Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorei Renatai Oželienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, nuo 2023-06-20 registruotas Užimtumo tarnyboje, 2019-10-07 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalies, BK 93 straipsnio pagrindais ir tvarka, paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą, teistas:

1) 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 51 MGL, t. y. 2550 Eur dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64(1) sumažinta 1 trečdaliu, ir paskirta 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda;

2) 2022-03-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokytis arba įsidarbinti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1 trečdaliu, ir paskirta 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokytis arba įsidarbinti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatlikta Kauno apylinkės teismo 2019-11-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda, ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; tęsti mokytis arba įsidarbinti arba registruotis užimtumo tarnyboje; per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 34 MGL, t. y. 1700 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas R. B. laikinajame sulaikyme nuo 2021-01-25, 22 val. iki 2021-01-26, 14 val. išbūtas laikas, t. y. 1 para, 1 sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom. 2022-09-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022-03-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2023-02-03 arešto bausmė atlikta,

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 27 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 18 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta baudos bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 18 parų arešto ir 34 MGL, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. B. 2023 m. birželio 4 d., apie 16 val. 52 min., parduotuvėje „IKI Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nedidelės, 284,65 eurų vertės, turtą, priklausantį UAB „Iki Lietuva“, išėjęs iš parduotuvės, praėjęs pro kasas ir nesusimokėjęs už 1 (vieną) butelį viskio „Glenfiddich 12YO“, 07 litro talpos, 39,95 eurų vertės, 1 (vieną) butelį viskio „Dalmore Single Malt 12YO“, 0,7 litro talpos, 84,90 eurų vertės, ir 1 (vieną) butelį viskio „Glenfiddich 18YO“, 0,7 litro talpos, 159,80 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. birželio 4 d. atėjo į Iki parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), paėmė tris butelius viskio ir atsargiai, kad nieks nematytų išėjo nesumokėjęs. Vogė, nes reikėjo pinigų, butelius pardavė už 140 Eur. Jis suprato, kad vogė už daugiau nei 150 Eur, to norėjo. Jis žino, kad iki 150 Eur yra administracinė atsakomybė, o jei virš 150 Eur - baudžiamoji. Civilinį ieškinį pripažįsta.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), jos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų, kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Iš 2023 m. birželio 5 d. gauto UAB „IKI Lietuva“ pareiškimo ir jo priedų nustatyta, kad 2023-06-04, apie 16 val. 52 min., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nežinomas asmuo išėjo pro parduotuvės kasas, nesusimokėjęs už 1 (vieną) butelį viskio „Glenfiddich 12YO“, 07 litro talpos, 39,95 eurų vertės, 1 (vieną) butelį viskio „Dalmore Single Malt 12YO“, 0,7 litro talpos, 84,90 eurų vertės, ir 1 (vieną) butelį viskio „Glenfiddich 18YO“, 0,7 litro talpos, 159,80 eurų vertės. Pagrobto turto vertė - 284,65 eurų. Prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. (b. l. 6 - 9).

5. Iš 2023 m. birželio 5 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo, pateikto per „ePolicija“, nustatyta, kad įvykio vieta - parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), yra saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, taikoma objekto fizinė ir vaizdo kamerų apsauga. 2023-06-04, apie 16 val. 52 min., parduotuvėje „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta alkoholinių gėrimų vagystė, padaryta 284,65 Eur turtinė žala. Vagystė užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis. Įrašai bus pateikti tyrimui pareikalavus. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį. (b. l. 10 - 11).

6. 2023 m. birželio 23 d. Kitų objektų apžiūros protokole ir jo prieduose (nuotraukose) užfiksuota, kad ištirta (apžiūrėta) CD laikmena DVD+R “OMEGA” (kompaktinė plokštelė), kurioje yra 3 (trys) vaizdo įrašai:

- pirmasis įrašas, pavadinimu “D51_20230604165043”. Vaizdo įrašo trukmė 00:04:03 val. Matomas spalvotas vaizdas, be garso. Kairėje vaizdo įrašo pusėje matomos prekių lentynos, kuriose sudėti alkoholiniai gėrimai. Vaizdo įrašo viduryje matomas grindinys, išklotas plytelėmis. Dešinėje vaizdo įrašo pusėje matoma prekių lentyna, kurioje sudėti alkoholiniai gėrimai. 01:08 val. vyras Nr. 1, tamsiai rudų plaukų, apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos sportiniais batais, ateina nuo kairės vaizdo įrašo pusės, prieina prie kairėje pusėje esančios alkoholinių gėrimų lentynos. 01:12 val. nuo alkoholinių gėrimų lentynos dešine ranka paima vieną po kito keturis butelius alkoholinių gėrimų ir pasišalina link dešinės vaizdo įrašo pusės, kur vyro Nr. 1, nebesimato. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

- antrasis įrašas, pavadinimu “D58_20230604165041”. Vaizdo įrašo trukmė 00:04:03 val. Matomas spalvotas vaizdas, be garso. Kairėje vaizdo įrašo pusėje matomi parduotuvės prekių krepšiai ir vežimėliai. Vaizdo įrašo viduryje matomas parduotuvės įėjimas ir prekių apsaugos varteliai. Prekių lentyna tęsiasi iki vaizdo įrašo dešinės pusės. Dešinėje vaizdo įrašo pusėje matomos prekybos salelės, kuriose sudėtos prekės, bei prekių lentynos. Matoma, kaip vyras Nr. 1, 00:45 val. ateina nuo kairės vaizdo įrašo pusės, praeina pro prekių apsaugos vartelius ir nueina link dešinės vaizdo įrašo pusės, kur vyro Nr. 1 nebesimato. 01:45 val. matoma, kaip vyras Nr. 1 ateina nuo dešinės vaizdo įrašo pusės, praeina pro prekių apsaugos vartelius ir išeina pro kairėje vaizdo įrašo pusėje esančias duris, daugiau jo nebesimato. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

- trečiasis įrašas, pavadinimu “D07_20230604165043”. Vaizdo įrašo trukmė 00:04:03 val. Matomas spalvotas vaizdas, be garso. Kairėje vaizdo įrašo pusėje matomos prekių lentynos ir prekystaliai. Vaizdo įrašo viduryje matomi prekių apsaugos varteliai, parduotuvės stiklinės durys. Dešinėje vaizdo įrašo pusėje matomi parduotuvės prekių krepšeliai ir vežimėliai, parduotuvės apsaugos postas, siena su stiklinėmis durimis. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. (b. l. 14-20).

7. 2023 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (nuotraukose) užfiksuota, kad nustatyta ir ištirta įvykio vieta - parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salė (b. l. 22 - 27).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

8. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. BK 178 straipsnyje numatytą vagystę kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą. Kompleksiškai vertinant nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusias BK 190 straipsnio ir BK 178 straipsnio nuostatas, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

7. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. B. padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pasitvirtino. Kaltinamasis R. B. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, gailėjosi. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – pareiškimas dėl vagystės, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu ir kiti aukščiau nurodyti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

8. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika yra įrodyta, ji atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, kadangi kaltinamasis 2023 m. birželio 4 d., apie 16 val. 52 min., parduotuvėje „IKI Lituanika“ pagrobė svetimą nedidelės, 284,65 eurų vertės, turtą – tris kaltinime nurodyto viskio butelius, priklausantį UAB „Iki Lietuva“. R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog suprato, kad vagia daiktus didesnės nei 150 Eur vertės, žinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė ir tai suprasdamas vogė, nes norėjo taip daryti. Taigi, kaltinamasis suvokė, kad veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė, kas rodo tyčinę kaltinamojo kaltę. Taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo – baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

10. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nepripažintina, kadangi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali būti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-395-493/2019). Kaltinamojo atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Vertinant kaltinamojo R. B. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra teisiamas jau ketvirtą kartą, anksčiau teistas ir už nusikaltimus nuosavybei, ne visos bausmės yra atliktos, nes nors paskutiniuoju teismo nuosprendžiu skirta bausmė teismo nutartimi pakeista į areštą yra atlikta, tačiau bauda nesumokėta. Be to, kaltinamasis daug kartų (net 48 kartus) baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes iš parduotuvių, sukčiavimus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 75-112). Paminėtos aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė, kas rodo kaltinamojo antimoralines nuostatas, tai, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Kaltinamasis nedirba jau nuo 2020 metų, nors kaip pats posėdžio metu nurodė yra sveikas, nedarbingumas nenustatytas. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. R. B. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 63), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 67).

12. Kaip minėta kaltinamasis anksčiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais viso buvo teistas tris kartus, inkriminuotą veiką padarė būdamas teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos tiek švelnesnės bausmės, tokios kaip bauda, laisvės apribojimas, tiek skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos jam jokios siektinos teigiamos ilgalaikės įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga, juolab kaltinamasis nedirba, turi daug nesumokėtų tiek kriminalinio pobūdžio, tiek administracinių baudų, ankstesniu nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo savanaudiškus motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta esant teistam, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad skiriama griežčiausia savo rūšimi bausmė, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

13. Kadangi kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

14. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, kaltinamajam anksčiau buvo suteikta galimybė su Probacijos tarnybos priežiūra koreguoti savo elgesį ir bandyti resocializuotis, tačiau kaltinamasis probacijos metu darė teisės pažeidimus, administracinius nusižengimus, juolab šią inkriminuotą veiką kaltinamasis padarė teistumui neišnykus, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam taikomus bausmės atlikimo sąlygas gerinančius institutus. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas jau 3 kartus, jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

15. R. B. atžvilgiu nuosprendžio priėmimo dienai yra įsiteisėjęs 2023 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 27 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 18 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta baudos bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 18 parų arešto ir 34 MGL, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų bauda. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu veika padaryta iki minėto bendrintino 2023 m. spalio 5 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, įvertinant tai, kad šios veikos nesiskiria pagal pavojingumą, veikų kėsinimosi objektas ir dalykas yra tas pats, padarymo būdas tapatus (slaptos vagystės be kvalifikuojančių požymių), sukelti padariniai tie patys (turtinės žalos padarymas), todėl bausmės pagal šį nuosprendį ir minėtą baudžiamąjį įsakymą bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kokias nusikalstamas veikas padarė kaltinamasis (nusikalstamos veikos nuosavybei), į jo teistumų ir baustumų skaičių, jauną darbingą amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos motyvą, savanaudiškus tikslus. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą bendrintiną teismo baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).

VI. Dėl civilinio ieškinio, procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

16. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

17. Baudžiamojoje byloje UAB „Iki Lietuva“ pareiškė 284,65 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 35 ). Kaltinamasis R. B. su jam pareikštu ieškiniu sutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokios prekės buvo pagrobtos, nurodomi jų pavadinimai ir kaina. Civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinės ieškovės patirta turtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

18. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (b. l. 21), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

19. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

20. Proceso išlaidų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 ir 9 dalimis subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 22 parų arešto bausmės iš dalies pridedant šiuo bendrintinu baudžiamuoju įsakymu paskirtos 18 parų arešto bausmės dalį (10 parų) ir visiškai pridedant minėtų baudžiamuoju įsakymu skirtą 34 MGL dydžio baudą ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 32 (trisdešimt dviejų) parų areštą ir 34 MGL, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal 2023 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. B. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės UAB „Iki Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. B. UAB „Iki Lietuva“ naudai 284,65 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 65 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę CD plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.