Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6-538/2013 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Neringos miesto savivaldybei, Neringos miesto savivaldybės administracijai, A. N., E. K., L. I. (L. I.), A. S. (A. S.), uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, statybos padarinių šalinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui ieškovo pusėje – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims atsakovų pusėje – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui, uždarajai akcinei bendrovei „D. A.“, I. G. (I. G.), O. G., R. I., A. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2006 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: (i) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“; (ii) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės 2002 m. kovo 29 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato–vasarnamio, adresu (duomenys neskelbtini), statybai; (iii) pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 8 d. sutartį Nr. 100 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybę grąžinti UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ 15 119 Lt; (iv) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio–vasarnamio statybai, adresu (duomenys neskelbtini); (v) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį–vasarnamį, adresu (duomenys neskelbtini), aktą; (vi) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 19-ajame notarų biure 2004 m. liepos 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria I. G. ir O. G. pardavė A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 24/100 dalis pastato–vasarnamio, plane pažymėto 511b, 264,78 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį iš 9/100 dalių kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant nekilnojamojo turto registre suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir įpareigoti I. G. bei O. G. grąžinti A. S. 34 000 Lt; (vi) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 5-ajame notarų biure 2004 m. lapkričio 19 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria I. G. ir O. G. pardavė L. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 25/100 dalis pastato–vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9/200 kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir įpareigoti I. G. bei O. G. grąžinti L. I. 70 000 Lt; (vii) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 17-ajame notarų biure 2005 m. spalio 25 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. N. ir A. N. pardavė E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis iš jiems priklausančios dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9/200 dalis iš jiems priklausančių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir įpareigoti A. N. ir A. N. grąžinti E. K. 200 000 Lt; (viii) įpareigoti statytojus I. G. ir A. N. nugriauti statinį, VĮ Registrų centre įregistruotą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi į atskirą bylą išskyrė reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ bei reikalavimus pripažinti negaliojančiais ginčijamus projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir nutarė šią bylą perduoti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2013 m. balandžio 16 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir dalies reikalavimų atsisakymo atsisakė pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl ginčijamų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: (i) pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 8 d. sutartį Nr. 100 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, taikyti restituciją ir įpareigoti Neringos savivaldybę grąžinti UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ 15 119 Lt; (ii) įpareigoti kompetentingas institucijas per 6 mėnesius pagal pastato–vasarnamio, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų A. N., E. K., L. I., A. S. tinkamai pertvarkytą pastato–vasarnamio projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina) išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Ieškovas nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 patvirtintu detaliuoju planu numatytas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas pagal nuomos sutartis išnuomotas E. K., A. N., L. I., UAB „D. A.“, jiems bei A. S. nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantys pastatai. Atsakovas Neringos savivaldybės taryba 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniais keičiamas sklypo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdas – iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją, esami poilsio namai rekonstruojami – juose įrengiami butai, griaunamas sklype stovintis pagalbinis statinys – dirbtuvės, statomas naujas vieno aukšto su mansarda vasarnamis, numatomos 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui. Šis žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ bei ginčijamus projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Neringos savivaldybė su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ 2001 m. birželio 8 d. sudarė sutartį Nr. 100 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytam žemės sklypo paskirties keitimui, o UAB „Ūkio banko investicine grupė“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, naujai įrengti esamus pėsčiųjų takus su betoninių trinkelių danga, bortus tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir gatvių, baigus darbus įrengtą teritoriją perduoti į miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą. Infrastruktūros sutartis buvo iš dalies įvykdyta (baigti darbai nėra perduoti į miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą), atlikti darbai įvertinti 15 119 Lt.

Kadangi 2001 m. birželio 8 d. sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo sudaryta ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ pasėkoje, todėl savo turiniu prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniui, neatitinka Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento XIV, XV zonos nuostatų, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento 1 d., 2 d., KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių nuostatų bei prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. Remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, ši sutartis pripažintina niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikytina restitucija – šalys atstatomos į turtinę padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, atlyginant atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ 15 119 Lt vykdant šią sutartį turėtų išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ginčo teritorijos režimą reglamentuojančio teritorijų planavimo dokumento, t.y. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto LR Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, sprendiniai nereikalauja esamus statinius nugriauti ar atitinkamai pertvarkyti, teismo sprendimu kompetentingos institucijos įpareigotinos per nustatytą terminą pagal pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jei tai būtina), išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu: (i) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2001 m. birželio 8 d. sutartį Nr. 100 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos miesto savivaldybės su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, bei taikė restituciją – atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ iš atsakovo Neringos miesto savivaldybės priteisė 15 119 Lt; (ii) įpareigojo atsakovus A. N., E. K., L. I., A. S. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teisės aktus pertvarkyti pastato–vasarnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir pateikti ją pastato įteisinimo tikslu kompetentingoms institucijoms – Neringos miesto savivaldybei bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurios pagal savo kompetenciją įpareigotinos bendradarbiaujant su pastato savininkais projektinę dokumentaciją patikrinti ir jos atitikimo teisės aktų reikalavimams atveju išduoti pastato savininkams naują statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; (iii) priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų: 1) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 19-ajame notarų biure 2004 m. liepos 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria I. G. ir O. G. pardavė A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 24/100 dalis pastato–vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį iš 9/100 dalių kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, 2) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 5-ajame notarų biure 2004 m. lapkričio 19 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria I. G. ir O. G. pardavė L. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 25/100 dalis pastato–vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9/200 kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, 3) pripažinti negaliojančia Kauno miesto 17-ajame notarų biure 2005 m. spalio 25 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. N. ir A. N. pardavė E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 26/100 dalis iš jiems priklausančios dalies pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9/200 dalis iš jiems priklausančių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, – ir civilinę bylą dėl šių reikalavimų nutraukė; (iv) išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-34-57/2009, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu išduotus projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šiame procesiniame sprendime administracinis teismas konstatavo, kad detaliojo plano tikslai ir sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, kurių imperatyviai buvo privaloma laikytis, Saugomų teritorijų įstatymo 25 str. 5 dalies nuostatoms, konstatavo Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktų pažeidimus. Detaliojo plano sprendinių prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams lėmė, kad buvo pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus, kuriais buvo suteikta teisė realizuoti detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Neringos savivaldybės administracijai tvirtinant projektavimo sąlygų sąvadą, išduodant statybos leidimą, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijai pripažįstant tinkamu naudoti statinį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Neringos savivaldybės su UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ sudaryta infrastruktūros plėtojimo sutartis įvardyta administracinio teismo panaikinto Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ priedu. Sutartyje nurodyta, jog ji sudaryta vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, kuri nustatė, jog jeigu detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Kadangi ginčijama sutartis neatsiejamai susijusi su įstatymo ir Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančiu ir dėl to panaikintu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu dėl detaliojo plano patvirtinimo, teismas konstatavo nagrinėjamu atveju esant teisiniam pagrindui ją pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (1964 m. CK 47, 59 str., CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.) ir taikyti restituciją – iš atsakovo Neringos miesto savivaldybės atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ priteisti pagal sutartį atliktų darbų, dėl kurių vertės ginčo nekilo, ekvivalentą pinigais, sudarantį 15 119 Lt (CK 1.80 str. 2, 3 d., 6.146, 6.147 str.).

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti atlikus Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus veiksmus, t.y. įpareigojant kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal pastato–vasarnamio, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi byloje nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas administracinio teismo kaip neteisėtai išduotas dėl kompetentingų institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog šiuo metu pastatas nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo privalomų dokumentų, taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 4 p., 3 d.). Teismas padarė išvadą, jog vienerių metų terminas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus pakankamas nurodytoms pastato įteisinimo procedūroms atlikti. Jeigu atsakovai – pastato savininkai – per nustatytą terminą teismo reikalavimų nevykdys dėl savo kaltės, pastatas gali būti nugriautas atsakovų lėšomis (Statybos įstatymo 28¹ str. 4 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Neringos savivaldybė, atstovaujama savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo – ieškovo reikalavimą taikyti restituciją ir iš atsakovo Neringos savivaldybės priteisti UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ 15 119 Lt atmesti, įpareigoti atsakovus A. N., E. K., L. I., A. S. per trejus metus pertvarkyti ginčo statinio projektinę dokumentaciją ir pateikti ją kompetentingoms institucijoms. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Ginčijama 2001 m. birželio 8 d. sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nebuvo sudaryta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-34-57/2009, panaikinto detaliojo plano pagrindu. Kaip nurodyta pačioje ginčijamoje sutartyje, ji sudaryta vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, remiantis kuria tuo atveju, kai detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Be to, nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija nebenumato sklypo detaliojo plano rengimo.Vertinant formaliai, ginčijama 2001 m. birželio 8 d. sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nėra įgyvendinta, kadangi pati teritorija nebuvo perduota į savivaldybės balansą, taip pat nebuvo pasirašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas. Pačios ginčijamos sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad, baigus darbus, nurodytą įrengtą teritoriją naudotojas įsipareigoja perduoti į Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą. Todėl savivaldybė nedisponuoja ginčo objektu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šioje dalyje viešasis interesas gali būti apgintas vien administracinių aktų panaikinimu, o taikyti restituciją ir iš atsakovės Neringos savivaldybės priteisti UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ 15 119 Lt nėra pagrindo. Be to, su tokiu prokuroro reikalavimu dėl restitucijos taikymo nesutiko ir pats atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“.Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas vienerių metų terminas atsakovams pertvarkyti ginčo statinio projektinę dokumentaciją ir pateikti ją kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į realius projektavimo darbų bei projekto derinimo terminus, yra per trumpas.

Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2001 m. birželio 8 d. sutartis Nr. 100 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo sudaryta ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ pagrindu, t.y. tame pačiame sprendime numatyta pritarti sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo bei numatyta, jog sprendimas įsigalioja tik abiem pusėms pasirašius sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo. Todėl ginčijama sutartis savo turiniu prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neatitinka Nidos ir apylinkių principinio plano architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento XIV, XV zonos nuostatų, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento 1 d., 2 d., KNNP Planavimo schemos Pagrindinių teiginių nuostatų bei prieštarauja ieškinyje nurodytoms imperatyvioms teisės aktų normoms. Panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės. Pripažinus ginčijamą 2001 m. birželio 8 d. sutartį Nr. 100 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ niekiniu sandoriu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, turi būti taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Neringos savivaldybė restitucijos natūra negali atlikti, nes tai neįmanoma dėl pagal sutartį atliktų darbų pobūdžio. Todėl ji privalo atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ sumokėti ekvivalentą, kurį sudaro jo pagal sutartį atliktiems darbams turėtų 15 119 Lt išlaidų atlyginimas. Teismo sprendimu nustatytas vienerių metų terminas pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir pateikti ją kompetentingoms institucijoms buvo teismo posėdžio metu derinamas su visais proceso dalyviais, kurie neprieštaravo su tokiu terminu. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstų argumentų, kodėl šis terminas yra per trumpas ir kokio reikėtų. Todėl tai yra deklaratyvaus pobūdžio pastaba dėl teismo sprendimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo panaikinimo

Byloje nustatyta, kad 0,2277 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra Lietuvos Respublika. Šis įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2001 m. gruodžio 3 d. 1999 m. gruodžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 19KU-7713 atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ įgijo nuosavybės teises į visus šiame žemės sklype tuo metu buvusius statinius: poilsio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus kiemo statinius (kiemo aikštelę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2000 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 19 KU-7429 atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ perleido pirkėjui gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ 64/100 dalis poilsio pastato ir 64/100 dalis kitų kiemo statinių (kiemo aikštelės). 2001 m. gruodžio 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N23/2001-0601 pagrindu atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ buvo išnuomota 0,1122 ha, o gyvybės draudimo UAB „Bonum Publicum“ – 0,1155 ha minėto žemės sklypo dalys.

Neringos miesto savivaldybės valdybos 2000 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 48 buvo nuspręsta organizuoti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimą, pavedant Neringos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui vykdyti detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas bei nustatant, kad už detaliojo plano rengimą moka juridinis asmuo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (1 t., b.l. 53). 2000 m. birželio 4 d. buvo suderinta ir patvirtinta planavimo užduotis (1 t., b.l. 54), o 2000 m. rugsėjo 6 d. Neringos miesto vyriausiasis architektas išdavė sąlygas detaliajam planui rengti (1 t., b.l. 55-56). Neringos savivaldybės taryba 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 13 patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano raidos programą (1 t., b.l.l 87-88), o 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ nusprendė: patvirtinti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; pritarti sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo tarp Neringos savivaldybės ir žemės sklypo naudotojo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ projektui ir įgaliojo savivaldybės merą ją pasirašyti; nustatė, kad sprendimas dėl detalaus plano patvirtinimo įsigalios abiem šalims pasirašius sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo (1 t., b.l. 48). Tiek rengiant, tiek tvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą buvo numatyti šie detaliojo plano sprendiniai: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo keitimas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją; esamų poilsio namų rekonstrukcija, juose įrengiant butus; sklype stovinčio pagalbinio statinio - dirbtuvių nugriovimas; naujo vieno aukšto vasarnamio su mansarda statyba; 5 automobilių sustojimo vietų keleivių išlaipinimui įrengimas (1 t., b.l. 49, 80, 84).

2001 m. birželio 8 d. Sutartimi dėl infrastruktūros plėtojimo (toliau - Sutartis), sudaryta tarp Neringos savivaldybės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (1 t., b.l. 140-141), šalys susitarė dėl infrastruktūros objektų, aptarnaujančių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), statybos ir renovacijos, keičiant žemės sklypo paskirtį (Sutarties 1 p.). Sutartimi Neringos savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomam žemės sklypo paskirties keitimui (Sutarties 2 p.), o žemės sklypo naudotojas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ įsipareigojo savo lėšomis: 1) įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, pagal eksploatuojančių organizacijų išduotas technines sąlygas (Sutarties 3.1.1 p.); 2) iki 2002 m. birželio 1 d. naujai įrengti esamus pėsčiųjų takus su betoninių trinkelių danga, bortus tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (Sutarties 3.1.2 p.). Be to, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ įsipareigojo parengti ir nustatyta tvarka suderinti Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose numatytiems darbams atlikti reikalingą techninę dokumentaciją (Sutarties 3.3 p.), o baigus darbus, Sutarties 3.1.2 punkte numatytą įrengtą teritoriją perduoti į Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą (Sutarties 3.4 p.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ dėl Sutarties 3.1.2 punkte numatytų darbų atlikimo susitarė su rangovu UAB „Samogita“, su kuriuo 2001 m. liepos 4 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 01-07-04 (1 t., b.l. 143). Rangos sutartimi šalys susitarė dėl joje numatytų darbų atlikimo už 15 119 Lt dydžio kainą pagal lokalinėje sąmatoje pateiktus paskaičiavimus (1 t., b.l. 144). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Samogita“ atliko 2001 m. liepos 4 d. statybos darbų rangos sutartyje numatytus rangos darbus, t.y. įrengė esamus pėsčiųjų takus su betoninių trinkelių danga, bortus tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, o užsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ su rangovu už juos atsiskaitė, ką patvirtina 2001 m. spalio 23 d., gruodžio 19 d. ir 2002 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymai (1 t., b.l. 145-147).

Iš atsakovo Neringos savivaldybės paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, baigęs Sutarties 3.1.2 punkte numatytus teritorijos įrengimo darbus, neperdavė į Neringos savivaldybės balansą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengto inžinerinio statinio. Šio inžinerinio statinio (pėsčiųjų tako su bortais) kadastriniai duomenys nėra suformuoti, o pats inžinerinis statinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2001 m. birželio 8 d. sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo ir taikė restituciją – atsakovui UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ iš Neringos miesto savivaldybės priteisė 15 119 Lt, kuriuos sudaro atsakovo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ turėtos pėsčiųjų tako su bortu įrengimo išlaidos. Nors atsakovas Neringos savivaldybė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir atmesti šį ieškinio reikalavimą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su 2001 m. birželio 8 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo nepagrįstu pripažinimu negaliojančia. Atsižvelgdama į tai, jog restitucija taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio pasekmė, taip pat į tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės ginčijamas ir teismo sprendimo dalies pripažinti Sutartį negaliojančia teisėtumas, teisėjų kolegija pasisako ne tik dėl teismo sprendimo dalies taikyti restituciją, bet ir dėl teismo sprendimo dalies pripažinti Sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo negaliojančia teisėtumo.

Vertinant situaciją dėl Sutarties galiojimo po to, kai buvo panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ teisėtumo aspektu, visų pirma, analizuotinas tuo metu ir dabar galiojantis infrastruktūros plėtojimo objektų statybos reglamentavimas. Tuo metu galioję teritorijų planavimą ir statybas reglamentavę įstatymai nustatė, jog tuo atveju, jei detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo (Teritorijų planavimo įstatymo (nuo 2001 m. balandžio 19 d. galiojusi redakcija) 20 str. 7 d.). Šiame įstatyme nebuvo imperatyviai reglamentuota, kieno lėšomis turi būti plėtojama vietos savivaldos institucijai priklausanti inžinerinė infrastruktūra ir kas gali būti infrastruktūros savininku po jos išplėtojimo. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2000 m. gruodžio 23 d.) 19 straipsnio, reglamentuojančio statinio projektavimą, 5 dalyje buvo nustatyta, kad projektavimo sąlygose draudžiama numatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus, kuriuos privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, projektavimo sąlygose nurodoma jų finansavimo ir naudojimo (užbaigus statybą) tvarka, nuosavybės teisės. Taigi 2001 m. birželio 8 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo sąlyga, kad žemės sklypo naudotojas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ įsipareigoja savo lėšomis atlikti Sutarties 3.1.2 punkte numatytus vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros plėtojimo darbus ir šių statybos rangos darbų pasėkoje pastatytus naujus inžinerinius statinius (susisiekimo komunikacijas) perduoti savivaldybei nuosavybėn, neprieštaravo galiojusiam teisiniam reglamentavimui. Pažymėtina, jog šiuo metu galiojantis statybos santykių reglamentavimas aptariamu klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Statybos įstatymo (nuo 2013 m. liepos 16 d. galiojanti redakcija) 20 straipsnio, reglamentuojančio statinio projektavimą, 7 dalyje nustatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu. Taigi įstatymas palieka galimybę inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininkui (naudotojui) ir statytojui (užsakovui) susitarti tiek dėl šių inžinerinių statinių statybos darbų finansavimo, tiek dėl pastatytų inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų nuosavybės ir/ar naudojimo.

Atsakovas UAB „Ūkio banko investicinės grupė“, kaip žemės sklypo naudotojas ir jame esančių statinių savininkas, inicijavo detaliojo plano rengimą, keičiant žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją, bei rekonstruojant, nugriaunant ir statant naujus statinius, tuo metu, kai šiame žemės sklype nebuvo įrengta jo tinkamam funkcionavimui būtina inžinerinė infrastruktūra. Todėl Neringos savivaldybės sprendimu nustatyta sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo įsigaliojimo sąlyga – sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo pasirašymas, kurioje nustatyta, kad infrastruktūros objektai turi būti įrengti atsakovo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ lėšomis, o pastatyti inžineriniai statiniai perduoti savivaldybės nuosavybėn – atitiko atsakovo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ privatų interesą ir neturėjo pagrindo susiformuoti teisėtam jo lūkesčiui, kad savivaldybė prisiims pareigą kompensuoti šias lėšas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ pripažinimas negaliojančiu savaime negalėjo lemti 2001 m. birželio 8 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo negaliojimo. Administracinio akto, kuris pagal tuo metu galiojantį reglamentavimą buvo sutartinių teisinių santykių dėl infrastruktūros plėtojimo atsiradimo teisinė sąlyga, panaikinimas, būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad visi su tuo administraciniu aktu susiję sandoriai, buvo neteisėti ab initio. Tokią teismų praktiką, jog ne kiekvieno administracinio akto pripažinimo neteisėtu faktas per se lemia su šiuo administraciniu aktu susijusių sutartinių santykių pripažinimą niekiniais ar negaliojančiais, formuoja ir kasacinis teismas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3k-3-461/2013). Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-34-57/2009, panaikintu Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu, kaip minėta, buvo nuspręsta, jog sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo įsigaliojimo sąlyga yra sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo pasirašymas, o šios sutarties projektas buvo pridėtas prie Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo kaip priedas Nr. 2 ir sudarė sudėtinę šio savivaldybės sprendimo dalį. Iš karto po to sekė pats sutarties pasirašymo faktas, kuris sąlygojo sutartinių prievolių dėl infrastruktūros plėtojimo tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kaip žemės sklypo naudotojo, atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2001 m. birželio 8 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo pripažinimo negaliojančia pagrindu nurodė jos buvimą sudėtine Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 100 dėl detaliojo plano patvirtinimo, kuris buvo pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu, dalimi. Aplinkybė, jog administracinis aktas, kuris vėliau buvo pripažintas neteisėtu, gali įsigalioti, jei tarp šalių bus sudaryta Sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, savaime nedaro negaliojančia šalių sutarties, sudarytos nepažeidžiant imperatyvių teisės normų. Byloje nenustatyta, jog Sutartis sudaryta pažeidžiant teisės imperatyvus. Priešingai, pagrįstas apelianto argumentas, jog ginčijama Sutartis sudaryta vykdant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, t.y. vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, remiantis kuria tuo atveju, kai detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ interesas sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo sudarymu, prisiimant įsipareigojimus dėl susisiekimo komunikacijų įrengimo savo lėšomis ir jų perdavimo į savivaldybės balansą, buvo siejamas su Neringos savivaldybės įsipareigojimo dėl detaliajame plane numatyto žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo (iš rekreacinės teritoriją į gyvenamąją teritoriją) tam, jog jis galėtų vykdyti statybą. Remiantis bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog Neringos savivaldybė tuo metu tinkamai įvykdė savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, įsigaliojęs iš karto po Sutarties pasirašymo, kuriuo kaip vienas iš sprendinių buvo numatytas žemės sklypo naudojimo būdo keitimas), o taip pat kad žemės sklypo naudotojas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies (savo lėšomis įrengė pėsčiųjų taką su bortais, tačiau neperdavė jo į Neringos savivaldybės balansą). Taigi Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimu patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuriuo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir numatyta galimybė vykdyti statybą, buvo įgyvendintas pagrindinis atsakovo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ Sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo sudarymo tikslas. Pažymėtina, jog tiek Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“, tiek statinio šiame žemės sklype projektavimo ir statybos metu priimti dokumentai buvo panaikinti dėl jų prieštaravimo LR Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui). Tuo tarpu ginčijama Sutartimi dėl infrastruktūros plėtojimo nebuvo įgyvendintas nė vienas iš panaikinto detaliojo plano sprendinių, o tik sudarytos tinkamos sąlygos, susijusios su infrastruktūros įrengimu, reikalingos jiems įgyvendinti. Pabrėžtina ir tai, jog sprendimas dėl detaliojo plano, kuriame numatytas sprendinys dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, patvirtinimo buvo panaikintas po to, kai atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ pirkimo-pardavimo sutartimis buvo perleidęs savo daiktines teises į šiame žemės sklype esančius statinius (turėjo galimybę gauti iš jų ekonominę naudą tuo metu, kai detalusis planas dar galiojo), o taip pat po to, kai šiame žemės sklype esančių statinių savininkai jau buvo įgyvendinę savo pagrindinį su žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimu susijusį tikslą – naujo statinio statybą, esamų statinių rekonstrukciją ir nugriovimą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, jog Sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo sudarymas atitiko tuo metu galiojantį reglamentavimą, Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo panaikinimas nesudaro Sutarties, kuria prisiimtus įsipareigojimus šalys yra visiškai ar iš dalies įvykdžiusios, negaliojimo pagrindo. Nepaisant to, jog, kaip nurodo apeliantas, nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija nebenumato ginčo sklypo detaliojo plano rengimo, tai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia sutartį, sudarytą laikantis jos sudarymo metu galiojusių teisės normų. Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (CK 1.7 str.).

Kita vertus, byloje nustatyta, jog LR Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“. Šiuo nutarimu patvirtintu Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu nustatant teritorijos tvarkomąjį zonavimą žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priskirtas kraštovaizdžio atnaujinimo tvarkymo zonai, nustatant sklypui (duomenys neskelbtini) kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties rekreacinių teritorijų naudojimo būdą, pastatams – poilsio paskirtį, paliekant esamą užstatymo tankumą ir esamą pastatų aukštį. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, ir byloje dėl to nėra ginčo, jog pastatytas statinys, su kurio statyba siejama ginčijama Sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, šiuo metu nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo privalomų dokumentų, taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Naujo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimas suteikė teisinį pagrindą, šalinant neteisėtai išduoto pastato – vasarnamio statybą leidžiančio dokumento padarinius (Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-34-57/2009, panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio – vasarnamio statybai), statinio statybos įteisinimui. Tuo tikslu teismas sprendimu nustatė terminą statinio projektinės dokumentacijos parengimui, suderinimui su kompetentingomis institucijomis ir naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Atsakovo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ teisėti interesai būtų pažeisti tik tuo atveju, jei neteisėta statyba nebūtų įteisinta. Todėl atsakovas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl įrengtų inžinerinių statinių perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn, įgytų teisę į savo visų ar dalies išlaidų, įrengiant pėsčiųjų taką su bortais, atlyginimą tik tuo atveju, jei būtų taikomi statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai – statinio nugriovimas, atstatymas, išardymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia 2001 m. birželio 8 d. sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo, sudarytą tarp Neringos miesto savivaldybės ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, ir taikė restituciją. Todėl ši Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo dalis keistina, atmetant šį ieškinio reikalavimą kaip nepagrįstą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2013 m. birželio 27 d. sprendimu, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, taikė Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintus padarinius – kompetentingų institucijų įpareigojimą per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jei būtina) išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantas Neringos savivaldybė apeliaciniu skundu reiškia nesutikimą su vienerių metų terminu, kuris buvo nustatytas šių veiksmų atlikimui.