- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- eI2-753-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03541-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „TETE-A-TETE“
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TETE-A-TETE“ kazino skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „TETE-A-TETE“ kazino“ (toliau – ir Bendrovė, Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. DIE-489 „Dėl atlikto UAB „TETE-A-TETE“ kazino“ planinio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-25-(7.3)“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl šio Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo; 2) panaikinti pareiškėjai paskirtą 15 000,00 Eur baudą.
2. Nesutikdama su Įsakyme konstatuotu pažeidimu (Įsakymo 2.1 papunkčiu) ir prašydama panaikinti jai paskirtą baudą, pareiškėja paaiškina, kad:
2.1. Pareiškėja nuo 2003 m. vykdanti azartinių lošimų veiklą Bendrovė, turinti atsakovės Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) nustatyta tvarka išduotas licencijas organizuoti lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir savo veikloje naudojanti Lietuvos Respublikoje (Valstybiniame patentų biure) registruotus prekių ženklus Cbet ir Cbetkazino, o nuotolinių lošimų veiklą vykdo interneto svetainėje: www.cbet.lt.
Pareiškėjos atžvilgiu atsakovė priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 2.1 p. konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama Nuotolinio lošimo sutartis su asmenimis, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, ir leisdama tokiems asmenims dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pažeidė ALĮ nuostatas, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Už tai pareiškėjai paskirta 15 000,00 Eur bauda.
2.2. Mano, kad Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su 7 užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, Bendrovė pažeidė ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalį:
2.2.1. Visų pirma, iš skundžiamo Įsakymo pareiškėjai nėra aišku, kuo, atsakovės nuomone, pasireiškė tariamas ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas. Nors Tarnyba laiko, kad neva Bendrovė teikė paslaugas užsienyje, tačiau jos motyvai suponuoja išvadą, kad Bendrovė neva netinkamai vykdė veiklą Lietuvoje. Bendrovei nėra ir objektyviai negali būti suprantama, kuo konkrečiai ji yra kaltinama. Be to, Įsakyme pateikti argumentai prieštarauja vieni kitiems.
2.2.2. Tuo pačiu mano, kad Tarnyba apskritai neturėtų teisės vertinti minėtus Bendrovės veiksmus, nes jie nepriskirtini atsakovės kompetencijai. Juolab, kad Tarnyba yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, kurio veiklos teritorija apsiriboja Lietuvos valstybės teritorijos ribomis. Tarnybai nesuteikiama teisė vertinti ūkio subjektų veiksmus, atliekamus už Lietuvos teritorijos ribų,
2.2.3. Be kita ko, jeigu Tarnyba mano, kad Bendrovė, sudarydama su 7 užsienio piliečiais nuotolinių lošimų sutartis, veikė Lietuvoje ir tuo pažeidė ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, tokia atsakovės pozicija yra visiškai nepagrįsta.
2.3. Dėl galimybės prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose pareiškėja paaiškina, kad:
2.3.1. Atsakovė Įsakyme netinkamai pritaikė teisės aktus ir juos interpretavo subjektyviai, nepagrįstai išplėsdama teisės aktų nuostatų taikymo bei jų kvalifikavimo ribas, o būtent: „<…> nuotolinių lošimų organizatoriams draudžiama sudaryti galimybę lošti asmenims, prisijungiant prie nuotolinius lošimus organizuojančių bendrovių teikiamų nuotolinių lošimų iš užsienio valstybių teritorijų. <...>”. Įstatymo leidėjas preziumavo, kad nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos (ALĮ 12 straipsnio 6 dalis), todėl akivaizdu, kad atsakovė pati sau prieštarauja, kadangi Įsakyme nėra užfiksuota, jog Bendrovė teikia ir / ar teikė paslaugas už Lietuvos Respublikos ribų, priešingai, Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra būtent Lietuvos Respublika, t. y. kur teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos.
Žemesnės instancijos teismas
2.3.2. Tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. DI-605 yra patvirtinta Pranešimo apie asmenį, kuriam draudžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pavyzdinė forma (toliau – Forma), kurioje Tarnyba yra išvardinusi visus atvejus (baigtinį jų sąrašą), kada asmuo negali dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šiame sąraše nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodoma, kad vienas iš tokių atvejų būtų tuomet, kai asmuo yra užsienio pilietis ir / arba asmuo nuotolinio lošimo paslaugomis naudojasi iš užsienio valstybės. Faktą, kad užsienio piliečiai gali dalyvauti Lietuvos bendrovių organizuojamuose lošimuose, patvirtina ir kitos ALĮ nuostatos.
