Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pilkoji kopa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė 2023 m. liepos 31 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Nurodo, kad skundžiamu patvarkymu reikalaujama išieškoti iš gaunamų dienpinigių, kurie atlieka atlyginimo funkciją, todėl antstolės reikalavimai atitinka aktualią kasacinio teismo praktiką.

3. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Lina Pužienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/09/01720 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 14 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-646-479/2008 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. T. išieškotojos UAB „Mangrovė“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad išieškotoja UAB „Mangrovė“ reikalavimo teisę į skolininką perleido UAB „Pilkoji kopa“, todėl 2023 m. liepos 26 d. patvarkymu išieškotoja pakeista į UAB „Pilkoji kopa“.

5. 2023 m. liepos 11 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 19 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-299-313/2019 pareikalavo, kad skolininko darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir iš skolininkui mokamų dienpinigių, atliekančių atlyginimo, o ne kompensacinę funkciją, sumos, kiekvieną mėnesį išskaičiuotų 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršiančios LR Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršiančios vieno MMA.

Dėl skundo reikalavimų

6. Pareiškėjo nuomone, jo laikinas darbo funkcijų atlikimas užsienyje laikytinas tarnybine komandiruote, todėl antstolė neteisėtai nukreipė išieškojimą į skolininkui mokamus dienpinigius, atliekančius atlyginimo, o ne kompensacinę funkciją.

7. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininkui (pareiškėjui) mokamą darbo užmokestį ir įpareigojo pareiškėjo darbdavį vykdyti išskaitas iš pareiškėjui mokamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų.

8. Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų yra viena iš CPK 625 straipsnyje įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių, kuri gali būti taikoma antstoliui pradėjus priverstinai vykdyti teismo sprendimą (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų reglamentuojamas CPK 733–743 straipsniuose. CPK 739 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Šio straipsnio 2 punkte nurodyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios mokamos skolininkui, kaip darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Taigi nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įtvirtintas išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumas, nes darbdavio mokami dienpinigiai turėtų atlikti komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją.

9. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje darbuotojo komandiruotė apibrėžiama kaip jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019). Todėl tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo. Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, yra pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti į jas išieškojimą.

11. Pareiškėjas teigia, jog jo darbo vieta yra Klaipėdoje, o apdailininko darbas nėra kilnojamojo pobūdžio, todėl antstolė neturi teisės vykdyti skolos išieškojimo iš jam mokamų dienpinigių už komandiruotes. Su skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 20 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad D. T. įmonėje dirba nuo 2023 m. liepos 1 d. Pažymima, kad darbuotojas yra siunčiamas į komandiruotes, kurios nėra nuolatinio pobūdžio. Darbo sutartis, kurioje nurodytos pareiškėjo darbo funkcijos ir jų atlikimo vieta, nepateikta.

12. Skundžiamame 2023 m. liepos 11 d. patvarkyme antstolė, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, aktualią kasacinio teismo praktiką, aiškiai nurodė pinigų sumas, iš kurių galimas ir (ar) negalimas išieškojimas, todėl išskaitas atliekantis darbdavys privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Patvarkyme nenustatytas įpareigojimas darbdaviui atlikti išskaitas iš visų dienpinigių, tačiau tik iš tų, kurie atlieka atlyginimo funkciją. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo darbas neturi kilnojamojo darbo pobūdžio elementų, darbdaviui nebuvo pareigos išskaitas atlikti iš dienpinigių, jei jie atlieka kompensacinę funkciją. Pareiškėjas į bylą nepateikė darbo sutarties, jokių įrodymų nei apie jo darbo užmokestį nurodytoje įmonėje, nei apie komandiruotes, jų trukmę, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, už kokio pobūdžio darbą (komandiruotę ar kilnojamąjį darbą) buvo mokami dienpinigiai.

13. Skundžiamame patvarkyme antstolė nurodė, iš kokių išmokų (piniginių lėšų) darbdavys gali daryti išskaitas įsiskolinimo dengimui, taip pat kad, darant išskaitas iš pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio, išskaičiuoti galima tik iš tų pajamų bei gaunamų dienpinigių, kurie atlieka ne kompensacinę funkciją, o atlyginimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolė nepažeidė išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančių teisės normų, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo; skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0109/09/01720 grąžinti antstolei Linai Pužienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.