Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas 2024 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 (2) straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti; 2024 m. liepos 18 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. D., o būtent: 2026 m. vasario 14 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai S. D. už dešinės rankos, ištempė iš lovos, vilko miegamojo kambariu ir koridoriumi, po to, dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė ant grindų gulinčiai S. D. į dešinį šoną, tuo jai padarydamas hematomą ir nubrozdinimus ant kairės pusės žando, nosies nubrozdinimus, žaizdą dešinės rankos alkūnėje, krūtinės ląstos sumušimą dešinėje pusėje, hematomą kaktoje ties plaukuota dalimi, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. D. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailisi, parodė, kad tą dieną buvo Valentino diena ir jie kartu išgėrė degtinės, alaus. Konfliktas kilo, nes televizoriaus nepasidalino, seniai buvo išgėręs ir rūkęs. Jis visų aplinkybių net neatsimena, bet kas parašyta su viskuo sutinka. 2,6 promiles girtumas buvo. Vartojo alkoholį ir po to televizorių žiūrėjo, po to neatsimena. Po to kitą dieną vartojo vienas alkoholį, atvažiavo pareigūnai. Nežino kur jos telefonas buvo. Nesmurtauja, tik du kartus tai įvyko. Apie 10 metų kartu gyvena. alkoholio nevartojo ilgą laiką, 1,5 mėnesio, o dabar tik savaitgaliais išgeria. Būdavo alus su degtine. Gali ir nevartoti alkoholio. Dabar blaivas. Šeštadienį išgėrė truputį tik. Dalyvavo elgesio programoje. Alkoholis kaltas, blaivas taip nesielgia. Tą dieną buvo per daug. Nukentėjusioji tą dieną taip pat buvo neblaivi, gėrė degtinę 0,7 l. Atsiprašė nukentėjusiosios. Labai blogai vertina savo elgesį, daugiau tokių dalykų pažadėjo, kad nebus. Kitą dieną iškvietė policijos pareigūnus, jis miegojo. Neatsimenu jos telefoną, kad būtų paėmęs. Matė sužalojimus ant veido, ant rankų nematė. Kalbėjosi apie tai, be reikalo dėl jo kaltės viskas įvyko. Nedirba, sveikas, darbo nėra. Pasitaupęs turėjo pragyvenimui pinigų. Būtinai eis dirbti. Sezoninį darbą žada dirbt.

Nukentėjusioji S. D. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį. Nurodė, kad jos atsiprašė, civilinio ieškinio nereiškia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja.

Nukentėjusioji S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su sugyventiniu G. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena apie 11 metų kartu, adresu (duomenys neskelbtini). 2026 m. vasario 14 d. apie 19:00 val. ji su savo sugyventiniu G. Š., namuose vartojo alkoholį, kuomet baigė, ji nuėjo į miegamojo kambarį, atsigulė į lovą žiūrėti per televizorių serialų. Į miegamojo kambarį atėjęs G. Š. ėmė su ja konfliktuoti dėl televizoriaus, jis norėjo žiūrėti kitą filmą, ko pasėkoje kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. Š. sugriebė dešine ranka jai už dešinės rankos alkūnės ir ją ištempė iš lovos. Tokio veiksmo metu ji fizinio skausmo nepatyrė. Ištempęs iš lovos jis vilko ją grindimis, ko pasėkoje jai ant veido atsidaro nubrozdinimai ant kairiojo skruosto ir nosies bei kraujosruva po kairiąja akimi. Ji patyrė fizinį skausmą, kurį nuo 1 iki 10 vertintų apie 8 balus, taip pat jai padaryta fizinė žala. Nutempęs ją į koridorių G. Š. ją norėjo ištempti iš namų ir išvaryti į laiptinę. Ji to padaryti jam neleido, atsistojusi nuo grindų stūmė jį nuo savęs, ko pasėkoje jis tapo agresyvesnis ir nepamena kuria ranka, trenkė jai į dešinės pusės pilvo sritį, ko pasėkoje patyrė fizinį skausmą, kurį vertina nuo 1 iki 10 - 10 balų, jai padaryta fizinė žala, šiandien dar skauda dešinės pusės šonkaulius. Po savo agresyvaus puolimo ir naudoto fizinio smurto prieš ją G. Š. nuėjo miegoti. Ji norėjo iškarto pranešti policijos pareigūnams, tačiau jos sugyventinis paslėpė jos telefoną ir neturėjo tokios galimybės. 2026 m. vasario 15 d. ryte atsikėlęs jos sugyventinis jai grąžino telefoną ir dėl įvykusio įvykio atsiprašė. Dienos metu jis nuėjo į parduotuvę ir parsinešė alkoholio, kurį vartojo iki vakaro. Vakare apie 18:00 val. G. Š. tapo agresyvus ir ėmė kelti konfliktą. Ji supratusi, kad jis gali ir šiandien prieš ją smurtauti, bei bandydama to išvengti iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai jos sugyventinį G. Š. sulaikė ir iškvietė jai GMP medikus, kad ją apžiūrėtų. Atvykę GMP medikai jai siūlė vykti kartu su jais į VšĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyrių, detalesnei apžiūrai, teigė, kad gali būti lūžę šonkauliai, tačiau ji atsisakė. Ji tiki, kad jos sugyventinis G. Š. pasitaisys ir ateityje prieš ją nebesmurtaus, nors yra ir anksčiau buvę smurto protrūkių, tačiau ji turi vilties ir jam atleidžia. Pas teismo medicinos ekspertu ji kreiptis atsisako, nori, kad jos sužalojimų mastas būtų nustatytas iš į įvykio vietą atvykusių GMP medikų išvadų. Civilinį ieškinį reikšti atsisako (b. l. 53-55).

