Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. I. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria tenkintas Panevėžio pataisos namų teikimas dėl nuteistajai paskirtų bausmių subendrinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteista: 1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžiu, kuriuo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), ir BK 63 straipsniu 1, 4 dalių pagrindu jai paskirta 50 parų arešto bausmė; 2) Kauno apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalimis, jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, į ją įskaitytos bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2014-03-24 nuosprendį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį bei 3 dienos, išbūtos laikinajame sulaikyme (nuo 2013-07-04 iki 2013-07-05, nuo 2013-09-17 iki 2013-09-19); 3) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-09-17 nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta 30 parų arešto bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. I. skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi teisingai parinko nuteistajai ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo būdą, tačiau į galutinę subendrintą bausmę neįskaitė visų pagal baudžiamąjį įstatymą įskaitytinų laikotarpių.

Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007 ir kt.). Nusikalstamų veikų sutaptis būna ne tik ideali, bet ir reali. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-673/2005, 2K-131/2007 ir kt.). Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad trimis paskutiniais nuosprendžiais A. I. nuteista už atskiras nusikalstamas veikas – vagystes, kurios yra baigtos, padarytos skirtingu laiku, skirtingose vietose, skirtingais veiksmais ir aplinkybėmis. Todėl šios padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o priskiriamos ir vertinamos kaip atskiros savarankiškos nusikalstamos veikos, tai yra sudaro realią nusikaltimų sutaptį ir už jas paskirtos bausmės yra bendrinamos sudėjimo būdu.

Kaip minėta, nuteistoji skunde taip pat prašo jai paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi, jos nuomone, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Tačiau pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu teismas bausmių apėmimą taiko tik esant visoms BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytoms sąlygoms, tai yra turi būti nustatyta ne tik tai, kad veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet ir tai, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Šiuo atveju nors veikos, už kurias nuteista A. I., ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (padaryti baudžiamieji nusižengimai ir nesunkūs nusikaltimai), tačiau nelaikytinomis veikomis, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–570/2012, 2K-493/2005). Be to, sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai jos priskiriamos, bet įvertinti ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti. Šiuo atveju A. I. padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą: visais nusikaltimais kėsintasi į svetimą nuosavybę, jos padarytos tiesiogine tyčia ir panašiomis aplinkybėmis (vagystės iš parduotuvių). Taigi nuteistosios A. I. padarytos nusikalstamos veikos, nors priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 10 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl teismas pagrįstai paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrino dalinio sudėjimo būdu ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju prieš priimant aptariamus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-09-17, Kauno apylinkės teismo 2014-06-20, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžius, A. I. buvo nuteista pagal Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2014-03-24 nuosprendį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį, todėl pagal šiuos nuosprendžius visiškai ar iš dalies atliktos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, turi būti įskaitytos į Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytą galutinę subendrintą bausmę. Be to, nuteistoji 3 dienas (nuo 2013-07-04 iki 2013-07-05, nuo 2013-09-17 iki 2013-09-19) išbuvo laikinajame sulaikyme ir šis laikas BK 66 straipsnio pagrindu taip pat privalo būti įskaitytas į galutinę subendrintą bausmę.

Esant tokiai situacijai, nuteistosios skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis keičiama dėl neatliktų įskaitymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistosios A. I. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir į šia nutartimi A. I. paskirtą galutinę subendrintą 3 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaityti: bausmes, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2014-03-24 nuosprendį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį, ir jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai yra 3 dienas (nuo 2013-07-04 iki 2013-07-05, nuo 2013-09-17 iki 2013-09-19).

Nutartis neskundžiama.