Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: BUAB „Transbank Logistics“, J. R., bei atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ dėl sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį, atnaujinus procesą panaikinti 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą, kada jiems tapo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Teismo vertinimu, terminas skaičiuotinas nuo datos, kai pareiškėjai įsigilino į Laidavimo sutartį arba kai jiems buvo įteiktas ekspertizės aktas civilinėje byloje Nr. e2-24307-937/2017. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-24307-934/2017 buvo ginčijama pati Laidavimo sutartis kaip nepasirašyta pareiškėjų ir teismui nustačius, kad pareiškėjai jos nepasirašė, jie manė, kad tokiu būdu bus pažeistos jų teisės apgintos. Tačiau teismas nesiėmė ginti jų teisių, kadangi jau yra įsiteisėjęs sprendimas byloje Nr. e2-6367-465/2015. Ta aplinkybė, kad savo pažeistas teises pareiškėjai gali apginti tik atnaujinus procesą dėl skolos priteisimo, paaiškėjo tik tuomet, kai teismas 2017 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24307-934/2017 ir tik gavę sprendimą pareiškėjai suprato, kad jie negalės apginti savo teisių. Minėtas teismo sprendimas priimtas 2017 m. birželio 15 d., todėl laikytina, kad senaties terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praėjęs, todėl teismas nepagrįstai nustatė momentą, nuo kurio skaičiuojamas prašymo padavimo terminas. Teismui manant, kad praleistas terminas pateikti prašymą, nepagrįstai buvo atsisakyta jį atnaujinti. Šiame ginče turėtų būti prioritetas teikiamas siekiui apginti pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams bei teisėtumo reikalavimams užtikrinti, kad iš ne teisės nebūtų sukurta teisė, todėl yra pakankamas pagrindas atnaujinti šį terminą, jeigu jis yra praleistas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas SIA „UniCredit Leasing“ prašė teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu bylą dėl proceso atnaujinimo faktines aplinkybes nustatė ir tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas taikė tinkamai, o absoliučių nutarties galiojimo pagrindų nėra. Skundas atmestinas visa apimtimi, o jame išdėstyti argumentai iš esmės tapatūs tiems, kurie buvo išdėstyti pareiškime dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad praleistas 3 mėn. terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti ir pagrindų atstatyti tokį terminą nėra nustatyta (CPK 368 str. 1 d.).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.Pagal CPK 370 str. 3 d. teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 str. nustatyto termino ir, ar pagrįstas CPK 366 str. 1 d. įtvirtintais pagrindais.Apeliantai prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jiems bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai praleido 3 mėn. terminą ir nėra teisinio o pagrindo jį atnaujinti, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo, todėl yra teisinis pagrindas teismo priimtą nutartį panaikinti. Vadovaujantis CPK 369 str. 1 d. 4 p., prašyme dėl proceso atnaujinimo asmuo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimas, t.y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo.Pareiškėjai dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 23 d., prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad gavus eksperto išvadą dėl Laidavimo sutartyje esančio V. R. parašo autentiškumo, nustatyta, kad tikėtina, jog Laidavimo sutartį pasirašė ne pareiškėjai. J. R. taip pat, kaip sutuoktinė nepatvirtino ir ir sutikimo dėl prievolės vykdymo iš bendro turto su laiduotoju, savo duomenų neįrašė. Ieškovė reikšdama ieškinį dėl skolos išieškojimo pinigines sumas priteisė Laidavimo sutarties pagrindu, kuri nėra aišku kieno realiai buvo pasirašyta.Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas terminą nuo kada pareiškėjams tapo žinomos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės vertino aplinkybę, kada jiems buvo įteikta Laidavimo sutartis (remiantis civ.byla Nr. e2-235-743/2016), t.y. 2016-06-16 d.; teismas civilinėje byloje Nr. e2-31393-934/2017 m. pranešė ieškovų atstovei 2017-03-02 apie gautą teismo ekspertizės aktą ir atnaujintą bylos nagrinėjimą, todėl skaičiuojant nuo nurodytos datos terminas pasibaigė 2017 m. birželio 2 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjams naujai paaiškėjusi aplinkybė tapo žinoma 2017-06-02 d., kai buvo gautas Ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados, todėl laikytina pagrįsta teismo išvada, kad yra praleistas terminas 3 mėn. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo termino atnaujinimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyta priežastis, kad byloje turėtų būti teikiamas pareiškėjų teisėms apginti ir teisingumui nėra svarbi priežastis. CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Visų pirma pažymėtina tai, kad civilinėje byloje, kurioje pareiškėjų ieškinys buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2017 m. birželio 15 d. (civ. byla Nr. e2-24307-934/2017), teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka neišnagrinėta. Šiame teismo sprendime buvo analizuojamos Ekspertizės akto išvados, taip pat buvo padaryta teismo išvada, kad ieškovas pasirašė Laidavimo sutartį, remtasi šios bylos prejudiciniais faktais. Apeliantai skunde nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą jie galutinai sužinojo tik teismui atmetus ieškinį, kuriuo ginčijo Laidavimo sutartį tuo pagrindu, kad jie sutarties nepasirašė, todėl ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi termino atnaujinimui. Apeliacinės instancijos vertinimu, įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl kurių jie savalaikiai nuo 2017-03-02 nepasikreipė į teismą sužinoję ekspertizės akto išvadas (nes buvo nagrinėjama byla pagal jų ieškinį ir nebuvo tikslinga skirtingose bylose tirti tas pačias aplinkybes, susijusias su laidavimo sutartimi), termino praleidimo trukmę, šiuo atveju nutaria nurodytą prašymą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CK 1.5 str., 1.131 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas per daug formaliai vertino termino praleidimo priežastį, nelaikydamas jos nesvarbia. Esant nustatytam spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normos, todėl skundžiama nutartis naikintina, pareiškėjams atnaujintinas terminas ir byla grąžintina iš naujo pirmos instancijos teismui nagrinėti pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį.

Atnaujinti pareiškėjams V. R. ir J. R. praleistą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo.