Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1146/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
2A-1146/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė
Atsakovas
B. P., M. S., A. B., N. P., R. B.
Trečiasis asmuo
Kauno rajono pirmojo notarų biuro
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1146/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. P., M. S. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-635-230/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ranguva“ ieškinį atsakovams M. S., B. P., N. P., A. B., R. B. (tretysis asmuo- Kauno rajono pirmojo notarų biuro notarė R. S.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar įmonės nekilnojamojo turto pardavimas susijusiems asmenims dėl pardavimo mažos kainos pažeidė įmonės kreditorių interesus.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Ranguva“ ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 16 d. sandorį Nr. 2-11680, pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė B. P. ir M. T. (dabar S.) 400,31 kv. m ploto pastatą – garažą (duomenys neskelbtini), 1031,74 kv. m ploto pastatą – garažą (duomenys neskelbtini) ir kiemo aikštelę (duomenys neskelbtini) bei taikyti dvišalę restituciją;

2) pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 16 d. sandorį Nr. 2-11682, pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė A. B. gyvenamąjį namą 2A2b, 101,44 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini) su dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, (duomenys neskelbtini)), 33/100 dalis ūkinio pastato 6I1b (duomenys neskelbtini), garažą 1G1p 33 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini) bei taikyti dvišalę restituciją.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Ranguva“ Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonė su juridinio asmens dalyviais ir trečiaisiais asmenimis sudarė dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios prieštarauja UAB „Ranguva“ tikslams ir pažeidžia kreditorių interesus, nes turtas parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. UAB „Ranguva“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2007 m. kovo 1 d. nusprendė parduoti nekilnojamąjį turtą (400,31 kv. m ir 1031,74 kv. m ploto garažus ir kiemo aikštelę) už nemažesnę kaip likutinę vertę. Atsakovai B. P. ir M. T. (dabar S.) 2007 m. spalio 15 d. ieškovui sumokėjo avansą po 30 000 Lt, o 2007 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi turtas jiems parduotas už 60 000 Lt. Kita 2007 m. spalio 16 d. sutartimi ieškovas už 180 000 Lt pardavė atsakovui A. B. gyvenamąjį namą su priklausiniais ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną po ginčijamų sandorių sudarymo, 2007 m. spalio 17 d., B. P. ir A. B. jiems priklausančias UAB „Ranguva“ akcijas perleido likusiems šios įmonės akcininkams. Įmonė, su akcininkais atsiskaičiusi parduotu turtu, tapo nemoki ir tuo pažeidė kreditorių interesus. Ginčo sandorių sudarymo metu kreditorių reikalavimai įmonei sudarė daugiau kaip 315 383,16 Lt, iš kurių 193 250,69 Lt buvo pradelsti. Perleisdama 874 000 Lt rinkos vertės turtą atsakovams už 240 000 Lt, t.y. 3,5 karto pigiau nei rinkoje, įmonė iš esmės sumažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė nuo 2006 m. jau buvo nemoki. Ieškinio pateikimo metu bankrutuojančios UAB „Ranguva“ kreditorių reikalavimai sudaro 826 713 Lt. Perleidusi aikštelę, įmonė taip pat prarado dalį pajamų, kadangi iš parduotos aikštelės Elektrėnuose įmonė gaudavo nuolatines pajamas. Kadangi sandorio šalys buvo įmonės akcininkai ir su jais susiję asmenys, todėl turėjo žinoti apie įmonei gręsiantį bankrotą ir laikytini nesąžiningais.

Atsakovai M. S., B. P. ir A. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas. Ieškovu šioje byloje gali būti tik BUAB „Ranguva“ administratorius. Be to, UAB „Ranguva“ tokiam ieškiniui reikšti praleido ieškinio senaties terminą.