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis LR Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio statinių statybos pajūrio juostoje sąlygas ir tvarką, 2 dalimi, statybos leidimą dėl visų naujų statinių išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pajūrio juostai priskiriama inter alia ir Kuršių nerija iki Rusijos Federacijos valstybės sienos (Pajūrio juostos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.). Vadovaujantis LR Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 437 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymą“ 3.2 punktu, įgaliojimai išduoti leidimus statyti naujus ypatingus ir neypatingus statinius pajūrio juostoje yra suteikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Leidimo statyti naują statinį pajūrio juostoje išdavimo tvarka reglamentuojama Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ V skyriaus „Leidimas statyti naują statinį pajūrio juostoje“ nuostatose. Laikantis šios tvarkos reikalavimų, prieš kreipdamasis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl leidimo statyti naują statinį pajūrio juostoje išdavimo, statytojas turi gauti Vyriausybės sprendimą pritarti numatomai statybai. Savivaldybės administracija dalyvauja pritarimo numatomo naujo statinio statybai pajūrio juostoje išdavimo etape ir atsako už prašymo ir projektinių pasiūlymų viešą apsvarstymą, už pasiūlymų iš atitinkamų valstybės institucijų bei kitų suinteresuotų organizacijų surinkimą, jų apibendrinimą ir perdavimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Šiuos veiksmus savivaldybės administracija yra įpareigota atlikti per vieną mėnesį nuo prašymo užregistravimo dienos (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 20 p.). Esant Vyriausybės sprendimui pritarti numatomai naujo statinio statybai, institucija, atsakinga už leidimo statyti naują statinį pajūrio juostoje išdavimo procedūros įgyvendinimą, yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybą leidžiančio dokumento išdavimui taikytini Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 dalyje įtvirtinti terminai. Leidimo statyti naują neypatingą statinį išdavimui nustatytas 30 darbo dienų terminas nuo visų privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos (Statybos įstatymo 23 str. 21 d. 2 p.). Savivaldybės šioje leidimo statyti naujus statinius pajūrio juostoje išdavimo procedūroje nedalyvauja.

Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Šios dalyvaujančio byloje asmens teisės turinys nustatomas, atsižvelgiant į CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės į teisminę gynybą principą, remiantis kuriuo teisę kreiptis į teismą turi ne bet kuris, o suinteresuotas asmuo. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2013). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas Neringos savivaldybė, paduodama apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo dalies, kuria taikyti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl jos teisių pažeidimo. Apeliaciniame skunde, kuriame iš esmės teigiama, jog teismo nustatytas vienerių metų terminas yra per trumpas, nenurodoma jokių argumentų, kaip šio termino nustatymas pažeidžia Neringos savivaldybės teises. Kaip jau minėta, savivaldybės administracija dalyvauja pritarimo numatomo naujo statinio statybai pajūrio juostoje išdavimo etape ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus turi atlikti per vieną mėnesį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas šioje dalyje būtų nepalankus apeliantui, suvaržytų jo teises ar nustatytų papildomas pareigas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šios aplinkybės sudaro savarankišką atsakovo Neringos savivaldybės apeliacinio skundo šioje dalyje atmetimo teisinį pagrindą.

Kita vertus, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal galiojančius teisės aktus pertvarkyti pastato –vasarnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir pateikti ją pastato įteisinimo tikslu kompetentingoms institucijoms įpareigojo ne apeliantą, bet atsakovus A. N., E. K., L. I., A. S., o kompetentingos institucijos (taip pat ir Neringos savivaldybė) tik įpareigotos bendradarbiaujant su pastato savininkais projektinę dokumentaciją patikrinti ir jos atitikimo teisės aktų reikalavimams atveju išduoti pastato savininkams naują statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 2001 m. birželio 8 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, priteisė iš atsakovų Neringos savivaldybės ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ po 227 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šioje dalyje atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, panaikina ir teismo sprendimo dalį dėl 454 Lt žyminio mokesčio, skaičiuotino nuo šių ieškinio reikalavimų, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškojimo iš atsakovų Neringos savivaldybės ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo dalį dėl 2001 m. birželio 8 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Ieškinio reikalavimą dėl 2001 m. birželio 8 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo, sudarytos tarp Neringos miesto savivaldybės ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų Neringos miesto savivaldybės ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ priteista po 227 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.