- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1119-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00513-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- A. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Dominija“, S. P., P. P., D. K., R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Uotas“, uždarajai akcinei bendrovei „Saulėtas pušynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Revelos“, R. L., A. L., L. V., M. V., mažajai bendrijai „WB Trade“, R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. S. (O. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. Z., A. Z. (A. Z.), uždarajai akcinei bendrovei „Dominija“, S. P., P. P., D. K., R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Uotas“, uždarajai akcinei bendrovei „Saulėtas pušynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Revelos“, R. L., A. L., L. V., M. V., mažajai bendrijai „WB Trade“, R. S. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras S. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. S. (O. S.) (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2022 m. rugpjūčio 22 d.), prašydamas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021 m. kovo 18 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovai A. Z. ir A. Z. pardavė UAB „Dominija“ jiems priklausančius žemės sklypus – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys nesklebtini), paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai 1); pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio): 1) 2021 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6087, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovams S. P. ir P. P. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5929 pagal kurią atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Saulėtas pušynas“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5929, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Saulėtas pušynas“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys nesklebtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5929, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Saulėtas pušynas“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5929, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Saulėtas pušynas“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5929, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Saulėtas pušynas“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2021 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6046, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Revelos“ pardavė žemės sklypą, esantį (dumenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 2021 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6046, pagal kurią atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Revelos“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) 2021 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6125, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovams R. L. ir A. L.i pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) 2021 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5767, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovams L. V. ir M. V. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1275, kurią atsakovei UAB „Dominija“ atiteko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12) 2021 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6164, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Uotas“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13) 2021 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6164, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovei UAB „Uotas“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 14) 2022 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1462, kuria atsakovė UAB „Dominija“ atsakovams D K. ir R. K. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 15) 2022 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3554, kuria atsakovė UAB „Revelos“ atsakovei MB „BW trade“ pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16) 2022 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4072, kuria atsakovai D. K. ir R. K. atsakovui R. S. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai 2); taikyti restituciją ir grąžinti atsakovams: 1) pagal 2021 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6087 atsakovei UAB „Dominija“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovams S. P. ir P. P. – 33 000 Eur; 2) pagal 2021 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5929 atsakovei UAB „Dominija“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Saulėtas pušynas“ – 405 000 Eur; 3) pagal 2021 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6046 atsakovei UAB „Dominija“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Revelos“ – 100 000 Eur; 4) pagal 2021 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6125 atsakovei UAB „Dominija“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams R. L. ir A. L. – 55 000 Eur; 5) pagal 2021 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5767 atsakovei UAB „Dominija“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams L. V. ir M. V. – 35 000 Eur; 6) pagal 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1275 atsakovams A. Z. ir A. Z. – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atiteko UAB „Dominija“; 7) pagal 2021 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6164 atsakovei UAB „Dominija“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Uotas“ – 140 000 Eur; 8) pagal 2022 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1462 atsakovei UAB „Uotas“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o D. K. ir R. K. – 77 300 Eur; 9) pagal 2022 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3554 atsakovei UAB „Revelos“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei MB „BW trade“ – 175 000 Eur; 10) pagal 2022 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4072 atsakovams D. K. ir R. K. – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. S. – 130 000 Eur.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovams – S. P., P. P., UAB „Revelos“, MB „WB Trade“, R. L., A. L., L. V., M. V., UAB „Uotas“ ir R. S. – uždrausti vykdyti statybos darbus jų įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini).
3. Prašyme nurodė, kad išdalintuose žemės sklypuose aktyviai vykdomi statybos darbai, tai patvirtina pateikti duomenys apie statybas leidžiančius dokumentus, be to, užfiksuotose fotonuotraukose matomos pradėtos statybos. Teigė, kad esant ieškinio reikalavimui taikyti restituciją, o atsakovams vykdant žemės sklypuose statybas, susidaro pavojus teismo sprendimo vykdymo metu ieškovui patirti papildomas išlaidas, kompensuojant žemės sklypų pagerinimo ir/ar atliktų statybos darbų kaštus, o tai neatitinka ieškovo valios – perimti žemės sklypų pirkėjo teises ir pareigas. Mano, jog šiuo atveju būtų tikslinga uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus jų įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, ar statybos dar nėra pradėtos, ar jau vykdomos. Atsižvelgiant į tai, kad statybą leidžiantys dokumentai yra priskirti visiems perleistiems žemės sklypams, potenciali statybų vykdymo grėsmė egzistuoja a priori (iš pat pradžių).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino ieškovo O. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovo O. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti žemės sklypus netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-661-910/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovams S. P., P. P., UAB „Saulėtas pušynas“, UAB „Revelos“, R. L., A. L., L. V., M. V., UAB „Dominija“, UAB „Uotas“, D. K. ir R. K. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-2092-967/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00513-2022-0) įsiteisėjimo dienos.
6. Pasisakant dėl prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemonės, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) neįtvirtina kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą sieja su tikėtina rizika, kad neuždraudus atsakovams vykdyti statybos darbus jų įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, ar statybos dar nėra pradėtos, ar jau vykdomos, bus apsunkintas restitucijos taikymas, atsakovams ir toliau investuojant į šiuos žemės sklypus.
7. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį ir tenkino ieškovo prašymą, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo draudimo iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-2092-967/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00513-2022-0) įsiteisėjimo dienos.
8. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, nurodytus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi tenkino dar vieną ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įrašo viešame registre dėl atsakovei MB „BW trade“ priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui R. S. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-2092-967/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00513-2022-0) įsiteisėjimo dienos.
9. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014 ir kt.).
10. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas (ieškovas) patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Immobiliare Saffi v. Italy (GC), no. 22774/93). Norėdamas pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir bendruomenės interesų, teismas turi patikrinti, ar dėl valstybės kišimosi (kuris gali pasireikšti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu) asmuo neturėjo prisiimti neproporcingos ir pernelyg didelės naštos (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje JGK Statyba ir Guselnikovas V. Lietuva).
11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovams buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir disponavimas atsakovams priklausančiu turtu jau yra apribotas, į aptartą teisinį reglamentavimą, vertino, jog papildomos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo vykdyti statybos darbus atsakovų įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini) – pritaikymas šiuo atveju neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir suvaržytų atsakovų teises daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tokios laikinosios apsaugos priemonės ginčo nagrinėjimo laikotarpiu pritaikymas būtų perteklinis, kadangi, kaip minėta, įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo pritaikymas laikytinas pakankamu užtikrinti padėties tarp šalių iki bus išnagrinėta byla stabilumą (status quo).
12. Teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų ir apie tikėtiną atsakovų nesąžiningumą bei jų siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka būtent ieškovui. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų poreikį grindžia aplinkybėmis dėl atsakovų galimai nesąžiningo vengimo priimti siunčiamus teismo procesinius dokumentus.
13. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovai vengia priimti siunčiamus teismo procesinius dokumentus nepagrindžia atsakovų nesąžiningumo. Kaip jau minėta, disponavimas atsakovams priklausančiu turtu jau yra apribotas, todėl atsakovai šio turto perleisti, įkeisti ar suvaržyti, tokiu būdu apsunkindami ir galbūt būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymą, negali. Darė išvadą, kad objektyvių įrodymų apie būtinybę taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams, ieškovas nepateikė, todėl ieškovo prašymą netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas O. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti prašymą, taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Po pirmosios instancijos teismo nurodytų nutarčių, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, per ilgą ieškinio priėmimo laikotarpį (nuo 2022 m. balandžio mėn.) reali situacija su ginčo objektais – pirminiais žemės sklypais pasikeitė, žemės sklypuose aktyviai vykdomi statybos darbai.
14.2. Atsakovė UAB „Dominija“ atskirajame skunde dėl teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties pateikė informaciją apie ketinimą vykdyti žemės sklypuose statybos darbus. Byloje pateikti duomenys apie statybas leidžiančių dokumentų išdavimą, bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuota pradėtų statybos darbų eiga.
14.3. Iš antstolio V. M. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13-22-1579 matyti, kad statybos darbai realiai vykdomi – kai kurie namai jau pastatyti.
14.4. Laikinosios apsaugos priemonės turi panaikinti prielaidas trečiajam asmeniui patirti dideles turto išlaikymo ar pagerinimo išlaidas ar nuostolius, susijusius su turto rinkos vertės pasikeitimu ar kitais nepatogumais dėl šio turto išreikalavimo perkeliant pirkėjo teises ir pareigas. Esant ieškinio reikalavimui taikyti restituciją, o atsakovams vykdant žemės sklypuose statybas, susidaro pavojus teismo sprendimo vykdymo metu ieškovui patirti papildomas išlaidas, kompensuojant žemės sklypų pagerinimo ir/ar atliktų statybos darbų kaštus. Tai neatitinka ieškovo valios – perimti žemės sklypų pirkėjo teises ir pareigas. Teismas dėl šių esminių prašymo taikyti papildomas laikinąsias priemones argumentų nepasisakė.
14.5. Kuo toliau vykdomos statybos, tuo didesnes turto pagerinimo išlaidas turės kompensuoti ieškovas ir galimai susidarys situacija, kad to padaryti jis nepajėgs finansiškai, iškils grėsmė realiai jo pažeistos teisės gynybai. Teismas dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių nėra įteikęs procesinių dokumentų didesnei daliai atsakovų, remiantis teismo rezoliucija, atsakovams suteiktas terminas į 2022 m. gegužės 23 d. patikslintą ieškinį atsiliepimus pateikti iki 2022 m. lapkričio 5 d.
14.6. Teismas nesiima priemonių bylos nagrinėjimui ir proceso ekonomiškumo principo išsaugojimui užtikrinti: greitesniam procesinių dokumentų įteikimui, atmeta ieškovo prašymą leisti įteikti procesinius dokumentus, pasitelkiant antstolį, taip pažeidžiant CPK 142 straipsnį, nustato ilgą bei įstatymui prieštaraujantį terminą atsiliepimams pateikti. Ieškovas vertina, kad teismas sąmoningai sudarys situaciją, jog restitucija taptų negalima dėl atsakovų daromų investicijų į žemės sklypus.
14.7. Įstatymuose įtvirtinta pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, t. y. pirmenybės teisės turėtojas teismui pareikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo turi teisę per trijų mėnesių laikotarpį. Tai leidžia išvengti nepagrįsto sąžiningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, nes nesudaromos prielaidos trečiajam asmeniui patirti didelių turto išlaikymo ar pagerinimo išlaidų ar nuostolių, susijusių su turto rinkos vertės pasikeitimu ar kitais nepatogumais dėl šio turto išreikalavimo perkeliant pirkėjo teises ir pareigas. Šio tikslo užtikrinimui tarnauja prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
15. Atsakovai S. P., P. P., UAB „Saulėtas pušynas“, UAB „Revelos“, MB „BW trade“, R. L., A. L., L. V., M. V., UAB „Uotas“ bei R. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, prašydami ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jo pateiktas ieškinio pareiškimas atitinka teisės aktuose numatytą sąlyga – jog ieškovas Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį, t. y. turi pirmumo teisę. Nurodytas dokumentas yra esminis sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, kadangi jis patvirtintų ieškovo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
15.2. Esant byloje duomenims apie tai, kad ieškovas nėra ir niekada nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio, akivaizdu, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytų asmeniui, kuris turi pirmumo teisę įsigyti besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atitinkamai ieškovas nėra subjektas, kuriam teisės aktai suteikia pirmumo teisę, o ją pažeidus, teisę reikalauti perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties. Tai reiškia, kad ieškinys negali būti preliminariai pagrįstas.
Šalies argumentai
15.3. Ieškovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos – draudimas disponuoti ginčo objektu esančiais žemės sklypais. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad jis apskritai turi pirmumo teisę, ieškovui negali būti sudaromos sąlygos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ieškovas neabejotinai žino, kad neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, tačiau pateikė teismui ieškinį, kuriuo reiškia reikalavimus dėl tų žemės sklypų, kurie apskritai nesiribojo nei su vienu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tai tik patvirtina ieškinio nepagrįstumą.
15.4. Ieškovui tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė. Ieškovas nepateikė atsakovų nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų.
15.5. Nors atsakovams nesuprantama apie kokias kompensacijas kalba ieškovas, tačiau jis pats nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas vėliau galėtų būti apsunkintas ne dėl kokių nors atsakovų nesąžiningų veiksmų, bet dėl paties ieškovo kaltės. Atitinkamai akivaizdu, kad tokie argumentai nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
15.6. Ieškovas, kalbėdamas apie prielaidas trečiajam asmeniui patirti didelių turto išlaikymo ar pagerinimo išlaidų, remiasi teismų išaiškinimais, kur teismas pasisakė ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet dėl trumpo 3 mėn. laikotarpio pateikti ieškinį reikalaujant perkelti pirkėjo teises ir pareigas.
15.7. Ieškovo argumentai dėl neva turto pagerinimo nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir atitinkama teismų formuojama praktika. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad atlikti statybos darbai iš esmės nėra pačių ieškinio objektų – žemės sklypų pagerinimas. Kalbant apie žemės sklypų pagerinimą, jis jau buvo atliktas iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. Sutartimi perleisti žemės sklypai buvo padalinti ir pakeista sklypų paskirtis. Šiuo metu jokie papildomi žemės sklypų pagerinimo veiksmai nėra atliekami.
15.8. Atsakovams nesuprantama, kokias turto pagerinimo išlaidas ieškovas turėtų kompensuoti, kuomet pačių žemės sklypų būklė iš esmės nėra keičiama. Atsakovams atliekant statybos darbus ginčo žemės sklypuose, net patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas netaptų žemės sklypuose pastatytų statinių savininku, kadangi statybos leidimai yra išduoti atsakovams ir statiniai yra statomi atsakovų lėšomis. Statybos darbais nėra gerinama žemės sklypų būklė, o yra sukuriami visiškai nauji nekilnojamojo turto objektai.
15.9. Net ir ieškinio patenkinimo atveju ieškovas neturėtų teisių į jam nepriklausančius statinius. Pažymėjo, kad ieškovas reiškia reikalavimą perkelti ieškovui teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties. Šia Sutartimi buvo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose nebuvo jokių statinių. Jokių reikalavimų, susijusių su žemės sklypuose vykdomomis statybomis ar naujai sukurtais nekilnojamojo turto objektais (statiniais) byloje ieškovas nereiškia. Atitinkamai prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra niekaip susijusios su ieškovo ieškinyje reiškiamais reikalavimais, tai reiškia, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir perteklinės bei neturi įtakos siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Statybą leidžiantys dokumentai yra išduoti teisėtai, todėl ir statybos pagal šiuos išduotus dokumentus yra teisėtos. Kadangi pačių statinių statybos neturi jokios įtakos galimybei disponuoti žemės sklypais ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, akivaizdu, kad ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės apskritai nėra susijusios su šioje byloje ieškovo reiškiamais reikalavimais.
15.10. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant šią civilinę bylą jau buvo užtikrintas ieškovo reikalavimų patenkinimas tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ieškinys yra pagrįstas – buvo pritaikytas draudimas disponuoti žemės sklypais. Ieškovas ieškinio patenkinimo atveju įgytų tam tikras teises, susijusias su žemės sklypais, tačiau jokių teisių į kitus nekilnojamojo turto objektus neįgytų, kadangi reikalavimų dėl to nėra reiškiama ieškinyje.
