- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-168-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00749-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-913-384/2015 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Jurbarko socialinės paslaugos“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. liepos 30 d. atsakovės filiale Eržvilko socialinės globos centre dėl filialo darbuotojos trečiojo asmens kaltės lifte žuvo ieškovės motina A. A. D.. Trečiasis asmuo buvo pripažinta kalta ir nuteista, atsakovė baudžiamojoje byloje įtraukta civiline atsakove kaip didesnio pavojaus šaltinio – lifto valdytoja, ieškovė pripažinta nukentėjusiąja, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovę su žuvusiąja motina siejo artimi ryšiai, dėl motinos žūties ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, pablogėjo sveikata, nes neteko artimo žmogaus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nesirūpino savo motina, nei karto jos neaplankė, su motina nebendravo, todėl jos su žuvusia motina nesiejo artimi ryšiai, o ieškinį ieškovė pareiškė tik siekdama pasipelnyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisė ieškovei 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 165 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė..
Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu trečiasis asmuo R. S. nuteista už ieškovės motinos A. A. D. gyvybės atėmimą dėl neatsargumo. Trečiasis asmuo, dirbdama atsakovės Eržvilko socialinės globos filiale socialinio darbuotojo padėjėja, 2014 m. liepos 30 d. apie 9 val. 20 min., pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo direktorės 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtintos instrukcijos Nr. 17 4.5, 4.6 punktų reikalavimus, būdama antrame aukšte, neiškvietusi lifto kėlimo platformos, atsirakinusi lifto duris atsarginiu raktu ir neįsitikinusi, kad lifto kėlimo platforma yra antrame aukšte, vežė atbula neįgaliųjų vežimėliu ieškovės motiną A. A. D. į lifto kėlimo platformą ir nukrito kartu su ja ant kėlimo platformos, esančios pirmame aukšte. Tuo pačiu nuosprendžiu ieškovei pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio klausimo sprendimas perduotas civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ieškovei turi būti atlyginta padaryta neturtinė žala dėl motinos A. A. D. žūties Eržvilko socialinės globos filiale. Teismas nustatė, kad liudytojų parodymais ieškovė yra apibūdinama kaip mėgstanti vartoti alkoholinius gėrimus, asociali asmenybė, daranti administracinius teisės pažeidimus, tačiau į Eržvilko socialinės globos namus A. A. D. pateko iš ieškovės namų, nes juose dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima užtikrinti motinai normalių gyvenimo sąlygų. Aplinkybes, jog A. A. D. gyveno pas ieškovę, o ne pas kurį kitą savo vaiką, nors turėjo jų keletą, ir kad įvykus nelaimei, apie tai buvo pranešta ieškovei, kaip artimam asmeniui, teismas vertino kaip patvirtinančias šeiminio ryšio tarp ieškovės ir jos motinos buvimą. Tačiau aplinkybė, jog A. A. D. gyvenant Eržvilko socialinės globos namuose, ieškovė jos nelankė, teismo vertinimu, patvirtino, jog ryšys tarp motinos ir dukros nebuvo labai artimas. Teismas įvertinęs, nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog dėl staigios, neprognozuotos motinos žūties ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, tai yra neturtinę žalą, kuri turi būti vertinama 5 500 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir neteisingai nustatė, kad tarp ieškovės ir jos motinos buvo artimas ryšys. Bylos įrodymai patvirtina, kad ryšio tarp motinos ir ieškovės iš viso nebuvo. Bylos įrodymai: 2012-07-09 A. A. D. prašymas socialinėms paslaugoms gauti; 2012-07-30 išduotas siuntimas į stacionarinę globos įstaigą; 2012-07-30 socialinė darbuotoja įvertino jos būklę, nustatytas ilgalaikės globos poreikis; 2012-07-30 pati A. A. D. pasirašė prašymą dėl paslaugų gavimo; 2012-08-23 nustatyta ilgalaikė globa; 2012-09-27 A. A. D. išvyko į Jurbarko ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių; 2013-05-09 Girdžių seniūno raštas nurodė konfliktinę aplinką ir nesaugumą ieškovės namuose A. A. D., patvirtina faktą, kad A. A. D. savo noru gyveno ne pas ieškovę, o socialinėje įstaigoje. Per visą A. A. D. buvimo socialinėje įstaigoje laiką ji nė karto nebuvo aplankyta ieškovės. Tai patvirtina lankytojų žurnalo įrašai;
2. Vien formalaus ryšio deklaravimas nėra pakankama sąlyga neturtinei žalai atsirasti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Ieškovė yra asociali asmenybė, linkusi piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ne kartą bausta administracine tvarka už teisės pažeidimus, kurių metu buvusi neblaivi. Byloje nėra pateikta įrodymų (gydytojų pažymų) apie pasikeitusią ieškovės sveikatą po įvykio. A. A. D. gyvenimas pas ieškovę buvo sąlygotas ne artimo ryšio, o materialinio išskaičiavimo - senatvės pensijos, slaugos išmokos gavimo;
3. Priteistos žalos atlyginimo suma, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, yra neadekvačiai didelė, neatitinka protingumo ir teisingumo bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Byloje nėra sąlygų, kurios patvirtintų neturtinės žalos padarymą ieškovei arba bent jos yra tokios menkos, kad priteistas žalos dydis atitiktų padarytos žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė ir jos motina girtavo, buvo asocialios, nieko bendra neturi jos ir motinos ryšio tvirtumui. Ieškovė ir jos motina buvo artimos, motina norėjo gyventi su ieškove. Tai patvirtina byloje esantys du prašymai palikti ją gyventi su ieškove. Tačiau nepaisant ieškovės motinos valios, ji atsakovės administracijos buvo apgyvendinta globos namuose, kur ji dėl globos namų administracijos ir atsakovės aplaidumo žuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą asmuo ieškinį dėl žalos atlyginimo gali pareikšti tiek baudžiamajame procese, tiek ir civilinio proceso tvarka. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese pareikštas ieškinys turi būti išspręstas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (1 dalis) ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009, 2009 m. lapkričio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009).