Ginčijamais sandoriais turtas parduotas už realią kainą pagal likutinę balansinę vertę. A. B. gyvenamasis namas parduotas už 180 000 Lt. Įmonė šį namą įsigijo 2004 m. už 201 134Lt biurui įsirengti. Name nebuvo sutvarkyta šildymo sistema, neįvestos dujos, nesutvarkyti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, kiauras stogas, pastatui reikėjo kapitalinio remonto, be to, šis turtas, kol buvo įmonės nuosavybė, nusidėvėjo. Registrų centro duomenimis šio turto vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 78 694 Lt, o jis parduotas už žymiai didesnę kainą. Garažai ir automobilių aikštelė atsakovams B. P. ir M. S. taip pat parduoti už balansinę likutinę vertę, nes ji įmonės veiklai buvo nuostolinga (išlaikymas kainavo apie 4 000 Lt per mėnesį), ją reikėjo atnaujinti. Ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų apie turto vertę pardavimo metu, nes pateiktose preliminariose išvadose dėl turto vertės preliminari turto vertė yra nustatyta 2009 m. lapkričio 9 d., t.y. po 2 metų nuo sandorių sudarymo.

Ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorių interesų, nes už parduotą turtą sumokėta 240 000 Lt suma gerokai viršijo pradelstų įsipareigojimų sumą (193 250,69 Lt), o ieškovo nurodytos kitos skolos atsirado 2008 m. antroje pusėje.

Ieškinys pareikštas actio Pauliana pagrindu, todėl ieškovas negalėtų keisti ieškinio pagrindo ir reikalauti pripažinti sandorį prieštaraujančiu įmonės tikslams.

M. S. netaikytina nesąžiningumo prezumpcija, kadangi santuoka su akcininko sūnumi sudaryta vėliau nei ginčijami sandoriai. Kiti atsakovai taip pat yra sąžiningi įgijėjai, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė buvo pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Abišalė restitucija negalima, nes atsakovas A. B. atliko įsigyto gyvenamojo namo pagerinimo darbų už 200 000 Lt: padarė kapitalinį remontą, įrengė šildymą, įvedė dujas, pritaikė ofiso veiklai, o automobilių aikštelė išnuomota.

Tretysis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S. nurodė, kad tvirtino ginčo sandorius vadovaudamasi UAB „Ranguva“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimais Nr. 74 ir 75. Notaras parduodamo turto kainų nereguliuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino:

pripažino negaliojančiu 2007 m. spalio 16 d. sandorį, pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė M. T. (dabar S.) ir B. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 400,31 kv. m garažą 1G1b (duomenys neskelbtini), 1031,74 kv. m ploto garažą 2G1b (duomenys neskelbtini) su kitais kiemo statiniais (kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini)) už 60 000 Lt., taikė šio sandorio restituciją ir nurodytą nekilnojamąjį turtą grąžino UAB „Ranguva“ nuosavybėn, iš UAB „Ranguva“ atsakovui B. P. ir atsakovei M. S. priteisė po 30 000 Lt kiekvienam;

pripažino negaliojančiu 2007 m. spalio 16 d. sandorį, pagal kurį UAB „Ranguva“ pardavė A. B. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą 2A2b, 101,44 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini)su dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė (duomenys neskelbtini)), 33/100 dalis ūkinio pastato 6I1b 13 kv. m (duomenys neskelbtini) ir garažą 1G1p 33 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini) už 180 000 Lt, taikė šio sandorio restituciją ir nurodytą turtą grąžino UAB „Ranguva“ nuosavybėn, o iš UAB „Ranguva“ atsakovui A. B. priteisė 180 000 Lt.

Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo įmonei UAB „Ranguva“ buvo iškelta bankroto byla, todėl teismo paskirtas šios įmonės bankroto administratorius gali reikšti ieškinį įmonės vardu, todėl ieškovas byloje tinkamas.

Teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas, kadangi ginčo sandoriais įmonė perleido turtą už mažą kainą ir tuo pažeidė kreditorių interesus. Ginčo sandoriai taip pat prieštaravo UAB „Ranguva“ tikslams organizuoti ūkinę veiklą taip, kad ji būtų pelninga, todėl šie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamų sandorių sudarymo dieną ieškovas turėjo 514 458,87 Lt skolų, iš jų - pradelstos skolos - 392 326 Lt. Vėliau skolos didėjo (ieškinio pareiškimo dieną - 2009m. vasario 27 d.sudarė 831 961,19 Lt). Teismas nustatė, kad skolos Kauno apskrities VMI ir VSDFV Kauno skyriui išliko ir padidėjo laikotarpiu nuo ginčijamų sandorių sudarymo iki ieškinio pareiškimo. Be to, ginčo turto pardavimas turėjo įtakos įmonės mokumui, skoloms atsirasti po ginčo sandorių sudarymo. Įmonės skolos išaugo iš karto po ginčo turto pardavimo, kas rodo, jog pardavus ginčo turtą, nebuvo pagerinta įmonės finansinė padėtis ir atsiskaityta su kreditoriais, atvirkščiai - įmonės finansinė padėtis tolygiai ir ženkliai prastėjo. Po sandorių sudarymo įmonėje ilgalaikio turto liko už 199 020,52 Lt. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Ranguva“ sandorių sudarymo metu faktiškai jau buvo nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.)

Nekilnojamasis turtas – 2 garažai ir kiemo aikštelė, esantys Elektrėnuose, atsakovams M. S. ir B. P. buvo parduoti už 60 000 Lt. (šio turto likutinė vertė - 58 117, 59Lt.). Pagal VĮ Registrų centras duomenis šio turto bendra vidutinė rinkos kaina 2007 m. spalio 11d. buvo 234 653 Lt (58 716 Lt + 151 331 Lt + 24 606 Lt), t.y. ženkliai didesnė, nei kaina, už kurią turtas parduotas. UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta, kad šio turto rinkos vertė sandorių sudarymo dieną buvo 760 000 Lt, kas patvirtina, kad šio turto pardavimas už 60 000Lt pažeidė kreditorių teises.

Analogiškai pažeistos kreditorių teisės ir pardavus kitą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su dalimi kiemo statinių, 33/100 dalis ūkinio pastato ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B. už 180 000 Lt. Nors visuotinis akcininkų susirinkimas 2007 m. rugsėjo 19d. nutarė šį turtą parduoti už 180 000 Lt, pati bendrovė šį turtą tuo metu pardavinėjo skelbimuose nurodydama kur kas didesnę kainą - 650 000 Lt. Aplinkybė, kad tai viso UAB „Ranguva“ priklausiusio turto Parodos gt. Pardavimo kaina, neįrodyta. Nors šio turto pardavimo kaina viršija VĮ Registrų centro duomenyse nurodytą vidutinę rinkos kainą, UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta, kad šio turto rinkos vertė sandorių sudarymo dieną buvo arba 479 600 Lt (nevertinus atliktų pagerinimų), arba 618 000 Lt (tos būklės, kokia buvo apžiūros dieną), kas taip pat reiškia, kad turtas buvo parduotas pernelyg maža kaina. Aplinkybė, kad UAB „Ranguva“ šį turtą buvo įgijusi už 200 000 Lt nereikšminga, nes turto vertę pardavimo metu apsprendžia ne ankstesnė jo įsigijimo kaina, o rinkos kaina pardavimo metu. Atsakovo A. B. teiginiai, kad įsigytą turto pagerino ir dėl to turėjo 200 000 Lt išlaidų, neatima galimybės taikyti restituciją.

