Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria A. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 18 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo A. J. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje, t. y. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje disponavo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi, t. y. A. Ž. ir A. K. organizavus nusikalstamą susivienijimą ir dalyvavus jo veikloje, A. Ž. vadovaujant nusikalstamam susivienijimui, A. J. kartu su A. Ž. , A. K. , A. S. , G. R. , M. R. , A. S. , V. P. , S. L. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:

ne vėliau kaip 2008 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. Ž. ir A. K. K. mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelius psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekius, o taip pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus – neteisėtai gaminti ir realizuoti pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorius (toliau tekste prekursorius), neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, bei nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pavasario, į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė G. R. , M. R. , A. S. , A. J. , A. S. , V. P. , S. L. (prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ str. numatytu pagrindu), šiems asmenims nurodydami dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelius psichotropinių medžiagų kiekius, neteisėtai gaminti ir realizuoti prekursorius, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, A. Ž. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, iki 2009 m. gegužės 8 d. savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), rengė susitikimus su nusikalstamo susivienijimo nariais, kurių metu tarėsi psichotropinės medžiagos gaminimo, jos gamybai būtinų cheminių medžiagų, prekursorių gavimo klausimais, planavo nusikalstamo susivienijimo narių išvykas gaminti psichotropinę medžiagą, duodavo nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams vykti gaminti psichotropinę medžiagą ir išmokinti ją gaminti naujus nusikalstamo susivienijimo narius, realizuodavo nusikalstamo susivienijimo narių pagamintą psichotropinę medžiagą, ir su jais už ją atsiskaitydavo, be to, iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė prekursorių – 1-fenilpropan-2-oną (toliau - BMK). A. Ž. kartu su A. K. , iki 2008 m. vasario 28 d. jų naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė įrenginį, skirtą psichotropinės medžiagos gamybai, iki 2008 m. lapkričio 4 d. šiame garaže neteisėtai laikė prekursorių (BMK), atitinkamai iki 2009 m. gegužės 14 d. ir iki 2009 m. gegužės 19 d. garažuose (duomenys neskelbtini), laikė prekursorių (BMK), psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas – denatūruotą etilo alkoholį (spiritą), metilamino hidrochloridą, natrio šarmą.

A. K. , nusikalstamame susivienijime būdamas atsakingas už cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinių medžiagų gamybai, tiekimą, be jau aukščiau išvardintų medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo bendrai su A. Ž. , savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė prekursorių (BMK), metilamino hidrochloridą, t. y. medžiagas kuriomis aprūpindavo nusikalstamo susivienijimo narius, vykdydamas A. Ž. nurodymus, 2008-2009m. laikotarpyje išmokino nusikalstamo susivienijimo narį G. R. gaminti psichotropinę medžiagą-metamfetaminą, 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą bei apmokinti ją gaminti S. L. , iki 2009 m. gegužės 26 d. savo giminaitės R. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą aliuminio foliją ir katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, įsigijo ir naudojo radijo ryšio blokavimo, radijo ryšio siųstuvų paieškos prietaisus, kurių pagalba užtikrino, jog darant nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo nariai nebūtų sekami policijos naudojamomis techninėmis priemonėmis.

Vykdydami A. Ž. nurodymą, nusikalstamo susivienijimo narys A. J. , kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. G. , 2008m. liepos- rugpjūčio mėnesiais UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino ir laikė prekursorių (BMK), iki 2009 m. gegužės 20 d. laikė natrio hidroksidą, būtinus psichotropinės medžiagos -metamfetamino gamybai, taip pat įrangą - įvairias talpas ir maišymui naudojamus įrankius – skirtą prekursoriaus (BMK) gaminimui, A. Ž. nurodymu kartu su A. K. , A. S. ir S. L. 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą ir tuo pačiu kontroliuoti, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nenuslėptų pagamintos psichotropinės medžiagos kiekio.

