- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- e2-10416-845/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04499-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės M. K. 450 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 30,82 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 234,82 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti tėvui E. K. CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas su atsakove nuotoliniu būdu per sistemą smscredit.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 681522002 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovei paskolino 50 EUR sumą, o atsakovė įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti per 30 dienų laikotarpį (Sutarties specialiosios sąlygos). Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 13 d. atsakovės prašymu ieškovas papildomai suteikė 400 EUR kreditą 30 dienų laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo 450 EUR paskolą grąžinti iki 2015 m. spalio 23 d., tačiau su ieškovu neatsiskaitė, todėl liko skolinga 450 EUR sumą (Sutarties 2.10 punktas, 3.7 punktas). Byloje duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi, nėra (CPK 178 straipsnis).
Kadangi atsakovė nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. grąžinti ieškovui paskolą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 450 EUR skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, Sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu ir specialiosios dalies 11 punktu, iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistinos priskaičiuotos 30,82 EUR sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutartimi nustatyta metinė palūkanų norma – 114,37 proc.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 234,82 EUR palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2016 m. kovo 6 d. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatyta bendra kredito kainos metinė palūkanų norma (198,30 proc.) bei ieškovo paskaičiuota sutartinių palūkanų suma po kredito grąžinimo termino (234,82 EUR) yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovė yra vartotoja, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (Sutarties specialiosios sąlygos) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas nurodė, kad yra didžiausias Lietuvoje vartojimo kreditų nuotoliniu būdu teikėjas. Dėl didelės ir nuolatinės šių kreditų paklausos iš esmės visas klientų grąžinamas kreditų sumas ieškovas iš karto perskolina naujiems pareiškėjams. Jei atsakovė būtų laiku grąžinusi kreditą, ieškovas nedelsdama būtų paskolinęs lėšas kitiems asmenims su ne mažesne kaip 109,89 proc. metine palūkanų norma. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalas. Dėl to ieškovas, suteikdama kreditą, o vėliau ir papildomą kreditą atsakovei, turėjo patikrinti atsakovės galimybes grąžinti kreditus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad, suteikdamas kreditą elgėsi rūpestingai, patikrino, ar atsakovė sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė kreditą grąžinti turėjo iki 2015 m. spalio 23 d., tačiau ieškovas teismui ieškinį pateikė tik 2017 m. vasario 1 d., kas sudaro pagrindą manyti, jog ieškovo patirti nuostoliai jo komerciniai veiklai didelės įtakos neturėjo.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs, nuostolius (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovės už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2016 m. kovo 6 d. priteistina 30,38 EUR (450 x 0,05 : 100 x 135) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (511,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 71 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 11,36 EUR žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 450 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 30,82 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos, 30,38 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso – 511,20 EUR (penkis šimtus vienuolika eurų 20 euro centų), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (511,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,36 EUR (vienuolika eurų 36 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.