Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-287-988/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-18
Bylos Nr.
AN2-287-988/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00766-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-287-988/2020Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00766-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. (A. B.) atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-162-1011/2020, kuria netenkintas A. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. B. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jam skirtos 90,00 Eur baudos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2020 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 28 d., 20.34 val., Ukmergės g. 233, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Infiniti G37X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas elgėsi neatsargiai, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su ja susidūrė ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punktą. A. B. paskirta administracinė nuobauda – 90,00 Eur bauda (b. l. 4).

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, paskirti eismo įvykio ekspertizę tikslu išsiaiškinti, kieno veiksmai sąlygojo nusižengimą (b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-162-1011/2020 netenkintas A. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartyje sprendė, jog skundžiamu nutarimu A. B. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai bei teisėtai, jam nuobauda paskirta laikantis ANK 34 straipsnio 1–2 dalyse nurodytų nuobaudų skyrimo taisyklių (b. l. 143–146).

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu A. B. atstovas advokatas A. T. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.1. Apelianto A. B. atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino, kodėl kitas vairuotojas T. D. analogiškai rizikingai važiuodamas kaip ir pažeidėjas išprovokavo A. B.. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog apylinkės teismas neanalizavo T. D. provokacinių, neteisėtų, pavojingų manevravimo, persirikiavimo bei lenkimo veiksmų. Apeliantas pažymi, kad prieš pat įvykį T. D. aplenkė apelianto automobilį iš dešinės iš karto avaringai persirikiuodamas prieš apeliantą.

4.2. A. B. atstovo teigimu, akivaizdus ir T. D. pažeidimas („2019-12-28 apie 20:30 val., vairavo automobilį „Infiniti“, važiavo Ukmergės gatve, priešais Šeškinės polikliniką buvo 4 eismo juostos, jis važiavo kraštine kaire juosta, greitis apie 60 km / val. Iš paskos privažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priartėjo pavojingai per arti jo automobilio. Tada staiga „Toyota“ automobilis persirikiavo į dešinę, lenkė jo vairuojamą automobilį iš dešinės, po to staigiai pasuko atgal į jo juostą sukeldamas avarinę situaciją. „Toyota“ automobilis manevravo nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų.”). Apeliantas nurodė, jog duomenų apie įrašo karpymą byloje nėra.

4.3. Pastebėjo, kad policijos pareigūnas A. S. 2019 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad įvykį matė ir gali paliudyti A., pavardė nenurodyta, nurodytas telefono numeris, tačiau apylinkės teismas liudytojos neapklausė tuo pažeisdamas ANK 567 straipsnį.

4.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad esant T. D. provokacijai, nepaklaustai Astai, nei pirmosios instancijos teismas, nei policijos pareigūnas neanalizavo visų įvykio duomenų, todėl ekspertizės paskyrimas buvo būtinas (b. l. 156–160).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. B. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir A. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nepakeitė Institucijos nutarimu A. B. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydžio, todėl šioje dalyje skundžiami nutartis ir nutarimas keičiami sumažinant A. B. paskirtą baudą.

6. ANK 417 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-640 redakcija) nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pagal šio straipsnio 9 dalį už 3, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

7. Institucijos nutarimu A. B. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 417 straipsnio 3 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – nevykdė reikalavimo duoti kelią persirikiuojant, kadangi vairuodamas automobilį „Infiniti G37X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas elgėsi neatsargiai, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su ja susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tokiu būdu A. B. pažeidė KET 101 punktą, pagal kurį prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (b. l. 4).

8. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog skundžiamu nutarimu A. B. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai bei teisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino, kad A. B. prieš persirikiuodamas į automobilio „Toyota Corolla Verso“ judėjimo eismo juostą, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitoms transporto priemonėms. Be to, tokia pareiga (duoti kelią) jam kyla nepriklausomai nuo to, ar posūkio šviesos signalu buvo įspėjęs apie judėjimo krypties keitimą. Taip pat sprendė, kad A. B. teiginiai, jog šiam persirikiuojant automobilio „Toyota Corolla Verso“ galimai tyčia padidino greitį, prieštarauja aptartame vaizdo įraše fiksuotoms aplinkybėms. Be to, akivaizdu, kad jo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai, jog T. D. prieš tai pavojingai lenkė jo vairuojamą automobilį, nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu – susidūrimu apvažiuojant automobilį „Toyota Corolla Verso“, nepaneigia jo kaltės pažeidus KET 101 punkto reikalavimus bei sukėlus eismo įvykį (b. l. 50–54).

