- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- 1A-542-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21509-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Juozas Gaud
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei, nuteistojo V. Š. gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda;
- BK 227 straipsnio 2 dalį – 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šias bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, V. Š. skirta 150 (vieno šimto penkiasdešimt) MGL, t. y. 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir V. Š. skirta 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis 66 straipsniu, V. Š. į bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 3 d. 14.00 val. iki 2020 m. birželio 4 d. 12.05 val. (vieną dieną), konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 98 MGL, t. y. 4900 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. birželio 4 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Š. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – krautuvo ,,Locust 752“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2300 (du tūkstančius tris šimtus) eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą bei dokumentų paėmimą (vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) – nutarta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentus (vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 3 d. apie 13.35 val. Vilniuje, Žalgirio g. ties pastatu 88, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krautuvą ,,Locust 752“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 3 d. apie 13.40 val., Vilniuje, Žalgirio g. ties pastatu 88, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už tai, kad būdamas neblaivus vairavo krautuvą ,,Locust 752“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasiūlė 200 eurų savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiajam patruliui A. J. ir būrio vadui B. J. už neteisėtą šių valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų sulaikytas ir išvengtų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. birželio 3 d. apie 13.35 val. Vilniuje, Žalgirio g. ties pastatu 88, būdamas neblaivus vairavo krautuvą ,,Locust 752“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
3. Pirmosios instancijos teismas, byloje ištyręs įrodymus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis), darė išvadą, kad V. Š. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Taip pat konstatavo, jog V. Š. veika, susijusį su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais, atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktą prašymą taikyti laidavimo institutą V. Š., su kuriuo sutiko prokuroras, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad V. Š. atitiktų visas būtinas BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju, konstatavus realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 40 straipsnio nuostatos nebegali būti taikomos. Skirdamas bausmę V. Š. apylinkės teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, sprendė, kad V. Š. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarytą, skirtinos sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos. Apylinkės teismas vertino, kad BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl apeliantui V. Š. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą ir konfiskuotino turto (7000 Eur) dalies vertės – t. y. 2300 Eur – išieškojimą iš kaltinamojo (nuteistojo).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. (toliau – ir apeliantas) alternatyviai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-18 nuosprendį pakeisti ir 1) V. Š. pagal BK 227 str. 2 d. išteisinti, o dėl veikos, padarytos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant V. Š. pagal laidavimą laiduotojui L. Š., netaikant užstato, vienerių metų laidavimo terminui; 2) apeliacinės instancijos teismui nesutikus su 1 prašymu, prašo pripažinti, kad abi veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai ir nuosprendį pakeisti, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojui sūnui L. Š., vienerių metų laidavimo terminui, netaikant užstato; 3) neatleidus V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 d. – sušvelninti bausmę. Skundą grindžia tuo, kad:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą nuostatas, netinkamai atribojo idealią nusikaltimų sutaptį nuo realiosios nusikaltimų sutapties visos bylos kontekste. Tvirtina, kad visi veiksmai nagrinėjamu atveju vyko vienoje erdvėje, vienas paskui kitą, esant tarpusavio priežastiniam ryšiui, buvo padaryta per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui – vairuoti transporto priemonę, esant neblaiviam ir nebūti sugautam ir nubaustam. Abi veikos turi vieningą tyčios turinį. Tokia situacija teismų praktikoje vertintina kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.
4.2. Teismo išvados apie pinigų siūlymą, neatitinka bylos faktinėms aplinkybėms, todėl tai turėjo reikšmę nepagrįstai pripažįstant, kad yra realioji nusikaltimų sutaptis. Siūlant pinigus, aplamai nebuvo žinoma koks girtumo laipsnis bus nustatytas galutinai ir ar iš viso užtrauks kokią nors atsakomybę, o tuo labiau baudžiamąją. Teismo padaryta išvada, kad buvo siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jos pasekmių yra klaidinga. Apeliantas daro išvada, jog kitaip turėtų būti vertintina susiklosčiusi teisinė situacija.