A. S. , vykdydamas A. Ž. nurodymus, 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą bei apmokinti ją gaminti S. L. , kartu su A. K. 2008 m. rudens – 2009 m. pavasario laikotarpiu organizavo psichotropinei medžiagai pagaminti reikalingo katalizatoriaus – gyvsidabrio chlorido gamybą, nurodydami jį pagaminti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam P. K. , ir šį katalizatorių tiekė nusikalstamo susivienijimo nariams, P. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gegužės 14 d. laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą sieros rūgštį, acetoną, aliuminio foliją, savo naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. liepos 23 d. laikė psichotropinės medžiagos gamybai reikalingą denatūruotą etilo alkoholį, o taip pat įrenginį skirtą psichotropinės medžiagos gamybai.

A. S. užtikrino prekursoriaus (BMK) tiekimą nusikalstamam susivienijimui, susitarė su A. Ž. , kad nusikalstamo susivienijimo nariams apmokinus A. S. artimus asmenis, A. S. galės organizuoti dar vieną psichotropinių medžiagų laboratoriją, nurodė į nusikalstamą susivienijimą įtrauktam V. P. 2009 m. gegužės 10 d. važiuoti su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokintis gaminti psichotropinę medžiagą.

G. R. ir M. R. , vykdydami A. Ž. nurodymus, į savo giminaičių P. R. ir G. N. R. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), suvežė įvairias chemines medžiagas, prekursorių (BMK), taip pat įrankius, skirtus psichotropinės medžiagos gamybai – įvairias plastikines talpas, plastikinius, stiklinius ir metalinius indus, centrifugas, respiratorius, vandens siurblį, dujinius degiklius, šioje sodyboje įrengė psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo laboratoriją, kurioje nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki 13 d. apmokino gaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L. , kurie pagal A. Ž. ir A. S. planą turėjo užsiimti psichotropinių medžiagų gamyba naujai įkurtoje psichotropinių medžiagų gaminimo laboratorijoje, o taip pat, nurodytu laiku ir vietoje, kartu su V. P. ir S. L. neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekį, tai yra kaltinamas veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Be to kaltinamas pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, jog dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. J. , veikdamas bendrai su A. Ž. ir R. G. , neteisėtai pagamino ir laikė pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorių (toliau prekursorių), o būtent:

nusikalstamo susivienijimo vadovui A. Ž. 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K., organizavus neteisėtą psichotropinės medžiagos gamybai būtino prekursoriaus - 1-fenilpropan-2-oną (toliau tekste prekursoriaus BMK) gamybą, nurodant nusikalstamo susivienijimo nariui A. J. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam R. G. šią medžiagą pagaminti, A. J. ir R. G. , vykdydami šį A. Ž. nurodymą, UAB (duomenys neskelbtini)patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu per 5-10 kartų neteisėtai pagamino ir laikė apie 600 litrų (tikslesnis gaminimų skaičius ir pagamintas prekursoriaus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) prekursoriaus (BMK).

A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2009 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 19 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nes iki sulaikymo ilgą laiką slapstėsi. Nusikaltimai, kurių padarymu jis kaltinamas, yra padaryti nuo 2007 metų iki 2009 m. gegužės 13 d., tuo metu, kai jis 2009 m. sausio 29 d. buvo registruotas darbo biržoje (dokumentų kopijos byloje) ir nuo 2009 m. gegužės mėn. vidurio buvo reabilitacijoje VšĮ (duomenys neskelbtini), nes gydėsi nuo narkotikų. Nurodo, kad apie atliekamą ikiteisminį tyrimą jis nežinojo, negavo šaukimo atvykti į apklausas pas prokurorą ar tyrėją, nors nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki rugsėjo 18 d. nekartą grįždavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį į tai, kad tik 2009 m. rugsėjo 18 d. vakare atvykus pareigūnams į namus sužinojo, kad dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visa tai įrodo, kad jis niekur nesislapstė ir gyveno legaliai.

Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką, teisme apklaustas, pripažįsta savo kaltė dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas neapgrįstai pratęsė suėmimo terminą minėtu pagrindu bei neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad jis, būdamas laisvėje galėti bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teismas nutartyje taip pat nepagrįstai nurodo, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nes tai nepagrįsta faktiniais duomenimis. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pažymi, kad nuo 2009 m. sausio 29 d. iki birželio mėn. buvo įregistruotas K. darbo biržoje, žmona G. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna atlyginimą (dokumentų kopijos byloje), o tai įrodo, kad jo šeima turėjo ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. Mano, kad byloje nėra duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo nuomone, byloje taip pat nėra faktinių duomenų, kad jis gali daryti poveikį kitiems kaltinamiesiems. Prisipažįsta, kad pažįsta A. Ž. , jam poveikio nedarė ir nedarys. Kitiems kaltinamiesiems taip pat poveikio nedarė ir neketina to daryti, būdamas laisvėje. Mano, kad jo namuose rasti A. Ž. laiškai tik patvirtina, kad jis neketina paveikti kitų bendrininkų keisti parodymus. Su kitais kaltinamaisiais, išskyrus R. G. , nusikaltimų nedarė, todėl neturi motyvų juos paveikti. Atkreipia dėmesį į tai, kad visi šioje byloje esantys kaltinamieji jau yra apklausti teisme.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. J. gynėjas prašo jo ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 125, 127 ir 130 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog byloje yra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šios apygardos teismo išvados kaltinamojo skunde esantys argumentai nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismui perduotoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadai, jog A. J. pagrįstai kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte. Pažymima, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir nuoširdaus gailėjimosi klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, kuri gali būti taikoma, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo A. J. dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas A. J. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus Kauno apygardos teismas nustatė teisingai.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. buvo pareikšti kaltinimai dėl vieno labai sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 ir 4 dalys), numatytų BK 266 straipsnio 3 dalyje ir 249 straipsnio 1 dalyje padarymų, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kaltinamas nusikalstamas veikas daręs dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, iki sulaikymo slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko 2009 m. birželio 8 d. buvo paskelbta jo paieška. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, šiuo metu jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su nusikalstamu būdu gautomis pajamomis. Taigi, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas A. J. suėmimo terminą vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo arba jo termino pratęsimo pagrindas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punkte nurodyta, kad teisėjai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Iš Apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. vaidmuo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme yra aktyvus, t. y. jis vykdė organizatoriaus nurodymus, rengėsi paveikti kitus kaltinamuosius, kad šie pakeistų parodymus, kurie yra nesuimti. Todėl šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstą manymą, jog kalinamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo namuose rasti A. Ž. laiškai tik patvirtina, kad jis neketino paveikti kitų bendrininkų keisti parodymus, su kitais kaltinamaisiais, išskyrus R. G. , nusikaltimų nedarė, todėl neturi motyvų juos paveikti, vertinamos kaip deklaratyvios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. kaltinamas dviem nusikaltimais, iš kurių vienas labai sunkus nusikaltimas, t. y. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neturi legalaus pragyvenimo šaltino, anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamas veikas daręs ilgą laikotarpį, gaminęs psichotropines medžiagas, kontroliavęs kitus nusikalstamo susivienijimo narius, kurie gamindavo psichotropinės medžiagos pirmtaką. Teismo nuomone, tai įrodo kaltinamojo, kaip asmenybės, pavojingumą visuomenei. Todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nutartyje nurodytas pagrįstai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną, kuri turi legalų pragyvenimo šaltinį (dirba ir gauna atlyginimą), augina mažametį vaiką, buvo registruotas darbo biržoje, vaiko sveikatos-psichologinė būklė, teismo manymu, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą.

Kaltinamajam paaiškinama, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartyje Nr. 1S-200/2010 išaiškinta, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės karomosios priemonės nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien ta aplinkybė, kad asmenys kaltinami tų pačių ar sunkesnių nusikaltimų padarymų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju būtina įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinis teismas negali vertinti kitiems kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog yra būtinų pagrindų ir sąlygų pratęsti suėmimo terminą. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai. Apygardos teismas, pratęsdamas A. J. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo A. J. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.