10. Pagrindinis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad A. B. vairuojamam automobiliui „Infiniti G37X“ persirikiuojant iš ketvirtosios į trečiąją eismo juostą Ukmergės g. (Ukmergės g. – Fabijoniškių g. sankryžoje), kurioje ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Toyota Corolla Verso“, pastarojo automobilio vairuotojas tyčia padidino greitį tam, kad automobilis „Infiniti G37X“ persirikiuodamas savo galine dešine puse atsitrenktų į automobilio „Toyota Corolla Verso“ priekį. Būtent tam, kad nustatyti faktinę aplinkybę, ar ir kiek automobilis „Toyota Corolla Verso“ tikslingai padidino greitį (pareiškėjo vertinimu, greitį padidino iki 30 km / h), administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo prašoma atlikti eismo įvykio ekspertizę, tačiau ji nebuvo atlikta. Taip pat pareiškėjas argumentavo, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į automobilio „Toyota Corolla Verso“ provokacinius veiksmus iki eismo įvykio, kurie sąlygojo tyčinį automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo T. D. nepraleidimą į jo važiuojama eismo kryptimi persirikiuojantį A. B. (greičio padidinimą). Be to, pastebėjo, kad byloje nėra apklausta policijos pareigūno A. S. 2019 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta A., pavardė nenurodyta, nors nurodytas jos telefono numeris. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija ir apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

11. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-231-462/2018).

12. Apygardos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog aplinkybė, kad T. D. prieš nagrinėjamą eismo įvykį galimai pavojingai lenkė A. B. vairuojamą automobilį, nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu eismo įvykiu – susidūrimu apvažiuojant automobilį „Toyota Corolla Verso“, nepaneigia jo kaltės pažeidus KET 101 punkto reikalavimus bei sukėlus eismo įvykį (b. l. 146). Svarbu pažymėti, jog visi galimi T. D. provokaciniai veiksmai pasibaigė dar prieš įvykį, abiem automobiliams sustojus Ukmergės g. – Fabijoniškių g. sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui (ši faktinė aplinkybė neginčijama). Pats apeliantas skunde apygardos teismui argumentuodamas dėl T. D. provokacinių veiksmų cituoja kasacinio teismo praktiką, kuri aktuali vertinant tuos asmens priešingus teisei veiksmus, kurie buvo atlikti iškart, nedelsiant po kito asmens provokacinių veiksmų, o ne šiems veiksmams pasibaigus ir praėjus tam tikram laiko tarpui nuo jų pabaigos. Taip pat pažymima, kad pareiškėjas skunde aukštesniajam teismui nurodo šiuos, jo manymu, provokacinius T. D. veiksmus – jo vairuojamo automobilio staigų įvažiavimą prieš A. B. vairuojamą automobilį „Infiniti G37X“ iš trečiosios eismo juostos į ketvirtąją, kurioje ta pačia kryptimi Ukmergės g. link Ukmergės g. – Fabijoniškių g. sankryžos važiavo automobilis „Infiniti G37X“. Pažymima, kad ši faktinė aplinkybė nėra nustatyta, viena vertus, ją patvirtina A. G. O. paaiškinimas (b. l. 18), kita vertus, T. D. ją ginčijo teigdamas, kad įvažiavo į ketvirtąją eismo juostą nepažeisdamas KET reikalavimų, be to, kaip minėta, tai neturi įtakos sprendžiant A. B. administracinės atsakomybės klausimą dėl konkretaus eismo įvykio Ukmergės g. – Fabijoniškių g. sankryžoje (nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas).

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai pagrindiniu byloje esančiu įrodymu vadovavosi ir vertino kaip pakankamai informatyvų vaizdo įrašą pavadinimu „NR3_Ukmerges 233_28.12.2019.avi“ (b. l. 31). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai aprašė šiame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, jog prieš reguliuojamą sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui sustoja automobilis „Infiniti G37X“, o priekyje, toje pačioje judėjimo krypties juostoje, stovi automobilis „Toyota Corolla Verso“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilis „Toyota Corolla Verso“ pradeda iš lėto judėti ir tuo metu A. B. nutaria apvažiuoti šį automobilį, įvažiuoja į kairiau esančią tos pačios judėjimo krypties eismo juostą ir baigdamas apvažiavimo manevrą persirikiuoja į automobilio „Toyota Corolla Verso“ judėjimo juostą. Tuo metu įvyksta susidūrimas. Taip pat teisingai nurodė, jog iš eismo įvykio vietos plano bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad A. B. vairuotam automobiliui apgadintas užpakalinės dešinės pusės sparnas, T. D. vairuojamam automobiliui „Toyota Corolla Verso“ apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės sparnas.

