Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. 2024 m. sausio 3 d. apie 00.30 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas mažiausias 2,84 promilių neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo svečiuose pas draugus ir su pažįstama mergina, kuri vairavo jo tėvui priklausantį automobilį „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į kebabinę. Kelionės metu buvo apgadintas automobilio buferis. Po kiek laiko jie grįžo pas draugus ir praėjus maždaug 30 minučių po alkoholio vartojimo, jis (T. G.) sugalvojo važiuoti namo. 2024 m. sausio 3 d., nakties metu, apie 0.00 val. vairavo minėtą automobilį, važiavo namo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir prie pat namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jam buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Jo nuomone, automobilio vertė yra apie 2 200 Eur, todėl su byloje esančia „Emprekis“ pažyma sutinka. Savo veiksmus vertina blogai, dėl to labai gailisi, anksčiau neturėjo problemų su alkoholio vartojimu ir niekada nesėsdavo už vairo neblaivus. Šiuo metu gyvena su tėvais ir tėtis jam yra autoritetas, visada darė gerą įtaką, jie nuolat kalbasi, jis (T. G.) jo klauso, tėtis jo elgesį vertina labai blogai (b. l. 115).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas A. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn ir parodė, kad sūnus pats prisipažino apie šį įvykį ir apie tai sužinojus, jį (A. G.) ištiko šokas, tai buvo labai netikėta, nes toks įvykis nutiko pirmą kartą. Automobilis priklauso jam (A. G.) ir sūnus automobilį galėdavo pasiimti bet kada, dėl to problemų nebuvo. Sūnus nuo pavasario gyvena kartu, tarp jų yra artimi ryšiai, sūnus jo klauso, klausia patarimų, todėl jo elgesį dar galima koreguoti. Automobilio rinkos kainos nežino. Po įvykio kraunant automobilį buvo apgadintas buferis ir šiuo metu yra reikalingas kosmetinis remontas, tačiau su nurodyta 2 270 Eur verte sutinka. Anksčiau dirbo pilnu etatu, tačiau savivaldybei sumažinus darželyje dirbančių (duomenys neskelbtini) etatus, dabar dirba pusę etato, atliekamų pinigų nėra, todėl užstatą sumokėti būtų sudėtinga (b. l. 116).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, jog T. G. yra jo sūnus, jie kartu su juo gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Turi savo vardu registruotą automobilį „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio tikslaus neprisimena, prisimena, kad skaičiai „(duomenys neskelbtini)“, o raidžių neprisimena. Šiuo automobiliu naudojasi tiek jis, tiek T. G. Ką T. G. veikė 2024 m. sausio 2 d., jis neprisimena ir negali net pasakyti, kur ir kada buvo išvažiavęs automobiliu, kadangi jie vienas kito nekontroliuoja, bet jam atrodo, kad 2024 m. sausio 4 d. T. G. jam papasakojo, kad prieš porą dienų jis davė merginai pavažiuoti jo automobiliu ir ji, dėl berods, slidžios kelio dangos, atsitrenkusi į kelkraštį, dalinai nuplėšė priekinį automobilio bamperį ir dar sakė, kad paskui jis sėdo už vairo ir jį sustabdė policijos pareigūnai, ir jo automobilį policijos pareigūnai išsivežė kažkur. Jis T. G. paklausė, ar jis „pripūtė“, jis atsakė, kad taip. Kai sužinojo, kad jis neblaivus sėdo už vairo, jis (A. G.) tikrai labai nustebo, nes sūnus niekada išgėręs nevairavo, visada buvo atsakingas vairuotojas. Nori paminėti, kad prašymo grąžinti automobilį „Renault (duomenys neskelbtini)“, jis rašyti neketina, sutinka, kad jis būtų konfiskuojamas (b. l. 34–37).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. G. papildomo apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. papildomai parodė, jog su sūnumi T. G. gyvena kartu, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. T. G. yra geras, patikimas, ramaus būdo, nepiktybiškas, nelinkęs nusikalsti, dirbantis. Teisme planuoja teikti prašymą, kad T. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ketina už jį laiduoti. Kadangi T. G. yra neteistas, o ir jis, jį žinodamas, kaip tėtis gali garantuoti, kad jis tikrai nebedarys kitų nusikaltimų, kadangi labai išgyvena dėl šio įvykio. Sutinka, kad būtų tikrinami jo duomenys, reikalingi laidavimui (b. l. 40–42).