2.3.3. Tarnybos direktorius 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. DIE-450 taip pat yra patvirtinęs Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 2 punkte nustatyta, kad jis taikomas bendrovėms, turinčioms licencijas ir leidimus organizuoti azartinius lošimus bei bendrovėms, turinčioms loterijų veiklos licenciją, kuria suteikiama teisė vykdyti loterijų veiklą Lietuvos Respublikoje. Taigi šis Aprašas yra taikomas ir nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, įskaitant pareiškėją. Apraše nėra nurodoma, kad kai kurios jo nuostatos yra netaikomos nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, todėl akivaizdu, kad juo vienodai privalo vadovautis visos bendrovės, nepriklausomai nuo vykdomos azartinių lošimų veiklos rūšies.
2.3.4. Atsakovės argumentas, kad prašymai neleisti lošti galioja tik Lietuvos Respublikoje, o užsienietis prašymą neleisti lošti gali pateikti tik atvykęs į Tarnybą arba naudojantis elektroniniais valdžios vartais identifikuodamas savo tapatybę, tuo atveju jeigu jam yra suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas, aukščiau nurodytų faktų nepaneigia. Prašymų neleisti lošti pateikimo Tarnybai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Tarnyba. Taigi ALĮ yra užtikrinta visų fizinių asmenų, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, teisė pateikti prašymą neleisti lošti pas Lietuvoje lošimų veiklos licenciją turinčias bendroves, tiek Tarnybai, tiek lošimų organizatoriui. Tuo tarpu vien tai, kad Tarnyba savo pačios priimtu aktu nenumatė galimybės pateikti prašymus neleisti lošti tiesiogiai azartinių organizatoriams nuotolinių būdu (nors, pavyzdžiui, nuotolinio lošimo sutartys tokiu būdu gali būti sudaromos), laikytina tik pačios Tarnybos netinkamu ALĮ nuostatų įgyvendinimu. Tačiau ši aplinkybė niekaip neriboja lošimų organizatorių teisės teikti nuotolinių lošimų paslaugas klientams iš užsienio.
2.3.5. Tarnyba savo Įsakyme taip pat nurodė, jog ALĮ nenustato apribojimų užsieniečiams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, registruotis bei sudaryti nuotolinio lošimo sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančiu lošimų organizatoriumi. Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos nuotoliniu būdu lošimo organizatoriaus interneto svetainėje. ALĮ nenustato jokių reikalavimų vietai / teritorijai, iš kurios asmuo turi prisijungti prie lošimų organizatoriaus interneto svetainės, kad galėtų sudaryti nuotolinio lošimo sutartį elektroninio ryšio priemonėmis; ir tokiu būdu būtų nepagrįstai ribojamos asmenų teisės gauti paslaugas ir jie būtų diskriminuojami be jokio teisinio pagrindo.
2.4. Dėl skundžiamu Įsakymu nepagrįstai ribojamos Bendrovės konstitucinės ūkinės veiklos laisvės ir paskirtos baudos paaiškina, kad šioje situacijoje Tarnyba, plečiamai aiškindama ALĮ nuostatas, Bendrovei taikė sankcijas už teisės aktuose aiškiai nenustatytus draudimus ir nepaisė bendrojo leidimo metodo, pažeidė Tarnybai taikomą principą: „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ ir nepagrįstai apribojo Bendrovės ūkinės veiklos laisvę. Todėl Bendrovei nepagrįstai taikyta sankcija.
2.5. Ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucijai, ALĮ, Viešojo administravimo įstatymui) ir juos aiškinančiai teismų praktikai.