Atsakovai A. B. ir B. P. sandorio sudarymo metu buvo UAB „Ranguva“ akcininkai. Nors kiekvieno jų turėtos akcijos nesudarė 50 procentų juridinio asmens akcijų, kas leistų jiems taikyti nesąžiningumo prezumpciją, numatytą CK 6.67 straipsnio 6 punkte, tačiau aplinkybė, kad jie buvo skolininko (UAB „Ranguva“) akcininkai vertintina, kaip jų nesąžiningumą patvirtinanti aplinkybė. Kadangi turtas parduotas už itin žemą kainą, palyginus su rinkos kainomis, konstatuotina sandorio šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporciją, kas leidžia preziumuoti atsakovų A. B. ir B. P. nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu. Tokią išvadą sustiprina aplinkybė, kad A. B. ir B. P. iš karto po ginčo sandorių sudarymo, t.y. sekančią dieną savo akcijas pardavė kitiems akcininkams.

Atsakovės M. S. nesąžiningumas taip pat preziumuotinas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu. Byloje nustatyta, kad ji yra vieno iš buvusių įmonės akcininkų sūnaus žmona. Santuokos sudarymas jau po ginčo turto pardavimo šių sąsajų nepaneigia.

Vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti (CK 6.66 str. 3 d.) nepraleistas, kadangi nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Ranguva“ priimta 2009 m. vasario 6 d., o ieškinys paduotas 2009 m. lapkričio 17 d.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovai B. P., M. S. ir A. B. iš esmės identiškais apeliaciniais skundais prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują - ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo sprendimu nepagrįstai suvaržytos atsakovų kaip skolininkų teisės ir neužkirstas kelias kreditoriaus piktnaudžiavimui actio Pauliana institutu.

BUAB „Ranguva“ kreditorių sąraše nėra kreditorių, buvusių kreditoriais ginčijamų sandorių sudarymo metu. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, išskyrus dvi nedideles išimtis, - tai 3 312,54 Lt skola Elektrėnų savivaldybės Verslo ir turto valdymo skyriui, susidariusi per laikotarpį 2005 m. gruodžio 12 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ir 4 700,00 Lt skola Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai. Aplinkybė, kad skolos vėliau didėjo, nėra teisiškai reikšminga, nes atsakovai negalėjo žinoti, kokios bus įmonės skolos ateityje, ir už jas neatsakingi.

2. BUAB „Ranguva“ reikalavimo teisė grindžiama vien nekilnojamojo turto ekspertizės išvadomis, prielaidomis. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto ekspertizė į klausimą, per kiek laiko už nustatytą rinkos kainą būtų buvęs parduotas ginčo turtas, atsakyti negalėjo. Be to, ginčo turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pardavinėjamas viešai (650 000 Lt bendra kaina už kelis objektus, tame tarpe ir už A. B. parduotą ginčo turtą), skelbimas apie tai buvo patalpintas dar 2007 m. sausio mėnesį keliuose dienraščio „Lietuvos rytas“ numeriuose, buvo sudarytos sutartys su nekilnojamojo turto agentūromis, tačiau turto parduoti nepavyko. Rinkos kaina – kaina, už kurią turtą galima realiai parduoti.

3. Dėl ginčijamų sandorių įmonė netapo nemoki, jos finansinė padėtis buvo tik pagerinta, nes už nelikvidų nekilnojamąjį turtą įmonė gavo 240 000,00 Lt pajamų, kurios buvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Po ginčijamų sandorių įmonei likusio turto bei pagal sutartis gautinų sumų visiškai pakako atsiskaityti su esamais kreditoriais, kas ir buvo padaryta.

4. Ginčijamu sandoriu gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įmonė atsakovui A. B. perleido už likutinę balansinę vertę, kuri sandorio dienai siekė 167 940, 07 Lt, o garažą - 9 966,73 Lt, iš viso už 180 000,00 Lt. Šį gyvenamąjį namą įmonė 2004 m. įsigijo už 201 134,75 Lt ofiso įrengimui. Nors pastato paskirtis - gyvenamoji, jis gyvenimui nebuvo pritaikytas, per tris metus pastatas dar labiau nusidėvėjo. Norinčių jį pirkti pagal skelbimus neatsirado.

Automobilių stovėjimo aikštelę (garažai ir kiemo aikštelė (be žemės)) atsakovams M. S. ir B. P. įmonė perleido taip pat už likutinę balansinę vertę. Sandoriai buvo teisėti, sudaryti nepažeidžiant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų.

5. Teismas turėjo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, kurio eiga, teismui pripažinus BUAB „Ranguva“ tinkamu ieškovu, skaičiuotina nuo ginčo sandorių sudarymo dienos.

6. Nors pirkėjai buvo tuo metu susiję su įmone asmenys, tačiau jie negalėjo žinoti apie būsimus skolinius įmonės įsipareigojimus ir laikytini sąžiningais įgijėjais.

7. Teismas be pagrindo konstatavo, kad įmonė, neva, nesiekė pelno ir yra pagrindas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

8. Atsakovas A. B. ginčijamame turte padarė pagerinimus už 200 000 Lt: kapitalinį remontą, įrengė šildymą, įvedė dujas, pritaikė ofiso veiklai. Automobilių aikštelė išnuomota turto valdytojui.

9. Bankrutuojanti įmonė – netinkamas ieškovas. Įmonių bankroto įstatymas ne bankrutuojančiai įmonei, o specialiam subjektui - administratoriui - suteikia teisę specialiais pagrindais pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Atsiliepimas

Atsakovai B. P., M. S. ir A. B. atsiliepimais nurodo, kad su byloje pateiktais vienas kito apeliaciniais skundais sutinka.

Ieškovas BUAB „Ranguva” atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Nors apeliantai teigia, kad visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai atsirado po ginčo turto pardavimo, pripažįsta, kad du kreditoriai yra dar nuo ginčo turto pardavimo laikotarpio ir jų reikalavimai netgi padidėję. Be to, teismas pagrįstai vertino ir tai, kaip ginčo turto pardavimas įtakojo tolimesnį įmonės pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais, vėlesnį staigų įsiskolinimo augimą.

2. Skolininkas UAB „Ranguva“ pažeidė kreditorių teises perleisdamas atsakovams savo turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina. Tai turėjo įtakos ir tolimesniam įmonės nemokumui.

3. Teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties. Kai bankrutuojančios įmonės administratorius ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

4. Atsakovams taikytina nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 3 d. ir 4 d.), kadangi atsakovai B. P. ir A. B. buvo BUAB „Ranguva“ akcininkai, o atsakovė - yra vieno iš buvusių akcininkų sūnaus žmona. Aplinkybė, kad atsakovai-akcininkai netrukus po ginčo sandorių sudarymo pardavė savo akcijas, patvirtina, kad jiems buvo žinoma įmonės turtinė padėtis.

5. Įmonės turto perleidimas už aiškiai mažesnę kainą nei turto rinkos vertė prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir įstatams, todėl ginčijami sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiu ir pažeidžiančiais kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d.).

6. Byloje neįrodyta, jog skelbime, kuomet įmonė pardavinėjo turtą už 650 000 Lt kainą, buvo nurodyta viso įmonei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Parodos g., kaina. Šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina.

7. Administratorius veikia kaip įmonės vadovas, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę. Todėl administratorius gali reikšti ieškinį įmonės, o ne savo vardu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini

UAB ,,Ranguva“ 2007 m. spalio 16 d. pardavė M. T. (dabar S.) ir B. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 400.31 kv. m garažą 191b (duomenys neskelbtini), 1031,74 kv. m garažą 291b (duomenys neskelbtini) su kitais kiemo statiniais (kiemo aikštele) (duomenys neskelbtini) už 60 000 Lt ir tą pačią dieną A. B. pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) – gyvenamąjį namą 2A2b (duomenys neskelbtini) kuriame yra 101,44 kv. m bendro ploto, su dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštele), 33/100 dalis ūkinio pastato 6I1b, (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 13 kv. m, garažą 191p (duomenys neskelbtini), bendras plotas 33 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini) už 180 000 Lt.

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Ranguva“ bankroto bylą.

Apeliantai atsakovai B. P., M. S. (buvusi Tarabyčinaitė) ir A. B., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovo BUAB ,,Ranguva“ ieškinys dėl sudarytų sandorių su atsakovais pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nurodo, kad teismas nesilaikė CK 6.66 straipsnio reikalavimų, neteisingai taikė ir aiškino šio straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos actio Pauliana instituto taikymo srityje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs tokias actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-339/2009, 3K-3-362/2011). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-392/2011, 3K-3-511/2011, 3K-3-25/2011 ir kt.).

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditorių galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Reiškiant actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekiama atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeliamas bendras skolininko nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai, bet ir tokiais sandoriais, kuriais sumažinamas skolininko turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Dar daugiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004).

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog UAB ,,Ranguva“ kreditoriai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, nes ginčijamų sandorių sudarymo dieną 2007 m. spalio 16 d. UAB ,,Ranguva“ pradelstos skolos sudarė 392 326,38 Lt ir šios skolos kreditoriams buvo grąžintos pardavus turtą, nors ir liko skolos kreditoriams Elektrėnų savivaldybei – 3312,54 Lt, ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai -4700 Lt. Kitos skolos kreditoriams susidarė vėliau po sandorių sudarymo, todėl jų susidarymui ginčijami sandoriai įtakos neturėjo, o kreditoriai pagal šias skolas neturi reikalavimo teisės.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti reiškiamas, kai toks sandoris pažeidžia bent vieno kreditoriaus interesus ir teises. Jei dėl sandorio sudarymo skolininkas tampa nemokus, jei skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, jei kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu atveju skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nustatinėjant šią actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriumi užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-191/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal pateiktą 2007 m. spalio 16 d. skolų suvestinę, ginčijamų sandorių sudarymo dieną UAB ,,Ranguva“ turėjo 514 458,87 Lt skolų kreditoriams, iš jų pradelstos skolos 392 326 Lt. Po sandorių sudarymo skolos didėjo ir mėnesio bėgyje pradelstos skolos išaugo iki 807 804,77 Lt, o ilgalaikio turto liko tik už 199 020,52 Lt. Tai rodo, kad pardavus turtą įmonės finansinė padėtis nebuvo pagerinta, o pablogėjo, ko pasėkoje 2009 m. vasario 27 d. įmonei buvo iškelta bankroto byla dėl nemokumo. Be to ir patys apeliantai pripažįsta, jog sandorių sudarymo metu įmonė buvo skolinga 3 312,54 Lt Elektrėnų savivaldybei, 4 700 Lt Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai, šios skolos nebuvo grąžintos ir po ginčijamų sandorių sudarymo, yra įtrauktos į kreditorinių reikalavimų sąrašą bankroto byloje. Išdėstyti įrodymai ir bylos aplinkybės leidžia teigti, kad kreditoriai turi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teises į BUAB ,,Ranguva“. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo įmonės, pardavusios turtą atsakovams, finansinę padėtį ir sandorių įtaką įmonės galėjimui atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas neteisingai nustatė parduoto nekilnojamojo turto vertę ginčijamų sandorių sudarymo metu ir sprendimą grindė prielaidomis bei tikimybėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog actio Pauliana ieškinys gali būti, tarpe kitų sąlygų, tenkinamas, jeigu nustatoma ginčijamo sandorio įtaka skolininko nemokumui arba kitoks kreditoriaus teisių pažeidimas. Turto pardavimas už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą priskirtinas prie kreditoriaus teisių kitokių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl parduoto turto vertės. Du garažai ir kiemo aikštele parduoti už 60 000 Lt. Pagal Valstybinės įmonės Registrų centras duomenis šio turto 2007 m. spalio 11 d. kaina nurodyta 234 653 Lt. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta, kad šio turto rinkos vertė sandorių sudarymo metu (2007 m. spalio 16 d.) buvo 760 000 Lt, t. y. daugiau kaip 12 kartų didesne nei parduota atsakovams. Gyvenamasis namas su dalimi kiemo statinių, 33/100 dalys ūkinio pastato ir garažas atsakovui A. B. parduoti už 180 000 Lt, tačiau pati UAB ,,Ranguva“ šį turtą pardavinėjo reikalaudama 650 000 Lt. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu šio turto rinkos kaina nustatyta 479 600 Lt (nevertinus atliktų pagerinimų) arba 618 000 Lt (tos būklės, kuri buvo apžiūros dieną), t. y. 2,6-3,4 karto didesne nei parduota atsakovui. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad teismas parduotų objektų kainas nustatė neteisingai, remdamasis prielaidomis. Turto kaina nustatyta ekspertų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją verstis turto ir verslo vertinimo veikla, taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) nustatymo metodiką, todėl abejoti ekspertų pateiktomis išvadomis nėra pagrindo.