Iš 2024 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. sausio 3 d. 00.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas vairuotojas T. G., kuris vairavo automobilį „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 2024 m. sausio 3 d. 00.32 val., pirmu tikrinimu nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 2024 m. sausio 3 d. 00.52 val., nustatytas 3,22 promilių neblaivumas. Automobilis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–11).

Iš 2024 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog atvykus į įvykio vietą, matomas dešinėje pusėje stovintis daugiabutis su adreso užrašu ant sienos „(duomenys neskelbtini)“. Kairiau matomas ant kelio stovintis automobilis „Renault“, baltos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie bagažinės ir ją atidarius, matomi joje sudėti maišai su įvairiais rūbais ir daiktais. Iš bagažinės, objektų, reikšmingų tyrimui, nepaimta. Priėjus prie kairės pusės galinių durelių ir jas atidarius, matomas salone, ant grindų gulintis stiklinis butelis su jame esančiu rudu skysčiu ir užrašu ant jo – „Žolyno“, galimai alkoholio vartojimo pėdsakai. Priėjus prie priekinių vairuotojo pusės durelių ir jas atidarius, matomas priekinis automobilio salonas ir prie pavarų svirties matomas įdėtas FM moduliatorius. Priekyje pavarų svirties, matoma peleninė ir joje esančios nuorūkos. Priėjus prie priekinės automobilio dalies, matomas nukritęs nuo automobilio priekinis bamperis ir išdužęs dešinės pusės žibintas, ir kabantis posūkio žibintas. Priėjus prie priekinių keleivio pusės durelių ir jas atidarius, matomos ant sėdynės padėtos cigaretės. Atidarius daiktadėžę, matomi sudėti įvairūs dokumentai. Priėjus prie galinių dešinės pusės durelių, matoma tuščia galinė sėdynė. Automobilis su užvedimo rakteliais nutransportuotas į (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu objektų, reikšmingų tyrimui, nerasta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 12–24).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, jog automobilio „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. G. (b. l. 30).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės, „Renault (duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas 2006–2008 m. (pagaminimo metai – 2008), kaina Lietuvoje yra 2 270 Eur su PVM (b. l. 31).

Iš 2024 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad prie ikiteisminio tyrimo pateikti kūno kameros du vaizdo ir garso įrašai. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „PSS-20240103-002850UTC+0200“, matoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 06.41 min. Matoma, kad filmuojama lauke, prie tarnybinio policijos automobilio, šalia kurio stovi policijos pareigūnas ir vidutinio amžiaus vyras, kuris atpažįstamas kaip T. G.. Girdima, kad pareigūnas klausia T. G., ar jis turi teises, koks jo vardas ir pavardė. T. G. atsakinėja lėtai ir nerišliai. Atsako, kad jis T. Pareigūnas paklausia T. G., kada jis vartojo alkoholio, jis atsako, kad šiandien. Pareigūnas paklausia, prieš kiek laiko, jis atsako, kad prieš valandą. Paklausus, ką gėrė, T. G. atsako, kad degtinę. Matoma, kad T. G. stovėdamas šiek tiek svirduliuoja. Pareigūnas paima alkotesterį ir duoda papūsti T. G.. Belaukiant rezultato, pareigūnas paklausia, kur jis atsitrenkė su automobiliu. T. G. atsako, kad niekur. Pareigūnas paklausia, kas nutiko buferiui, T. G. atsako, kad draugė važiavo. Girdimas pypsėjimo signalas, pareigūnas atsuka alkotesterį į T. G. ir garsiai pasako: „Du aštuoni keturi“. Pareigūnas atidaro tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą ir ten uždaro T. G. Po kelių minučių pareigūnas ateina pas T. G. ir paklausia, ar automobilis jo vardu. T. G. atsako, kad „tėvuko“. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „PSS-20240103-004823UTC+0200“, matoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 02.02 min. Matoma, kad pareigūnas tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje esančiam T. G. duoda pūsti alkotesterį. Supypsėjus alkotesteriui, pareigūnas atsuka jį į T. G. ir pasako: „trys du du ir kyla“. Daugiau vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (b. l. 50–52).

Iš 2024 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų nustatyta, kad 2024 m. sausio 3 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su apgadintu priekiniu bamperiu. Sustabdžius automobilį ties (duomenys neskelbtini), šį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, T. G.. T. G. atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, asmeniui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, šis teigė, jog prieš valandą vartojo degtinę. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 00.32 val., pirmu tikrinimu T. G. buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, 00.52 val. buvo nustatytas 3,22 promilių neblaivumas. T. G. nurodė, jog automobilį perėmė iš draugės, kai šis jau buvo apgadintas. Minėtas automobilis „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę. T. G. nesulaikytas, šiam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Apvažiavus aplinkinę teritoriją apgadintų automobilių ar kitų objektų nepastebėta. Įvykio vietoje padarytos fotonuotraukos. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 56–57).

Iš 2024 m. sausio 3 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, jog alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), T. G., pirmu tikrinimu, 00.32 val. nustatytas 2,84 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu, 00.52 val. nustatytas 3,22 promilių neblaivumas (b. l. 58–60).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo T. G. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. G. 2024 m. sausio 3 d. apie 00.30 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas mažiausias 2,84 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

A. G. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 110). A. G. neteistas (b. l. 45), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą nuobaudą įvykdęs (b. l. 47–49), dirba lopšelyje–darželyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 111), akivaizdu, kad jis yra autoritetas kaltinamajam ir galės jam daryti teigiamą įtaką, nes jie kartu gyvena, nuolat bendrauja, juos sieja tvirti šeiminiai santykiai, stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. G. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoju, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis T. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojo A. G. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog T. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,84 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors T. G. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl T. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 10 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Byloje nustatyta, kad T. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. T. G. vairavo trečiajam asmeniui A. G. priklausantį automobilį. Paminėtu automobiliu naudojosi tiek kaltinamasis, tiek ir jo tėvas, kaltinamajam leidimo vairuoti transporto priemonę nereikėjo. Taigi šiuo atveju nustatyta, kad A. G. priklausantis automobilis kaltinamojo T. G. nebuvo paimtas savavališkai, be savininko leidimo, nepaisant to, A. G. nežinojo, taip pat neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.

Nors A. G. sutiko, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų konfiskuota, tačiau šiame kontekste teismas pažymi, kad trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik griežtai laikantis BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonės, kurią vairavo T. G., savininkui buvo ar turėjo ir galėjo būti žinoma, kad naudojantis jo nuosavybe bus daroma nusikalstama veika. Šių duomenų nepateikė nei kaltinamasis, nei laiduotojas. Vien šeiminių ryšių buvimas ir savininko sutikimas dėl konfiskavimo savaime nesudaro galimybės konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, kai nėra nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punkte numatytos sąlygos, kad turtas trečiajam asmeniui buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ar kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

Esant šioms aplinkybėms, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis yra 2 270 Eur su PVM. Kaltinamasis yra jaunas, darbingas, gauna pastovias pajamas, todėl įvertinus kaltinamojo gaunamas pajamas ir susidariusią individualią situaciją nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis neturi realių galimybių sumokėti nurodytą sumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nusikaltimo darymui panaudoto automobilio vertė buvo nustatyta neteisingai, tiek kaltinamasis, tiek ir laiduotojas su nurodyta automobilio verte sutiko. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nebuvo nustatyta.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2024 m. sausio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Ramutei Budrytei teikiant antrinę teisinę pagalbą T. G. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 93,75 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo T. G. nepriteisiamos.

Kaltinamajam T. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75–78), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

T. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos priekinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei „Regitra“;

kompaktinis diskas su kūno kameros vaizdo ir garso įrašais, supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti T. G., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. G. ir laiduotojui A. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. sausio 10 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš T. G. valstybės naudai konfiskuoti A. G. priklausančio automobilio „Renault (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 2 270 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

T. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei „Regitra“;

kompaktinį diską su kūno kameros vaizdo ir garso įrašais, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.