Nukentėjusioji S. D. apklausta papildomai parodė, kad 2026 m. vasario 14 d. apie 19.00 val., būnant jai lovoje ir žiūrint televizorių kilo konfliktas su sugyventiniu. Sugriebė jai už dešinės rankos ir tempė iš lovos. Iš miegamojo per koridorių ją tempė ir norėjo išmesti, ištempti į laiptinę. Ji priešinosi ir tempiant per koridoriaus grindis ji susibraižė veidą, nosį. Dar prisimena lyg tempiant atsitrenkė į durų staktą ar duris su galva ir užsigavo kairį skruostą kur dabar yra mėlynė. Sugyventinis norėjo ištempti į laiptinę, ji priešinosi, užsigavo galvą, kur šiuo metu yra guzas-skaudanti vieta, nusibrozdino dešinę alkūnę, bei dešinį kelį. Gindamasi koridoriuje ji sugyventiniui sugriebė už ,,maikės“ ir jis jai du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinį šoną, pataikė į šonkaulius. Šiuo metu jaučia skaudantį dešinį šoną ties šonkauliais, tačiau aštraus skausmo nėra, nesijaučia, kad būtų lūžę šonkauli, tik sutrenkimas-sumušimas. Tą vakarą iš jos atėmė telefoną ir ji negalėjo išsikviesti pagalbos, į kaimynus nesikreipė, nes buvo gėda. Sekančią dieną ji jam atleido ir nesiruošė skambinti į policiją, tačiau vėl atėjus vakarui 2026 m. vasario 15 d. apie 18.00 val., pradėjo G. vėl ją varyti iš namų ir ji tuomet pranešė policijai. Į medikus daugiau niekur nesikraipė ir nesikreips, niekur nesigydo. Ji jam pretenzijų jokių nereikš, toks įvykis antrą kartą, gal pasikeis žmogus. Civilio ieškinio nereiškia. Sužalojimai užfiksuoti medikų (b. l. 65-67).

2026 m. vasario 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Kastyčio Rimkaus Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2026 m. vasario 14 d. apie 19:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,11 prom.) G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivią (2,01 prom.) sugyventinę S. D., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančia ten pat. Nukentėjusioji dėl patirto fizinio skausmo ir sužalojimų buvo apžiūrėta GMP medikų, ji į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Informuotas Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, nepilnamečių asmenų aplinkoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. G. Š. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę (b. l. 6-8).