14. Apygardos teismas pastebi, kad iš šio vaizdo įrašo taip pat matyti, jog priešingai nei teigė pareiškėjas, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis „Toyota Corolla Verso“ nestovėjo sankryžoje 11 sekundžių (b. l. 56, 136), o automobilis „Toyota Corolla Verso“ iš viso stovėjo 8 sekundes (nuo vaizdo įrašo 00:05 sek. iki 00:13 sek.), šviesoforo signalo vaizdo įraše nesimato. A. B. lenkė „Toyota Corolla Verso“ šiam automobiliui jau pradėjus važiuoti (00:13 sek. – 00:19 sek.), „Toyota Corolla Verso“ pradėjo važiuoti ir važiavo lėtai, tačiau ne mažesniu greičiu nei antrojoje juostoje važiavęs mėlynos spalvos automobilis (00:13 sek. – 00:19 sek.), kas rodo, kad tokio poreikio aplenkti „Toyota Corolla Verso“, kokį nurodė A. B. – aplenkti nejudančią (tyčia itin lėtai judančią) „Toyota Corolla Verso“ netgi ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui nebuvo. Taip pat matyti, kad prieš „Toyota Corolla Verso“ nedideliu atstumu priekyje važiuoja kitas automobilis (00:20 sek.), automobilius skyrė tik kiek didesnis atstumas nei važiavimo kryptį rodanti rodyklė ir galimai dėl to automobilis „Toyota Corolla Verso“ negali važiuoti greičiau (T. D. skunde nurodė, kad būtent dėl to važiavo tik 20 km/h, o ne didesniu greičiu (b. l. 61). Toliau matyti, kaip „Infiniti G37X“ apvažinėjo „Toyota Corolla Verso“ (suko į kairę, į ketvirtą eismo juostą) ir po to suko atgal į dešinę, į trečią eismo juostą, bandė įsiterpti tarp dviejų automobilių (00:19 – 00:22), įsiterpimas įvyko per 3 sekundes (00:20 – 00:23 sek.).

15. Apygardos teismo vertinimu, būtent aplinkybė, jog A. B. bandė įsiterpti tarp automobilio „Toyota Corolla Verso“ ir prieš jį važiuojančio kito automobilio, kai atstumas tarp pastarųjų automobilių buvo itin nedidelis, lėmė A. B. KET 101 punkto pažeidimą, kadangi tokiu būdu A. B., persirikiuodamas į kitą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio (nekliudė) kitam eismo dalyviui – automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojui, o jo manevras esant tokiai aplinkybei galėjo būti netikėtas, nepastebimas T. D., dėl to jis nespėjo laiku sustabdyti „Toyota Corolla Verso“ (T. D. teigė, kad suko į dešinę, stabdė). Nors A. B. turėjo teisę įvažiuoti į kitą eismo juostą, kirsdamas plačią brūkšninę liniją, tačiau jis turėjo tai daryti laikydamasis KET 101 punkto reikalavimų, o to nagrinėjamu atveju nepadarė.

16. Sprendžiant dėl to, ar dėl eismo įvykio gali būti kaltas T. D., laiku nesustabdęs (nedavęs kelio) „Infiniti G37X“, pažymima, kad KET 126 punktas numato, be kita ko, reikalavimą vairuotojui, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. T. D. elgėsi KET 126 punkto nustatyta tvarka – laikėsi atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atstumas tarp „Toyota Corolla Verso“ ir „Infiniti G37X“ turėjo būti mažesnis nei KET 126 punkto rekomenduojamas per 2 sekundes nuvažiuojamas atstumas (kaip minėta, visas persirikiavimas užtruko 3 sekundes), taip pat važiuodamas savo eismo juostos ribose paliko tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

17. KET 128 punktas numato, jog, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju sprendžiama, kad T. D. galėjo nepastebėti, kad A. B. ketino persirikiuoti į jo važiavimo krypties eismo juostą, kadangi T. D. važiavo nedideliu atstumu nuo prieš jį važiuojančios transporto priemonės, nedideliu greičiu (pradėjo važiuoti įsijungus žaliam šviesoforo signalui), persirikiavimo metu „Toyota Corolla Verso“ priekis buvo ties „Infiniti G37X“ galinėmis durimis (b. l. 19), visas A. B. persirikiavimo manevras buvo pakankamai greitas – truko tik 3 sekundes, T. D. tikėjosi, kad „Infiniti G37X“ suks į kairę, kadangi ketvirtojoje eismo juostoje yra rodyklė, leidžianti sukti į kairę (b. l. 19). Nors A. B. teigė, kad prieš sukdamas į dešinę (grįždamas į trečiąją eismo juostą) jis parodė posūkio signalą (b. l. 136), automobilio „Infiniti G37X“ keleivė liudytoja O. O. teismo posėdyje parodė, kad A. B. parodė posūkį prieš grįžtant į trečiąją eismo juostą (b. l. 138), tačiau nėra aišku, būtent kuriuo momentu T. D. galėjo pamatyti rodomą posūkį.

18. Duomenų, kad T. D. tyčia padidino greitį tam, kad atsitrenktų į persirikiuojančią „Infiniti G37X“ ar kitaip trukdė jį apvažiuoti, byloje nėra. Nėra aišku, kuo vadovaudamasis A. B. daro prielaidą, kad T. D. padidino greitį tam, kad atsitrenktų į „Infiniti G37X“. Apklausta teismo posėdyje, liudytoja O. O. parodė, kad „Toyota Corolla Verso“ padidino greitį (lyginant su „Infiniti G37X“ greičiu), tačiau tokie parodymai yra mažai informatyvūs. A. B., apvažiavęs „Toyota Corolla Verso“ ir važiuodamas jo priekyje, objektyviai negalėjo nustatyti, kad gale važiuojantis T. D. padidino greitį. Be to, iš T. D. paaiškinimo matyti, jog jis važiavo 20 km/h greičiu (minėta, kad ir iš vaizdo įrašo matyti, jog „Toyota Corolla Verso“ važiavo, o ne stovėdamas iškart padidino greitį iki 20-30 km/h ir įvažiavo į „Infiniti G37X“), o, pareiškėjo manymu, greitis padidėjo iki 30 km/h, o tai reiškia, kad netgi ir tuo atveju, jeigu greitis būtų padidintas, jis būtų padidėjęs nedaug, 10 km/h, kas, apygardos teismo vertinimu, šioje situacijoje nebūtų turėjęs lemiamos reikšmės eismo įvykio kilimui.

Žemesnės instancijos teismas

19. Daroma išvada, kad būtent A. B. persirikiuodamas privalėjo laikytis persirikiavimui taikomų specialių KET 101 punkto reikalavimų, kuriuos pažeidė, o nagrinėjimo įvykio metu T. D. laikėsi KET reikalavimų.

20. Aukštesnysis teismas pažymi, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės yra nustatytos surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma – vaizdo įrašu, kuriame vizualiai aiškiai matomos įvykio situacija; eismo įvykio vietos planu bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, atitinkantys įvykio aplinkybes (b. l. 14, 16) ir kitais įrodymais – bei jau minėtomis aplinkybėmis. Vyriausiojo patrulio A. S. 2019 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykį matė ir gali paliudyti A., kuri buvo su savo vyru ir viską matė, taip pat paaiškino, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Infiniti G37X“ vairuotojas, kuris neatsargiai manevravo tarp automobilių srauto, rikiuodamasis kliudė „Toyota Corolla Verso“ automobilį (b. l. 13). Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti vyriausiojo patrulio A. S. 2019 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime minima galima liudytoja vardu A. (b. l. 13). Nutarime nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos video registratoriumi, Institucija nusprendžia į bylos nagrinėjimą nekviesti ir neapklausti byloje nustatytos liudytojos A. (b. l. 4). Apygardos teismo vertinimu, rinkti papildomus įrodymus ar tirti kitas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes (pavyzdžiui, skirti ekspertizę automobilio „Toyota Corolla Verso“ važiavimo greičiui automobilio „Infiniti G37X“ persirikiavimo metu nustatyti) nėra tikslinga. Ekspertizės išvada gali atsakyti į klausimus, liečiančius techninius dalykus ir tai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau neprivaloma kiekvienu atveju skirti šią ekspertizę. Ekspertizė skiriama tik, jei reikalingos specialios žinios išsiaiškinti tam tikras aplinkybes, be to, tik kompetentinga institucija, priimanti sprendimą, sprendžia dėl ekspertizės būtinumo ir įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta anksčiau, byloje duomenų nustatyti teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes pakako, abejonių teismo padarytų išvadų teisingumu aukštesnės instancijos teismui nekyla, todėl eismo įvykio ekspertizę skirti nereikalinga. Ekspertizės atlikimas jau po bylos išnagrinėjimo praėjus pakankamai laiko nebūtų tikslingas ir skundo nagrinėjimo atveju šis procesinis veiksmas neužtikrintų objektyvumo. Byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti A. B. kaltę jam pažeidus KET 101 punktą ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