15.11. Ieškovas neįrodė ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui privalomos sąlygos – atsakovų nesąžiningumo. Galiausiai nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi ieškiniu nėra reiškiama reikalavimų, kurie būtų susiję su statiniais, dėl kurių statybos uždraudimo ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
19. Nors atskirajame skunde apeliantas nekvestionuoja pirmosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, tačiau atsakovai, atsiliepime į atskirąjį skundą, remiasi argumentu, kad apelianto pateiktas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, taip pat į tai, kad ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės (nustačius bylos aplinkybes, ištyrus įrodymus), atsakovų atsiliepime į skundą konkrečių aplinkybių dėl ieškinio pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako, nurodydamas, jog, jau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, spręsdamas šios būtinosios sąlygos pagrįstumą, vertino, kad „Susipažinus su byloje pareikšto ieškinio turiniu, šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio atitinkamomis aplinkybėmis.<..> ir padarė išvadą, jog pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) yra nustatyta <...>“. Jokių naujų aplinkybių, kurios leistų vertinti šios būtinosios sąlygos pagrįstumą kitaip, byloje nepateikta.
20. Konstatavus pirmosios būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimu / nebuvimu.
21. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
22. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovo nurodytus argumentus prašyme taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai galėtų būti nesąžiningi ir vengtų vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti šioje byloje teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir disponavimas atsakovams priklausančiu turtu jau yra apribotas), papildomos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo vykdyti statybos darbus atsakovų įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini) – pritaikymas šiuo atveju neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų ir suvaržytų atsakovų teises daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tokios laikinosios apsaugos priemonės ginčo nagrinėjimo laikotarpiu pritaikymas būtų perteklinis.
23. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019 ir kt.).
24. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovas kaip galimą atsakovų nesąžiningumą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – procesinių dokumentų daliai atsakovų neįteikimu (atsakovai vengia priimti siunčiamus teismo procesinius dokumentus), bei, apelianto vertinimu, teismui nesiimant CPK numatytų visų priemonių procesiniams dokumentams įteikti, be pagrindo nustatant atsakovams itin didelius terminus atsiliepimams į ieškovo teikiamus procesinius dokumentus pateikti. Tačiau tokie argumentai susiję su bylos nagrinėjimo iš esmės eiga negali būti pagrindu konstatuoti ginčo šalies(-ių) nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovų nesąžiningumas.
25. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
26. Taigi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovams jau buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir disponavimas atsakovams priklausančiu turtu yra apribotas. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) teismų praktikoje pripažįstama kaip nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma, ji nevaržo teisės turimą turtą valdyti ir juo naudotis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).
27. Tuo tarpu ieškovo prašomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo vykdyti statybos darbus atsakovų įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini) – pritaikymas šiuo atveju neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir suvaržytų atsakovų teises daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, ieškiniu nėra reiškiama reikalavimų, kurie būtų susiję su statiniais, dėl kurių statybos uždraudimo ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliantas nepagrindžia, kaip vykdomos statybos galėtų turėti neigiamos įtakos ieškovo galimybei pasinaudoti pirmumo teise, kita vertus, ieškinio patenkinimo atveju, ieškovas įgytų tam tikras teises, susijusias su žemės sklypais, tačiau jokių teisių į kitus nekilnojamojo turto objektus neįgytų, kadangi, kaip jau nurodyta, ieškinio reikalavimų dėl tokių teisių įgijimo nėra reiškiama. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas būtų perteklinis, kadangi, kaip minėta, įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo pritaikymas vertintinas pakankamu užtikrinti padėties tarp šalių, iki bus išnagrinėta byla, stabilumą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, todėl, netenkindamas ieškovo prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, šį klausimą išsprendė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovų nesąžiningumo, atsižvelgiant į šalių ekonomiškumo bei proporcingumo principus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir pagrįstai netaikė atsakovų atžvilgiu prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.