2026 m. vasario 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Kastyčio Rimkaus Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2026 m. vasario 15 d. apie 20:50 val., dirbant Raseinių r., kartu su jaunesn. tyrėja Ernesta Žickiene gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), "Vakar apie 18 val. namuose sugyventinis Š. G. sumušė su rankomis, tampė po kambarį, galimai lūžę šonkauliai. Nepilnamečių nėra. GMP atsisako. Sugyventinis namie. Laukia namie." Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko neblaivi (2,01 prom.) pranešėja S. D., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2026 m. vasario 14 d. su savo sugyventiniu G. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Vakare apie 19:00 val. S. D. nuėjo į miegamojo kambarį, atsigulė į lovą žiūrėti per televizorių serialų. Atėjęs į miegamojo kambarį S. D. sugyventinis G. Š. pradėjo su ja konfliktuoti dėl televizoriaus. Žodinio konflikto metu G. Š. sugriebęs S. D. už dešinės rankos, ją ištempė iš lovos ir vilko grindimis į koridorių. Nuo vilkimo dėl veido trinties į grindis S. D. ant veido atsirado mėlynė ir nubrozdinimai. Taip sukeldamas S. D. fizinį skausmą. Koridoriuje G. Š. gulinčiai ant grindų S. D. vieną kartą ranka sudavė į dešinės pusės krūtinės ląstos sritį, taip pat sukeldamas S. D. fizinį skausmą. S. D. patirtą fizinį skausmą balais nuo 0 iki 10 įvertino 10 balų. Po to G. Š. nuėjo miegoti. S. D. apie tai iš karto nepranešė policijai, nes tuo metu jautėsi neblaivi. Į įvykio vietą buvo iškviestas GMP ekipažas (1568), kuris apžiūrėjo nukentėjusiąją S. D., tačiau ji į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Pabendravus su G. Š., jis paaiškino, kad apie įvykį dėl savo buvusio girtumo, neatsimena (b. l. 9-13).

2026 m. vasario 15 d. Įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą matome penkių aukštų mūrinį daugiabutį namą. Daugiabučio namo durys įėjimo į laiptinę yra rudos spalvos. Virš įėjimo durų yra skaičiai 21-35. Užlipus laiptais į penktą aukštą kairėje pusėje matome rudos spalvos medines duris ant kurių yra skaičiai 33. Pro uždarytas buto laukines duris patenkame į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra praėjimas į virtuvę, sekantis praėjimas yra į miegamojo kambarį. Koridoriaus dešinėje pusėje matome prieškambario spintą. Miegamojo kambario kairėje pusėje yra lova, dešinėje pusėje komoda ant kurios yra televizorius (b. l. 14-23).

2026 m. vasario 15 d. Asmens apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta nukentėjusioji S. D., paprašius nurodyti skaudamas vietas, nurodė galvos, rankos, kojos, dešinio šono sritis. Vizualiai apžiūrint nukentėjusiosios veidą ant kairės pusės žando matomas patinimas, mėlynė ir įdrėskimai. Ant nosies matomas įdrėskimas. Apžiūrint nukentėjusiosios dešinę ranką ant alkūnės matoma žaizda. Apžiūrint nukentėjusiosios dešinę koją matomas patinimas. Daugiau sužalojimų ant rūbais neuždengtų kūno vietų nestebima (b. l. 24-32).

Iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dokumentų-kvietimo kortelės matyti, kad pacientės teigimu vakar buvo sumušta artimoje aplinkoje, skauda dešinėje krūtinės ląstos pusėje apatinių šonkaulių srityje. Stebima nedidelė hematoma kaktoje ties plaukų zona. Į ligoninę vykti atsisako. Nepatikslintas krūtinės ląstos sužalojimas (b. l. 43-46)

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Artimas giminaitis baudžiamojoje teisėje yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 d.). Šeimos narys - kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Iš bylos duomenų matyti, kad G. Š. ir S. D. kartu gyvena apie 11 metų. Iš aprašto matyti, kad G. Š. smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę.