21. Institucijos nutarime nurodoma, kad A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (b. l. 4). Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad ši aplinkybė nutarime pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nutartyje nurodoma, kad Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. B. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo du kartus buvo baustas administracine tvarka už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, viena iš jam paskirtų administracinių nuobaudų yra galiojanti.

22. Apygardos teismas pažymi, kad pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktą viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

23. Nagrinėjamu atveju iš Administracinių nusižengimų registro 2020 m. vasario 26 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2018 m. birželio 7 d. buvo sumokėta bauda pagal 2018 m. birželio 6 d. protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 2018 m. birželio 6 d.) (b. l. 10). Tai reiškia, kad ANK 40 straipsnio prasme šio administracinio nusižengimo pakartotinumo vienerių metų terminas, per kurį padarius kitą nusižengimą paskutinysis nusižengimas būtų laikomas pakartotiniu, baigėsi 2019 m. birželio 7 d. Per šį laiką (nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 7 d.) nebuvo padarytas joks naujas administracinis nusižengimas. Antrasis ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2019 m. lapkričio 21 d., tai yra jau nebegaliojant minėtam vienerių metų terminui. Pagal šį nusižengimą protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas (bauda sumokėta) 2020 m. sausio 8 d. (b. l. 9). Taigi ANK 40 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2021 m. sausio 8 d. Daroma išvada, kad A. B. padarius nagrinėjamą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą 2019 m. gruodžio 28 d. šis nusižengimas nelaikomas pakartotiniu, kadangi už 2018 m. birželio 6 d. padarytą nusižengimą ANK 40 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas pasibaigė 2019 m. birželio 7 d., o už 2019 m. lapkričio 21 d. padarytą nusižengimą protokolas su administraciniu nurodymu buvo įvykdytas 2020 m. sausio 8 d. ir minėtas vienerių metų terminas buvo skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 8 d. Taigi apylinkės teismas nepagrįstai pritarė Institucijos nuomonei, kad A. B. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Aukštesnysis teismas sprendžia, kad išdėstyta situacija turi įtakos nustatant A. B. skirtinos baudos dydį.

24. Spręsdamas dėl baudos dydžio apygardos teismas atsižvelgia į A. B. ankstesnius administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (b. l. 9–12), administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių (b. l. 146). A. B. padarė administracinį nusižengimą, keliantį realų pavojų transporto eismo saugumui, kadangi dėl jo veiksmų ši situacija baigėsi eismo įvykio sukėlimu, eisme dalyvavęs kitas automobilis buvo apgadintas. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o, juo labiau, vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Įvertinus tai, kad A. B. už įvairius KET pažeidimus anksčiau jau buvo skirtos administracinės nuobaudos, sprendžiama, kad jo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismo vertinimu, tikslinga pakeisti Institucijos nutarimu A. B. paskirtos baudos dydį jį sumažinant nuo 90 Eur iki 80 Eur. Toks baudos dydis yra didesnis nei ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, tačiau atitinka sankcijoje nurodytas baudos dydžių ribas. A. B. skiriama nuobauda nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau neteisingai vadovavosi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, todėl neteisėtai bei nepagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2020 m. sausio 31 d. nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies ir pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 31 d. nutarimą sumažindamas A. B. paskirtos baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. (A. B.) atstovo advokato Andriejaus Tiščenko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-162-1011/2020 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl A. B. paskirtos administracinės nuobaudos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį A. B. paskirtą baudą sumažinti iki 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Pranka