2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Planinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė neturi kitų šalių kompetentingų institucijų išduotų licencijų organizuoti azartinius lošimus. 2016 m. rugsėjo 21 d. Bendrovei buvo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus (Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. DI-596). Bendrovė patvirtino, kad ji nesiima pati veiksmų, kad apriboti klientus, kurie patenka į Bendrovės interneto svetainę ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
3.2. Be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė Nuotolinio lošimo sutartis sudaro galimai ne su Lietuvos Respublikoje Nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu esančiais asmenimis, teikia paslaugas klientams, kurie galimai lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Užfiksuoti šie atvejai ir aplinkybės, patvirtinančios, kad Bendrovė Nuotolinio lošimo sutartis sudaro galimai ne su Lietuvos Respublikoje Nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu esančiais asmenimis, teikia paslaugas klientams, kurie galimai lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Nurodo, kad Bendrovės duomenų bazės atitinkamoje skiltyje pateikiamas IP adresas, naudojantis kuriuo, kiekvienas iš asmenų prisijungė prie Bendrovės interneto svetainės, įrodo tai, kad Bendrovė sudaro galimybę asmenimis, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, sudaryti Nuotolinio lošimo sutartis su Bendrove ir naudotis Bendrovės teikiamomis paslaugomis. Kiti dokumentai, tokie kaip užsieniečio pasas, gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai, taip pat patvirtina pastarąją aplinkybę. Iš Bendrovės duomenų bazėje pateikiamos informacijos matyti, kad asmenų paskyros Bendrovės duomenų bazėje yra aktyvios, nurodoma šių asmenų prisijungimo prie Bendrovės interneto svetainės, kur organizuojami nuotoliniai lošimai, data bei laikas, kas įrodo jų dalyvavimą Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose.
3.3. Nesutinka su Bendrovės skunde išdėstyta pozicija, pažymėdama, kad ALĮ suteikia teisę Tarnybai veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Būtent todėl Tarnybos išduota licencija bei leidimas organizuoti nuotolinius lošimus Bendrovei suteikia teisę šiuos lošimus organizuoti tik Lietuvos Respublikoje.
3.4. Skundžiamame Įsakyme nurodytos tiek ALĮ 201 straipsnio 1 dalies ir pažeidimo faktinės aplinkybės, tiek ir teisinis tokio pažeidimo argumentavimas bei pagrindimas bei pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama nuotolinio lošimo sutartis su septyniais užsienio valstybių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, ir leisdama tokiems asmenims dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pažeidė ALĮ 20⁵ straipsnio 3 dalį, ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalį, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Planinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad Bendrovė sudarė asmenims galimybę prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, kas laikoma neteisėta lošimų organizatorių veikla.
3.5. Taip pat pažymi, kad pagal Aprašo 5 punktą Bendrovei už konstatuotus pažeidimus buvo
apskaičiuotas baudos dydis nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir, atsižvelgus į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad Bendrovės pažeidimas padarytas tyčia – Bendrovė patikrinimo metu patvirtino, kad nesiima pati veiksmų, kad apriboti klientus, kurie patenka į Bendrovės interneto svetainę ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos, Bendrovei už ALĮ pažeidimus teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta 15 000,00 Eur bauda.
Atsiliepimas
3.6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. 2016 m. rugsėjo 21 d. Bendrovei buvo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus (Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. DI-596).
4.2. Tarnyboje 2021 m. spalio 6 d. buvo pradėtas Bendrovės planinis nuotolinių lošimų organizavimo veiklos patikrinimas pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-25-(7.3).
4.3. Planinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė neturi kitų šalių kompetentingų institucijų išduotų licencijų organizuoti azartinius lošimus. Bendrovė patvirtino, kad Bendrovė nesiima pati veiksmų, kad apriboti klientus, kurie patenka į Bendrovės interneto svetainę ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o Bendrovė neturi prievolės riboti prieigos iš užsienio besijungiantiems asmenims, nes toks draudimas nėra nustatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose azartinius lošimus.
4.4. Tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-3 „Dėl informacijos užfiksavimo iš nuotolinio lošimo įrenginio“ užfiksuota, kad prisijungus prie Bendrovės nuotolinių lošimų programinės įrangos ir patikrinus keletą atsitiktinai pasirinktų klientų, nustatyta, kad Bendrovė Nuotolinio lošimo sutartis sudaro galimai ne su Lietuvos Respublikoje Nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu esančiais asmenimis, teikia paslaugas klientams, kurie galimai lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Užfiksuoti atvejai ir aplinkybės, patvirtinančios, kad Bendrovė Nuotolinio lošimo sutartis sudaro galimai ne su Lietuvos Respublikoje Nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu esančiais asmenimis, teikia paslaugas klientams, kurie galimai lošia ne iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
4.5. Skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuota, kad Bendrovė, sudarydama Nuotolinio lošimo sutartis su asmenimis, kurie nėra Lietuvos Respublikoje teritorijoje, ir leisdama tokiems asmenims dalyvauti Bendrovės interneto svetainėje organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, ne trumpiau nei nuo 2020 m. vasario 22 d., pažeidė ALĮ 20⁵ straipsnio 3 dalį, ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalį, kadangi galimybė prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla. Įsakymo 3 punktu pritarta Tarnybos Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo ir Įsakymo 3.1 papunkčiu nutarta už šio Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 15 000 Eur baudą.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Įsakymo 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo ir Bendrovei paskirtos baudos neteisėtumo ir pagrįstumo.
6. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 20-1 straipsnio 1 dalį ir 20-5 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu Bendrovė nesutinka, kad ALĮ draudžia lošėjams jungtis iš užsienio, nes tokio draudimo/apribojimo nėra ir atitinkamai nepažeidė reikalavimo neleisti lošti lošėjai, kuriam draudžiama lošti.
ALĮ 20-1 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.“
ALĮ 20-5 straipsnio 3 dalis nustato, kad: „Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos ir lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą.“
Iš esmės atsakovė rėmėsi tuo, kad užsienyje esančių asmenų dalyvavimas azartiniame yra draudžiamas, nes nenumatytas nei Įstatyme, nei Reglamente. ALĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. Iš esmės šiuo, bendro pobūdžio apribojimu, ir remiasi atsakovė.
7. ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Azartinis lošimas (toliau – lošimas) – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.
ALĮ 20-1 straipsnis reglamentuoja nuotolinių lošimų organizavimą. Jo 1 dalis nustato, kad: „ Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.“
Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėja organizavo lošimus turėdama leidimą (2016 m. rugsėjo 21 d. Bendrovei buvo išduotas leidimas organizuoti nuotolinius lošimus (Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. DI-596). Bendrovė veikė pagal Nuotolinio lošimo reglamentą, patvirtintą Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. DIE-504, toliau – ir Reglamentas). Su nuotoliniuose lošimuose dalyvavusiais asmenimis buvo sutarytos nuotolinio lošimo sutartys, kaip tai numato ALĮ 20-2 straipsnio 1 dalis. Taigi lošimai atitiko nurodytus ALĮ požymius tuo aspektu, kad buvo užtikrintas žaidimo taisyklių laikymasis, su lošėjais sudarytos sutartys.
8. Ginčas iš esmės yra dėl to, ar aplinkybė, jog lošėjas lošia nuotoliniu būdu iš užsienio, keičia vertinimą dėl lošimo teisėtumo.
Nėra ginčo, kad ginčo lošimai organizuoti Lietuvoje – ALĮ 12 straipsnio 6 dalis nustato, kad nuotolinio lošimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Taigi negalima teigti, kad Bendrovė viršijo licencijos ribas tuo aspektu, kad organizavo lošimą ne Lietuvoje.
Reglamente nėra numatyta nei draudimo lošti lošėjams iš užsienio, nei leidimo tai daryti.
Laikytina, kad nuotoliniam lošimui taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir fiziniam lošimui, jeigu nenustatyta kitaip. Nuotoliniams lošimams specialų reguliavimą nustato ALĮ antrasis-1 (prim) skirsnis. Šio skirsnio 20-1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad: 1) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus; 2) būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami; 3) būtų užtikrinama skaidri lošėjų įmokamų statymo sumų ir lošėjams išmokamų laimėjimų apskaita. Kiti minėto skirsnio straipsniai nustato privalomumą sudaryti nuotolinio lošimo sutartį (20-2, 20-3 straipsniai), reikalavimai įrangai (20-4 straipsnis), statomų sumų priėmimas ir laimėjimų išmokėjimas (20-5 straipsnis), nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių lošėjų apsauga (20-6 straipsnis), kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonės (20-7straipsnis).