Apeliantai nurodo, kad teismas be pagrindo netaikė ieškinio senaties, kadangi ieškinys pareikštas ieškovo BUAB ,,Ranguva“, todėl įmonė apie sudarytus sandorius žinojo nuo jų sudarymo dienos 2007 m. spalio 16 d., o ieškinys pareikštas 2009 m. lapkričio 17 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinys actio Pauliana pagrindu gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto iškėlimo ir pareiškia ieškinius bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, gina įmonės ir jos kreditorių interesus ir turi teisę reikšti ieškinius tiek įmonės, tiek savo kaip bankroto administratoriaus vardu. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Ranguva“ bankroto byla iškelta 2009 m. vasario 6 d. nutartimi, ieškinys dėl sandorių nuginčijimo pareikštas 2009 m. lapkričio 17 d., todėl ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, nepraleistas.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad atsakovai, nors ir būdami ginčijamų sandorių sudarymo metu su UAB ,,Ranguva“ susiję asmenys, nežinojo ir negalėjo žinoti apie būsimus įmonės skolinius įsipareigojimus, todėl negali būti pripažinti nesąžiningais.

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal jo informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. ,,Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o ,,turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.

Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai buvo susiję su UAB ,,Ranguva“, buvo šios įmonės akcininkais, o atsakovė M. S. (buvusi Tarabičinaitė) pagal ginčijamą sandorį turtą įgijo bendrai su kitu akcininku B. P. bei palaikė ryšius bei vėliau ištekėjo už kito akcininko V. S. sūnaus G. S., todėl šiems atsakovams turėjo būti žinoma apie įmonės kreditorius su kuriais neatsiskaityta. Be to, turtas atsakovams buvo perduotos akivaizdžiai nuo kelių iki keliolikos kartų pigesnėmis kainomis, negu tikroji turto vertė, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nesąžiningus veiksmus (CK 6.67 str. 1 d. 4 p.).

Apygardos teismas, konstatavęs, kad UAB ,,Ranguva“, sudarydama žinomai nuostolingus sandorius, nes turtas buvo parduotas kelis kart žemesnėmis kainomis nei tikroji jo vertė, veikė nesąžiningai, tokie sandoriai prieštaravo juridinio asmens tikslams, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi sprendžiant tarp šalių išlikusį ginčą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nebepasisako.

Pirmosios instancijos teismas procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti priimtą sprendimą nėra pagrindo.

Bylą apeliacinės instancijos teisme laimėjusiam ieškovui priteistinos už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą turėtos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai bendrovei „Ranguva“ (j.a.k.132274779) iš atsakovų B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (duomenys neskelbtini) po 333,33 Lt (tris šimtus trisdešimt tris litus trisdešimt tris centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasDanutė Milašienė