Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už pirmą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už antrą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. Š., D. J., M. A., B. R., I. J., D. V., o išteisinti M. L. ir M. Z., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. A., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) – bei ją pardavė:

V. J. 2011 m. spalio 17 d., apie 21 val. 10 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, laiptinės, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš M. A. įgijo ne mažiau kaip 1,172 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, ir joje laikė iki kol 2011 m. spalio 18 d., apie 18 val. 45 min., prie savo namų laiptinės 4 maišiukus, kuriuose buvo 1,172 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – už 100 litų pardavė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta.

V. J. taip pat nuteistas už tai, kad, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, laikė, gabeno narkotinę medžiagą, būtent:

kaltinamasis V. J., 2011 m. lapkričio 15 d., apie 19 val. 30 min., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijęs ne mažiau kaip 0,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, ir joje laikė iki tos pačios dienos 20 val. 45 min., kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus dėl antros nusikalstamos veikos, t. y. nepagrįstai taikė BK 260 straipsnio 1 dalį, nors neįrodyta, kad jis 0,31 g narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis įgijo, turėdamas tikslą platinti. Pažymi, kad rastas narkotinės medžiagos kiekis, jo paties bei liudytojų parodymai paneigia, kad jis siekė šią medžiagą platinti. Tvirtina kanapes ir jų dalis įgijęs asmeniniam naudojimui, todėl prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Mano, jog teismas nuosprendžiu neteisingai subendrino bausmes. Nurodo, kad jo nusikalstami veiksmai yra tęstinis nusikaltimas. Pirmuoju atveju jis pardavė įgytas medžiagas, o antruoju pasiliko vartoti sau (šias medžiagas kaip tik ir surado policijos pareigūnai). Net, jei ir jo veiksmai nebūtų perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį, bausmės turėjo būti bendrinamos, taikant BK 63 straipsnio 1, 5 dalis, kadangi faktinės bylos aplinkybės rodo esant idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistasis V. J. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija tik tą nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veiksmų, įvykdytų 2011 m. lapkričio 15 d. Nuteistasis neigia turėjęs tikslą platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis bei tikina, kad jos buvo skirtos asmeniniam naudojimui. Išsakęs tokią poziciją, apeliantas iš esmės nepateikia jokių argumentų, išskyrus tai, kad tikslą platinti paneigia narkotinės medžiagos svoris bei jo ir liudytojų parodymai, nors nenurodo nei konkrečių liudytojų, nei aptaria, kokias reikšminas aplinkybes jie patvirtino.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nuo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ši atribojama pagal objektyvųjį požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Nagrinėjamoje byloje V. J. kaltinamas pardavęs ar kitaip platinęs narkotines medžiagas, jo nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją pagal BK 260 straipsnio 1 dalį lėmė tikslo parduoti ir kitaip platinti narkotines medžiagas turėjimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo V. J. veiksmuose buvus tikslą platinti narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, toks sprendimas pilnai atitinka teismų praktiką, todėl nėra teisinio pagrindo V. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis V. J. neginčija konkrečių įrodymų ir išsako tik abstrakčią neigimo poziciją, kolegija iš naujo nedėstys visų apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų, kadangi juos detaliai aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014, 2K-49/2014). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.

Skundžiamame nuosprendyje tikslo platinti narkotinę medžiagą buvimas, paneigiant V. J. versiją dėl šios medžiagos laikymo asmeniniam suvartojimui, pagrįstas byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Remdamasis operatyviniam tyrimui vadovavusio pareigūno G. S., taip pat R. G. parodymais, 2011-11-15 kratos protokolu, 2011-11-25 specialisto išvada, 2011-12-23 apžiūros protokolu, Klaipėdos apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro pažyma, 2012-01-05 apžiūros protokolu bei kitais įrodymais, pilnai atskleistas V. J. tikslas platinti narkotinę medžiagą. Ta aplinkybė, kad byloje nenustatytas konkretus susitarimas dėl narkotinės medžiagos platinimo, nėra tas momentas, kuris suponuotų nepagrįstą BK 260 straipsnio 1 dalies inkriminavimą V. J.. Skunde nuteistasis nepagrįstai akcentuoja rastos narkotinės medžiagos kiekį, tačiau sąmoningai nutyli kitas reikšmingas aplinkybes. Be operatyvinio tyrimo metu surinktos informacijos, svarbią reikšmę turi tai, kad kratos metu V. J. bute be 0,31 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių buvo rastas itin didelis kiekis (120 vnt.) naujų polietileninių maišelių, kas, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, leidžia pagrįstai teigti, jog šie maišeliai buvo skirti neleistinų medžiagų pakavimui, siekiant tolesnio jų platinimo. Kratos metu taip pat buvo paimtas baltos spalvos popieriaus lapelis, kuriame nurodyti asmenų vardai su prie jų prirašytomis pinigų sumomis, kas visumoje su kitais įrodymais rodo nevienkartinį neleistinų sandorių pobūdį. Tai, kad nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, atskleidžia ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkti duomenys. Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo V. J. veiksmai dėl 2011 m. lapkričio 15 d. nusikalstamos veikos kvalifikuoti teisingai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kaip pagrįstą pripažinęs skundžiamo nuosprendžio dalį dėl V. J. 2011 m. lapkričio 15 d. įvykdytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog teismas, pripažindamas V. J. kaltu pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, nesilaikė minėto nusikaltimo įrodinėjimui būtinų reikalavimų.

