Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, Sodros duomenimis, besiverčiantis individualia veikla, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis S. Č. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2024-12-31 apie 18.20 val. Lydos g. 13 , Jašiūnų mstl., Šalčininkų r. būdamas neblaivus vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis S. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad teisę vairuoti yra įgijęs, jo vairavimo stažas - 40 metų. Anksčiau nebuvo baustas už vairavimą išgėrus. Dirba pavėžėju. 2024-12-30 ir 2024-12-31 vartojo alkoholį, išgėrė apie 200-250 g trauktinės. Maždaug po trijų valandų nuosavu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Vilnių, nes ketino tą dieną dirbti pavėžėju. Pakeliui, išvažiavus iš Jašiūnų degalinės, jį sustabdė policijos pareigūnai, kadangi nebuvo įjungti jo vairuojamo automobilio žibintai, ir nustatė jam neblaivumą. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, išvadas padarė. Prašo automobilio nekonfiskuoti ir neatimti teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. Č. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno I. Zaluckij tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatyto aktas, alkotesterio parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, VĮ Regitra duomenys, kaltinamojo S. Č. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo S. Č. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis S. Č. 2024-12-31 apie 18.20 val. Lydos g. 13 , Jašiūnų mstl., Šalčininkų r. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,59 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo S. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl bausmės

Kaltinamojo S. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo S. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam S. Č. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vedęs, pensininkas. Atsižvelgdamas į tai, teismas parenka kaltinamajam S. Č. įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas jis vedęs ir pensininkas, o arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, jos vykdymą atideda šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigodamas kaltinamąjį S. Č. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos. S. Č. vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščia pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju S. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad S. Č. prieš padarydamas nusikalstamą veiką dvi dienas iš eilės vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, jo vartojo pakankamai daug, juolab apsvaigęs nuo alkoholio jis ketino dirbti pavėžėju. Todėl šios aplinkybės rodo, kad S. Č. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui, nors jis yra ilgametis vairuotojas ir puikiai žinojo galimas vairavimo išgėrus pasekmes. Remiantis tuo, S. Č. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, į tai, kad S. Č. už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo teistas ar baustas, jam nustatytas neblaivumas ženkliai neviršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios neblaivumo ribos, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas artimas minimaliam - dveji metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2025-01-02. Paskirta poveikio priemone šioje konkrečioje situacijoje siekiama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti S. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju S. Č. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, S. Č. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, be to, jis buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti S. Č. ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai nuosavybės teise priklauso pačiam S. Č., todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę nenustatyta.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 ir 72 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones, net jeigu ir šių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas iš esmės reikštų galimybės dirbti šį darbą atėmimą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jų paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. S. Č. yra ilgametis vairuotojas, todėl puikiai suvokė galimas pasekmes ir keliamą pavojų, galėjo juos įvertinti, juolab žinojo, kad teisė vairuoti yra jo pagalbinis pragyvenimo šaltinis ir jos gali netekti, tačiau vis tik pasirinko veikti neteisėtai. Taigi, nėra abejonių dėl to, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržys S. Č., tačiau šie suvaržymai yra pačio S. Č. neatsakingų veiksmų padarinys.

2025-01-06 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Edvino Iliuko nutarimu skirtas laikinas S. Č. nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pripažinti S. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti S. Č. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Taikant BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalis, S. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. Č. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti S. Č. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti S. Č. 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025-01-02.

S. Č. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti šį dokumentą išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti S. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

2025-01-06 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Edvino Iliuko nutarimu skirtą laikiną S. Č. nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.