, tačiau posėdžio metu pakeitė savo argumentą ir nurodė, kad senaties terminas turi būti skaičiuotinas nuo 2008-09-30, t.y. pagrindinės skolininko, t.y. trečiojo asmens, prievolės pasibaigimo termino, nurodyto overdrafto sutartyje. Be to, nurodė, kad senaties terminas negali būti atnaujinamas.

Tokie atsakovo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

Pagal tarp šalių sudarytą laidavimo sutartį, atsakovas įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir tretysis asmuo (2006-01-11 laidavimo sutarties 1.1 p., 2.1.1 p.). Pagal šalių sudarytos laidavimo sutarties 4.2 p., atsakovas ieškovui atsako iki visiško trečiojo asmens prievolių įvykdymo. Todėl net ir esant overdrafto sutartyje numatytam prievolės įvykdymo terminui, atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartį išlieka iki visiško skolininko prievolės įvykdymo, nepaisant nustatyto termino. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Taip pat pažymėtina, kad laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su CK 6.88 straipsnio taikymu. CK 6.88 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikė 3 mėnesių ieškinio senaties termino atsakovo laidavimo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009-02-28, tačiau apelianto skundo argumentų patikslinimas, jog senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008-09-30, yra nepagrįstas ir atmestinas. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad šalys tarpusavio susitarimu nustatė naują laidavimo terminą. 2008-12-05 susitarimu šalys susitarė nustatyti naują atsakovo laidavimo terminą pagal laidavimo sutartį, t.y. 2009-02-28 (b.l. 14, 55). Nors atsakovas nurodė, kad tai nėra naujas laidavimo terminas ir nurodė, kad ieškovo buvo priverstas tokį susitarimą pasirašyti, tokie atsakovo argumentai atmestini. Ieškovo atstovas posėdžio metu pripažino, kad minėtu susitarimu buvo susitarta dėl laidavimo termino. 2008-12-05 šalių susitarimas dėl laidavimo termino yra galiojantis, nenuginčytas, kaip matyti iš susitarimo sąlygų, buvo inicijuotas paties atsakovo (susitarimo C punktas), todėl turi būti taikytinas šalims (CK 6.189 str.). Šiuo atveju būtent nuo 2009-02-28 skaičiuotinas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas ieškiniui laiduotojui pareikšti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2009-03-16, kas prilygsta ieškinio pareiškimui, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino, terminą skaičiuojant nuo 2009-02-28. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsisakymo taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau patikslina, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinio senatis turėjo būti skaičiuojama nuo bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Atsakovo argumentas, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-257/2011 yra suformuota kitokia teismų praktika dėl laidavimo termino pabaigos pasekmių taikymo, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes tiek minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011, formuojama praktika dėl laidavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo iš esmės nepakeitė jau suformuotos teismų praktikos. Todėl konstatuotina, kad apelianto argumentai, kad minėtomis teismo nutartimis vadovaujantis turi būti keičiamas teismo sprendimas ir ieškinys atmetamas, yra nepagrįsti. Konstatavus, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kolegija dėl argumentų, jog terminas neatnaujintinas nepasisako.

Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nepagrįstai priskaičiavo palūkanas ir pareiškė abejonių dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo. Šių argumentų apeliantas nenurodė apeliaciniame skunde ir teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, negali išeiti iš skundo ribų, todėl dėl šių argumentų kolegija nepasisako (CPK 320 str.).

Dėl bylos nutraukimo

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog byla turi būti nutraukta, nes bankroto byloje patvirtinus ieškovo reikalavimus trečiajam asmeniui, reikalavimas jau yra išspręstas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CK 6.81 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šalių sudarytoje laidavimo sutartyje šiuo klausimu jokių išlygų nenustatyta. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.), o faktas, kad ieškovas bankroto byloje reiškia reikalavimus trečiajam asmeniui, neatima iš jo teisės reikšti reikalavimus ir atsakovui dėl tos pačios skolos (CK 6.14 str. 3 d.). CK 6.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, įskaitant ir visas kitas šalutines (papildomas) teises, susijusias su reikalavimo teisės užtikrinimu (CK 6.101 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas pareikštas bankroto byloje būtų iš dalies ar visiškai patenkintas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė visą įsiskolinimą iš atsakovo.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovui iš apelianto priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 847 Lt su atstovavimu susijusios išlaidos (CPK 98 str.).

Iš apelianto valstybės naudai taip pat priteistinos 8,50 Lt (b.l. 197) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. S. 847 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo AB DnB NORD bankas naudai.

Priteisti iš atsakovo V. S. 8,50 Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.