Iš šios nuosprendžio dalies matyti, kad V. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 15 d., apie 19 val. 30 min., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijęs ne mažiau kaip 0,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, ir joje laikė iki tos pačios dienos 20 val. 45 min., kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi iš tokių nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių aišku, kad V. J. yra nuteistas už dvi alternatyvias veikas – ne mažiau kaip 0,31 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių) atgabenimą (gabenimą) ir laikymą (teismas kaip nepasitvirtinusią atmetė kaltinime inkriminuotą alternatyvią veiką – įgijimą) (50-as nuosprendžio lapas, t. 10, b. l. 59).

Nuteisimo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo ir laikymo sąlyga yra gabenimo ir laikymo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teismo posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 2 punktas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (tiek turint tikslą jas platinti, tiek ir nesant tokiam tikslui) gali reikštis visa eile straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų (gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu), kurių kiekviena iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Vadinasi, bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnį ar 260 straipsnį. Šiuo atveju itin reikšminga laikytina 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, priimtoje, siekiant suvienodinti teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog ,,< ... > teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų“.

Tokiu būdu V. J. pripažinus kaltu ir nuteisus dėl to, kad jis 2011 m. lapkričio 15 d., apie 19 val. 30 min., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijęs ne mažiau kaip 0,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos, kuri, kaip minėta, po 2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtos nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 susiformavo naujai.

Nuosprendžio turinys rodo, jog V. J. kaltė pasireiškė dvejomis atskiromis nusikalstamomis veikomis – nurodytos narkotinės medžiagos gabenimu ir laikymu, todėl teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pripažįstant V. J. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) gabenimą, buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nenustatė esminių narkotinės medžiagos gabenimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kaip (transporto priemone, su savimi, specialiai paslėpus ar ne ir tt.), iš kokios vietos, kokiu maršrutu buvo gabenamos kanapės ir jų dalys. Akivaizdu, kad teismas šiuo atveju narkotinės medžiagos gabenimo faktą nustatė ne byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, o preziumavo, remdamasis šios medžiagos laikymo faktu. Tad, atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ir neįrodė šių aplinkybių, iš nuosprendžio šalinama, kad V. J. gabeno 0,31 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, paliekant jo nuteisimą už nurodytos narkotinės medžiagos laikymą.

Kaip nepagrįsti atmetami V. J. teiginiai dėl to, kad jo padaryti nusikalstami veiksmai turi būti vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, o ne dvi atskiros nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad tokie argumentai, be kita ko, rodo nuteistojo pozicijos prieštaringumą: iš pradžių pastarasis prašo anksčiau analizuotą nusikalstamą veiką, įvykdytą 2011 m. lapkričio 15 d., perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį, o vėliau jau įrodinėja neva jo veiksmai yra tęstinis nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo V. J. įvykdytus nusikalstamus veiksmus kaip du atskirus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, apelianto minima tęstinė nusikalstama veika yra tokia, kuri „ <... > susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir pan.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos kasacinė nutartis 2K-P-412/2007).

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veikų aplinkybės yra skirtingos. Pirmuoju atveju V. J. nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe su M. A., iš pastarojo įgijo 1,172 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ją atgabeno į savo gyvenamąją vietą, ten laikė, o vėliau už 100 Lt pardavė asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta. Antruoju atveju V. J. laikomas kaltu neteisėtai laikęs, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, 0,31 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės neduoda jokio pagrindo kalbėti apie vieningą tyčią, todėl V. J. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai.

Kolegijos manymu, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (du sunkūs tyčiniai nusikaltimai) atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančią aplinkybes, į aktyvų vaidmenį, tai, kad nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, ir už vieną nusikalstamą veiką (padarytą 2011 m. lapkričio 15 d.) skyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią bausmę, o už kitą – šiek tiek didesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydis. Tokios bausmės yra teisingos ir ne per griežtos, jų švelninimui nėra jokio juridinio pagrindo. Ta aplinkybė, kad antruoju nusikalstamos veikos atveju V. J. iš pareikšto kaltinimo buvo pašalintas psichotropinių medžiagų gabenimas, tačiau jis liko nuteistas už tų medžiagų laikymą, turint tikslą jas realizuoti, toks kaltinimo apimties susiaurinimas laikytinas daugiau formaliu, o ne realiu ir nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktus,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies:

V. J. nuteisimą už tai, kad jis gabeno 2011 m. lapkričio 15 d., 19 val. 30 min., įgytą narkotinę medžiagą – 0,31 g kanapių ir jų dalių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.