4.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad faktines bylos aplinkybes nuteistasis pilnai pripažino, savo kaltę suprato ir labai gailisi. Tačiau, apeliantas kelia abejones ar teismas teisingai padarė veikos vertinimą dėl papirkimo (BK 227 str. 2 d.).Pabrėžiama, kad policijos darbuotojams pinigai buvo siūlomi tuo laiku, kai dar galutinai nebuvo žinoma ar esantis girtumo laipsnis aplamai sukels kokią nors atsakomybę, pinigų siūlymo metu dar nebuvo aišku ar reikės pareigūnams iš viso atlikti neteisėtus veiksmus ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Todėl apelianto vertinimu, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d. sudėties, o tuo pačiu nelaikytina, kad šis padarė antrą nusikaltimą. Nesant V. Š. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 2 d., sudėties, laikytina, kad V. Š. padarė tik vieną, nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl yra galimybė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, atiduodant pagal laidavimą, galimam laiduotojui L. Š..
4.4. Kuomet apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip ir nesutiktų atleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokiu atveju V. Š. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Šį prašymą motyvuoja tuo, kad nuo pat pradžių jis savo kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi, nusikaltimą padarė pirmą kartą, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi nuolatinį darbą (nuo 1998-03-23 dirba mechanizatoriumi ir kelio darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbe charakterizuojamas teigiamai, neturi drausminių nuobaudų, našlys, turi neįgalumą (50 proc. darbingumas). Apelianto vidutinės pajamos 670 Eurų per mėnesį, nuo 2021 m. balandžio mėnesio taps senatvės pensininku, todėl jo mėnesio pajamos dar sumažės. Turto neturi, tik seną 1998 m. VW Passat automobilį, todėl mano, kad tokios didelės baudos 7300 Eurų (5000 Eurų bauda ir 2300 Eurų konfiskuotino turto vertė) paskyrimas prieštarauja teisingos bausmės sąvokai ir pažeidžia proporcingumo principą. Esant tokioms didelėms baudoms, apeliantas nebegalės patenkinti savo minimalių pragyvenimo poreikių ir bus priverstas gyventi žemiau skurdo ribos.
4.5. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus nuteistasis mano, kad jo atžvilgiu paskirti baudų dydžiai yra neproporcingai dideli, užkrauna V. Š. neproporcingai didelę, nepakeliamą finansinę naštą, kuri sužlugdys apeliantą tiek morališkai, tiek fiziškai, o tai neatitinka teisingos bausmės sąvokos. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas savo veiksmais nepadarė realios žalos, už autokrautuvo vairo sėdo paprašytas patraukti autokrautuvą į kitą vietą, pravažiavo trumpai, tik statybos objekto teritorijoje. Tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą, ankščiau nėra sėdęs už transporto priemonės vairo neblaivus, statybos objekte nebuvo žmonių, todėl apeliantas nekėlė realaus pavojaus jų sveikatai ir gyvybei.
3. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė, iš dalies palaikydama apeliacinį skundą, mano, jog prašymas išteisinti V. Š. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, tačiau pritaria apelianto pozicijai dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir dėstomos pozicijos, kad nuteistajam V. Š. kartu su bausme taikant ir turto konfiskavimą, atsižvelgiantį į jo asmenybę, skirta bausmė yra per griežta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijama V. Š. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, vertindamas, kad jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. Taip pat apeliantas mano, jog jo padarytos veikos turėjo būti laikomos vienu tęstiniu nusikaltimu, dėl ko nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų. Kelia klausimą ir dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo bei paskirtos bausmės individualizavimo, prašant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, vertindamas, kad paskirtos baudos dydis ir dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimas prieštarauja teisingos bausmės sąvokai ir pažeidžia proporcingumo principą.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
7. Nuteistasis V. Š. kelia abejones dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, manydamas, kad teismo išvados apie pinigų siūlymą, neatitinka bylos faktinėms aplinkybėms. Nurodo, kad policijos pareigūnams pinigai buvo siūlomi tuo laiku, kai dar galutinai nebuvo žinoma ar esantis girtumo laipsnis aplamai sukels kokią nors atsakomybę, pinigų siūlymo metu dar nebuvo aišku ar reikės pareigūnams iš viso atlikti neteisėtus veiksmus ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Todėl apeliantas prašo šioje dalyje jį išteisinti, nes, pasak apelianto, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje 2 dalyje, yra įrodyta.
8. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, papirkimo nusikalstama veika laikoma baigta ne tik davus kyšį, bet ir pasiūlius, pažadėjus ar susitarus kyšį duoti. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyviąją papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).
9. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. Š. aiškiai nurodė, kad įvykio dieną po to, kai jam buvo nustatytas neblaivumas, vienam pareigūnui jis (V. Š.) sakė, kad gal kaip nors susitarsime, siūlė 200 Eur, pinigų neturėjo ir nedavė, jį išvežė į komisariatą. Akcentavo, kad susijaudino, todėl ir pasiūlė pinigų nepagalvodamas, patvirtino, jog pinigus pasiūlė, nes buvo išgėręs, todėl norėjo susitarti, kad neįformintų įvykio, kad jis vairavo neblaivus, norėjo išvengti atsakomybės. Tokius teisminio nagrinėjimo metu duotus nuteistojo V. Š. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo (vyriausiojo patrulio) A. J. parodymai, kuris patikrino V. Š. girtumą su tarnybiniu alkotesteriu „Drager Alcotest“ ir nustatė 2,02 promilių girtumą. Šis liudytojas nurodė, kad kuomet V. Š. pamatė alkotesterio parodymus, bandydamas išvengti atsakomybės, tuomet jam ir kolegai pasiūlė susitarti ir išspręsti viską kitaip. Į šį (V. Š.) siūlymą atsakė, kad už pareigūno papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir kelis kartus tiek jis, tiek jo kolega įspėjo apeliantą dėl atsakomybės. Kolegai (B. J.) nuėjus prie tarnybinio automobilio galo, V. Š.jam pasiūlė neįforminti įvykio, kad jis vairavo neblaivus, ir paimti 200 eurų kyšį, iš kurių 100 eurų būtų jam ir 100 eurų jo kolegai. Tuomet pareigūnas V. Š.pasakė, kad jis jau buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūno papirkimą ir dėl to bus sulaikytas (b. l. 14). Tai, kad buvo siūlomas atlygis policijos pareigūnams po alkotesterio parodymų ir jau esant nustatytam V. Š. iškvėptame ore 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracijos, patvirtina ir objektų apžiūros protokolų duomenys, kuriuose užfiksuotas V. Š. pokalbis su pareigūnais, kurio metu V. Š. siūlė kyšį pareigūnams (b. l. 17–18). Šių duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, jog V. Š., siūlydamas piniginį atlygį policijos pareigūnams, sąmoningai siekė pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, jis (V. Š.) veikė tyčia, todėl V. Š. veika atitinka BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Dėl BK 40 straipsnio ir paskirtos bausmės individualizavimo
10. Tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniu skundu prašoma V. Š. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokią nuteistojo poziciją palaiko ir prokurorė. Manoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavęs, kad nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis teisiamas pirmą kartą, dėl ko tai sudaro kliūtį taikyti V. Š. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs apeliacinio skundo argumentus dėl V. Š. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šioje byloje V. Š. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, kaip tai vertina apeliantas ir prokurorė, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal teismų praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-138/2015). Nors apelianto padarytos nusikalstamos veikos laiko atžvilgiu sekė viena po kitos, tačiau V. Š. neteisėtų veiksmų nejungė vieninga tyčia. Pirmuoju įvykdytu nusikaltimu V. Š., nepaisydamas KET, vairavo transporto priemonę – krautuvą ,,Locust 752“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antruoju atveju sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kilo iš naujo, kuomet jam buvo parodyti alkotesterio parodymai ir nustatytas 2,02 promilių girtumas, t.y. jau nustačius neblaivumą, ir kaip galimai nusikaltimą padaręs asmuo, jis vėl ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus. Taigi V. Š. sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kilo iš naujo ir tai reiškia, kad jo tyčia, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo susiformavusi ne visumai nusikalstamų veikų, o atskiroms konkrečioms nusikalstamoms veikoms. Todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad pirminiai neteisėti nuteistojo veiksmai buvo priežastimi, lėmusia bei suformavusia iki tol objektyviai neegzistavusį kaltinamojo tikslą padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo.
12. BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik jeigu yra visos šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios detaliai aptartos skundžiamajame nuosprendį ir kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Tačiau teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-138/2015, 2K-52-648/2017). Kadangi šiuo atveju V. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, kurios tarpusavyje sudaro realiąją sutaptį, todėl jis pagrįstai nelaikytas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje pagrįstai nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad V. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kaip to reikalauja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ir netaikydamas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. Š., laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių bendrinimą, ir paskyrė tinkamą bausmę. Apylinkės teismas skirdamas bausmes nuteistajam atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą ir padarymo aplinkybes: jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu (V. Š. esant 2,02 promilės neblaivumo laipsniui, vairavo sunkiasvorę transporto priemonę – krautuvą Vilniaus mieste dienos metu, kai automobilių srautas kelyje yra gana didelis, be to, kaltinamasis pavojingai manevravo) ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, susijusį su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais; į asmenybę charakterizuojančius duomenis: baustas administracine tvarka, paskirta bauda sumokėta (b. l. 72, 105), neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 69, 104), dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbdavio apibūdinamas teigiamai (b. l. 103), našlys, iš dalies darbingas (50 proc.) (b. l. 101), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale per 5 m. laikotarpį konsultuotas ar gydytas nebuvo (b. l. 110), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo paskirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas (skirtos švelniausios ir minimalios straispnių sankcijose numatytos bausmės – baudos), tiek subendrinta, atsižvelgiant į apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, kėsinimosi dalyką, jo vertingumą, kaltės formą, nėra nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Be to, byloje nėra duomenų apie išimtines aplinkybes, dėl kurių nuteistajam paskirta bausmė galėtų būti švelninama. Apelianto šeiminį, socialinį gyvenimą apibūdinančios aplinkybės (našlys, turi neįgalumą (50 proc. darbingumas), nuo 2021 m. balandžio mėnesio taps senatvės pensininku, dėl ko jo mėnesio pajamas (670 Eurų) sumažės) buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, jos būdingos daugeliui nuteistųjų, o byloje nėra duomenų, kad apeliantui inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis būtų padaręs dėl išimtinai sudėtingos ar beviltiškos padėties, neturėdamas kitos išeities ar egzistuojant kitoms panašioms aplinkybėms, kurios leistų spręsti apie mažesnį jo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą. Taigi, švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 54 straispnio 3 dalies nuostata, numatančia galimybę tai padaryti, jei paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Todėl nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir likusi mokėtina bausmė – 98 MGL (įskaičius laikino sulaikymo laiką BK 66 straipsnio pagrindu), kuri sumažinta trečdaliu (taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas), nustatant 24 mėnesių terminą baudai sumokėti, paliekama nepakeista.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo.
15. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis V. Š., būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija), vairavo sunkiasvorę transporto priemonę – krautuvą ,,Locust 752“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančią trečiajam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26), todėl šis krautuvas pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu.
5. Iš skundo turinio seka, kad apeliantas mano, jog teismas kartu su bausme, t.y. bauda, taikydamas ir baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės vertės konfiskavimą, nesivadovavo baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi, akcentuodama, kad ir bauda, ir baudžiamojo poveikio priemone uždedama per didelė finansinės našta apeliantui. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas vertinamu atveju yra būtinas, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes ir jas tinkamai įvertino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors apeliantas pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau jis sunkiasvorę transporto priemonę – krautuvą ,,Locust 752“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairavo neblaivus Vilniaus mieste, dienos metu, sankryžoje pavojingai manevruodamas (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys b.l. 3; liudytojo V. E. parodymai b.l. 9). Todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta galimų sunkių pasekmių. Apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis (2,02 promilės), nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad jo padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, atsižvelgė į tai, kad krautuvas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 26), kad nuteistasis žinojo ir suprato, jog ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti. Todėl pagrįstai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, sprendė, kad šiuo atveju iš V. Š. turi būti išieškota nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 7000 Eur su PVM (b. l. 108-109). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto V. Š. pakankamai mažas pajamas, jo amžių – 63 metai, aplinkybes, kad apeliantas greitai sulauks senatvės pensijos amžiaus, yra iš dalies darbingas, į konfiskuotinos transporto priemonės vertę, sprendė, kad tokia vertė yra pakankamai didelė ir priteistiną sumą sumažino iki 2300 Eur. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu šių aplinkybių vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes ir apeliacinį skundą nagrinėjant apygardos teisme nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Dar labiau mažinti konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią sumą nėra pagrindo, nes siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.
6. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto V. Š. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosos instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.