Minėtos ALĮ 10 straipsnio 3 ir 10, 21 dalys išvardija asmenų grupes (amžiaus, pareigų, prašymo neleisti lošti pateikimo), kuriems draudžiama lošti, tačiau nei jose, nei kitose šio įstatymo straipsniuose nenumatytas draudimas lošti užsieniečiams ar esant užsienyje. ALĮ 10 straipsnio 20 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šiuo požiūriu atsakovės argumentas, kad tokiam prašymui pateikti Tarnybai taikomi papildomi reikalavimai (kaip, pavyzdžiui, turėti Lietuvos asmens kodą) nėra reikšmingi, nes ALĮ numato galimybę pateikti tokį prašymą ir ji turi būti užtikrinama poįstatyminiais aktais. Tai rodo, kad ALĮ nuotoliniam lošėjui numato pakankamas garantijas, iš ALĮ nuostatų niekaip neseka, kad lošimams iš užsienio jos būtų netaikomos. Priešingai – 20-3 straipsnio 10 dalis nustato, kad ginčams, kylantiems iš nuotolinio lošimo sutarčių, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Tokia nuostata turi stiprią indikaciją, kad numatomas prisijungimas prie lošimo iš užsienio.
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 8-1, 10-1, 10-2, 10-3 straipsniais ir antruoju-1 skirsniu įstatymo (2015 m. birželio 8 d., TAR Nr. Nr. 2015-08980), kuriuo ir buvo numatyta galimybė organizuoti nuotolinius lošimus, aiškinamajame rašte (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/dc29bef1d15b11e49a8e8a8aa8141086?jfwid=-mgq5rrn1e) nurodytas įstatymo tikslas – „Pakeisti galiojantį Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą siekiant neatsilikti nuo informacinių technologijų pažangos ir jų pritaikymo galimybių organizuojant lažybas, taip pat ginti lošėjų interesus, jog jiems paslaugas teiktų prižiūrimi bei griežtai kontroliuojami lošimų organizatoriai.“ Nurodyti uždaviniai – „Spręsti dėl atsilikusio ir nepakankamo teisinio reglamentavimo lažybose atsiradusių neigiamų padarinių, kuomet paslaugą lošėjui teikia neprižiūrimas bei griežtai nekontroliuojamas lažybų organizatorius, mažinimo problemą ir sudaryti sąlygas veiksmingai neigiamų padarinių atsiradimo prevencijai ir kontrolei“ ir „atsižvelgiant į sparčią technologijų plėtrą reglamentuoti lažybų organizavimo sąlygas, nustatant galimybę licencijų turėtojams organizuoti lažybas naudojant ryšio priemones;“. Kaip matyti, buvo siekiama, kad elektroninių ryšių priemonėmis organizuojami lošimai patektų į licencijavimo ir kontrolės sritį, tokiu būdu apsaugant lošėjų interesus. Tokiam tikslui neprieštarauja prisijungimas prie licencijuoto organizatoriaus pagal nustatytas taisykles organizuojamų lošimų iš užsienio.
Sistemiškai įvertinus aptartas ALĮ nuostatas, taip pat teisinio reguliavimo parengiamuosius dokumentus (pranc. travaux préparatoires) matyti, kad jeigu įstatymų leidėjas būtų ketinęs riboti lošimus iš užsienio, tokį ribojimą ir būtų įtvirtinęs ALĮ.
Todėl darytina išvada, kad analogiškai kaip iš užsienio atvykęs asmuo gali dalyvauti lošime fiziškai, jis tai gali daryti ir nuotoliniu būdu. Akivaizdu, kad įstatymu negali būti sureguliuota kiekviena smulkmena, bet tai nereiškia, kad lošimas, turintis tam tikrų požymių, kurie nėra aptarti įstatyme (pavyzdžiui, tam tikras objektų atvaizdavimas, spalvų parinkimas, kt.) tampa neteisėtu.
Sutiktina su atsakove, kad lošimų organizavimas yra speciali sritis, kuriai būdingas griežtas reguliavimas (kaip įtvirtinta ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje). Tokia pozicija išreikšta tiek LVAT praktikoje (žr. pavyzdžiui 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-591-1047/2024), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta, kad lošimas ir lažybos yra grindžiami atsitiktinumu, todėl siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“ (žr. pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021). Visgi šiuo atveju principai ir taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti klientų (lošėjų) interesus buvo pilnai įgyvendinti, lošimai vyko pagal Reglamentą, kuris buvo patvirtintas Tarnybos. Pažymėtina, kad Tarnyba, manydama, kad ALĮ nenumato ar riboja galimybę lošti iš užsienio, galėjo tokį apribojimą numatyti Reglamente. Šiuo atveju atsakovė ir nepagrindė, kuo nukenčia asmenų interesai, jeigu leidžiama lošti prisijungus iš užsienio.
9. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ginčo atveju atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė ALