Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jai paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuteistajai nurodyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat iš nuteistosios R. M. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) priteistas 907 eurų turtinės žalos atlyginimas ir nukentėjusiajam A. G. priteistas 1151 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. M. nuteista už tai, kad ji 2017 m. vasario 22 d. apie 12 val. prie (duomenys neskelbtini) esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl to, kad nebuvo įleista į (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą spyrė į automobilio ,,Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, jį sulankstydama ir tuo padarydama nukentėjusiajam A. G. 1161 Eur turtinę žalą. Tęsdama nusikalstamą veiką, toje pat vietoje, tyčia du kartus spyrė į automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, jį apgadindama ir tuo padarydama (duomenys neskelbtini) 857 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais ji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai R. M. gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nuteistoji nurodo, kad ji pripažino savo kaltę ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, po truputį atlygina priteistą žalą, nebevartoja alkoholio ir ieškosi darbo bei pastovios gyvenamosios vietos. Atkreipia dėmesį, kad jos padarytas nusikaltimas nėra priskiriamas prie sunkių. Be to, nustatytos ir jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. R. M. gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir be kita ko pažymėjo, kad nuteistoji yra atlyginusi dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistosios asmenybę bei ją charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Kadangi nuteistoji neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą veiką, o nesutinka tik su jai paskirta bausme – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistosios asmenybę, tiek ir į jos padaryto nusikaltimo bei jos pačios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą prieš du visuomenės saugomus objektus – viešąją tvarką ir trečiųjų asmenų nuosavybę. R. M. atsakomybės nešalina ar jos negali švelninti nuteistosios skunde nurodoma menkavertė nusikalstamų veiksmų padarymo priežastis - kad svetimą turtą ji sugadino dėl patirto šoko, jos neįleidus į (duomenys neskelbtini). Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas atsižvelgė į apeliantės atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Atsižvelgta ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką R. M. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai vertino aplinkybę, kad atlyginta buvo tik nedidelė dalis jos padarytos žalos nukentėjusiajam, o civiliniam ieškovui padaryta žala dėl sugadinto turto nebuvo atlyginta visiškai. Todėl, negalima sutikti su apeliacinio skundo ir gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytais teiginiais, jog toks žalos atlyginimas suponuoja pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant nuteistajai terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Vertinant, ar apeliantės pataisos procesas vis dar galimas jai taikant probaciją, atsižvelgtina ir į tai, kad R. M. praeityje teista aštuonis kartus, be kita ko, ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Naują nusikalstamą veiką ji padarė praėjus tik kiek daugiau nei metams nuo jos paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, neišnykus teistumui, iš ko galima daryti išvadą apie nepakankamą nuteistosios pažangą savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis ankstesnio pataisos proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą, apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistoji BK 27 straipsnio 1 dalies prasme laikoma recidyviste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 (TAR, 2015-03-23 Nr. 2015-04087) redakcijai, ši aplinkybė laikoma asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau, kadangi apylinkės teismo nuosprendžiu ji nebuvo nustatyta, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios skundą, jos padėtis negali būti sunkinama, todėl nusikaltimų recidyvas šiuo atveju nevertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip tai numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir 61 straipsnio 2 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. M. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 7 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo 32 kartus bausta administracine tvarka už iš esmės analogiškus administracinės teisės pažeidimus ir administracinius nusižengimus, kuriuos ji padarė, daugiausia, būdama apsvaigusi nuo alkoholio viešoje vietoje. Nuteistoji, skunde nurodydama aplinkybes, dėl kurių jai neturėtų būti skiriama su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė, teigia, kad ji nebevartoja alkoholio ir ieškosi darbo bei pastovios gyvenamosios vietos. Tačiau iš Administracinių nusižengimų registro 2017 m. rugsėjo 27 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, matyti, kad R. M. jau praėjus dviem dienoms po nagrinėjamos veikos padarymo – 2017 m. vasario 24 d. buvo bausta administracine tvarka už tai, kad žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama, jog ruošiasi susprogdinti (duomenys neskelbtini). Be to, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., tai yra tiek prieš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimą, tiek ir apeliacinio proceso metu, ji net 33 kartus buvo bausta administracine tvarka. Dauguma nusižengimų padaryti apeliantei esant apsvaigus nuo alkoholio, viešoje vietoje. Todėl nėra pagrindo sutikti su jos skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog ji alkoholio nebevartoja. Analogiškus nusikaltimus kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistoji pradėjo daryti būdama jauno amžiaus, jos elgesyje matomi pasikartojantys nusikalstamų veikų nuosavybei bei viešajai tvarkai ir asmenų sveikatai modeliai. Atsižvelgusi į visas šioje nutartyje aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajai paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu nepavyksta pasiekti bausmės tikslų – apeliantė ir toliau daro nusikalstamas veikas. Į jos skunde nurodomas aplinkybes – prisipažinimą ir gailėjimąsi – pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jai realią laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį, bei, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistoji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į nustatytas nuteistosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, jų reikšmę, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė R. M. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas lygus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgdama į nuteistosios asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir įstatyminių sąlygų atidėti R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir vėl nebenusikals.Kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistosios R. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.