G. Š. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.

Kaltinamasis G. Š. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pilnai pripažino ir pozicijos nekeitė viso proceso metu. Neneigė smurtavęs savo sugyventinės atžvilgiu, tačiau visų aplinkybių neprisimena, sutinka su kaltinime nurodytais jo atliktais veikslais. Prisimena, kad konfliktas įvyko dėl televizoriaus žiūrėjimo. Nukentėjusioji bylą nagrinėjant teisme duoti parodymų nesutiko, tačiau nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi, kad jie abu buvo neblaivūs, po alkoholio vartojimo ji nuėjo į miegamojo kambarį ir žiūrėjo televizorių, kai atėjo G. Š. ir pageidavo žiūrėti kitą programą. Jiems nesutarus, G. Š. nutempė ją iš lovos ir tempė grindinis, jai taip nubrozdojo veidą ir rankas, po to dar ji betempiama trenkėsi galva į durų staktą, todėl ant skruosto yra mėlynė. Kaltinamasis norėjo ją ištempti į laiptinę, ji priešinosi ir trenkėsi galva į duris, kur šiuo metu yra guzas, nusibrozdino dešinę alkūnę, bei dešinį kelį stakta. Jai priešinantis nukentėjusioji suėmė kaltinamajam už rūbų dėl ko šis jai dar kelis kartus trenkė į kairės pusės šoną, todėl skauda kelis šonkaulius. Iš 10 balų nukentėjusioji savo skausmą įvertino 8 balais. Vykti atlikti teismo medicininę ekspertizę nukentėjusioji atsisakė. Kaltinamojo kaltė taip pat grindžiama tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kur nurodyta įvykio vieta, asmens apžiūros protokolu, kur nurodyta, kad iš vietų neapdengtų rūbais matyti, kad ant kairės pusės žando yra patinimas, mėlynė ir įdrėskimai, ant nosies įdrėskimas, ant dešinos rankos alkūnės žaizda, patinimas ant dešinės kojos. Iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dokumentų-kvietimo kortelės matyti, kad stebima nedidelė hematoma kaktoje ties plaukų zona; nepatikslintas krūtinės ląstos sužalojimas. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam pretenzijų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškė. Nukentėjusioji tikisi, kad kaltinamasis pasitaisys, taip daugiau nebus.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis G. Š. savo šeimos nariui, t.y. sugyventinei S. D., sukėlė fizinį skausmą – tai yra, namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos, ištempė iš lovos, vilko miegamojo kambariu ir koridoriumi, po to, dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė ant grindų gulinčiai nukentėjusiajai į dešinį šoną, tuo jai padarydamas hematomą ir nubrozdinimus ant kairės pusės žando, nosies nubrozdinimus, žaizdą dešinės rankos alkūnėje, krūtinės ląstos sumušimą dešinėje pusėje, hematomą kaktoje ties plaukuota dalimi, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo G. Š. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo G. Š. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad G. Š., būdamas ir anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, kai teistumas neišnykęs, nors bausmę jau atlikęs, padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). G. Š. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnis).

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį numatytos alternatyvios bausmės: arba viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis G. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veiką padarė dar neišnykus teistumui. Praeityje kaltinamasis teistas vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu – bausmę atlikęs (b. l. 114-116, 117-119), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 124-126), nedirbantis (b. l. 120-123), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl priklausomybės ligų ar psichikos sutrikimų. G. Š. nevedęs, gyvena su sugyventine. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (kaltinamasis ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę). G. Š. savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė.

Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, atsižvelgiant į tai, kad iš nubaudimo išvadų nepadaręs, vėl smurtavo sugyventinės atžvilgiu, skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, t.y. skirtinas artimas minimaliam arešto bausmės terminas (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

G. Š. buvo sulaikytas 2026 m. vasario 15 d. 20 val. 30 min. ir paleistas – 2026 m. vasario 10 val. 36 min. (b. l. 77-80, 81-83) – dvi dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinos dvi dienos išbūtos laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

G. Š. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios (b. l. 104-107, 111-113), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. Š. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kaltinamąjį gynė advokatė L. Užubalienė. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pateiktą 2026 m. vasario 20 d. pažymą Nr. APD-2026-02117, išlaidos už advokato paslaugas yra 158,33 Eur (b. l. 132, 145, 146). Nustatyta, kad G. Š. gynėjas paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t.y. tuomet kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 14 (keturiolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2026 m. vasario 15 d. 20 val. 30 min. iki 2026 m. vasario 10 val. 36 min. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad dvi paras arešto G. Š. jau atlikęs.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. Š. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, G. Š. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

G. Š. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kai suėmimas nevykdomas, privalo pats atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 0 414 35502) darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.