Kaip minėta, 2015 m. gegužės 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu trečiasis asmuo R. S. nuteista už ieškovės motinos A. A. D. gyvybės atėmimą dėl neatsargumo, t. y. už tai, kad dirbdama atsakovės Eržvilko socialinės globos filiale socialinio darbuotojo padėjėja, 2014 m. liepos 30 d. apie 9 val. 20 min., pažeidė 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 33 straipsnio 1 dalies, VšĮ Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filialo direktorės 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtintos instrukcijos Nr. 17 4.5, 4.6 punktų reikalavimus, būdama antrame aukšte, neiškvietusi lifto kėlimo platformos, atsirakinusi lifto duris atsarginiu raktu, neįsitikinusi, kad lifto kėlimo platforma yra antrame aukšte, vežė atbula neįgaliųjų vežimėliu A. A. D. į lifto kėlimo platformą ir nukrito kartu su A. A. D. ant kėlimo platformos, esančios pirmame aukšte. A. A. D. nuo patirtų sužalojimų mirė. Tuo pačiu nuosprendžiu civilinei ieškovei R. M. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Apeliantė apeliaciniu skundu kelia netinkamos neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo klausimus, t. y. apeliantė teigia, kad nustatant žalos dydį buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos ir netinkamai vertinti į bylą pateikti įrodymai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6. 250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad dėl artimojo mirties priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės yra neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė R. M. dėl motinos A. A. D. žūties patirtų dvasinių išgyvenimų ir streso, nes neteko artimiausio žmogaus, pablogėjusios sveikatos prašė priteisti 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovė dėl motinos mirties patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, iš atsakovės priteisė 5500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Taigi, nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas yra vienas iš lemiamų kriterijų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl šios vertybės pažeidimo (motinos mirtimi) buvo pažeista ir kita vertybė – asmens teisė į šeimą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Tačiau nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir pažymėjo, kad motinos ir dukters ryšys nebuvo labai artimas, tačiau šiai aplinkybei, kaip turinčiai reikšmės žalos dydžiui, nesuteikė reikiamo vertinimo.
Byloje nustatyta, kad pagal A. A. D. pareiškimą VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ 2012-07-20 priėmė sprendimą pareiškėjai teikti trumpalaikę globą Eržvilko socialinės globos filiale nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. Pasibaigus apgyvendinimo laikui A. A. D. išvyko į Jurbarko ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. siuntimo Nr. S47-41 pagrindu A. A. D. vėl apsigyveno atsakovės Eržvilko socialinės globos filiale ilgalaikės socialinės globos paslaugoms gauti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. A. D. gyvenant Eržvilko socialinės globos namuose, R. M. jos nelankė. Ieškovė yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, ne kartą bausta už padarytus administracinius teisės pažeidimus, šie pažeidimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Iš išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro matosi, kad ieškovė darė administracinius teisės pažeidimus būdamas neblaivi ir motinos gyvenimo globos namuose laikotarpiu. (b. l. 61-69). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė po artimiausio žmogaus – motinos žūties patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, kas patvirtina jos teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau atsižvelgia į tai, kad po A. A. D. apsigyvenimo globos namuose 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki jos mirties ieškovės ir motinos nesiejo artimi ryšiai. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie pasikeitusią ieškovės sveikatą ar pasikeitusį ieškovės elgesį po motinos mirties. Todėl įvertinusi šios bylos faktines aplinkybes ir nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2750 eurų ir tai laikytina pakankama pinigine kompensacija ieškovei neturtinei žalai atlyginti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti.
Priteistus iš viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“, į. k. 303557121, R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5500 (penkis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2750 (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt) eurų.
Iš viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“, į. k. 303557121, valstybei priteistus 165 (vieną šimtą šešiasdešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų sumažinti iki 83 (aštuoniasdešimt trijų) eurų.
Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), viešajai įstaigai „Jurbarko socialinės paslaugos“, į. k. 303557121, 83 (aštuoniasdešimt tris) eurus sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.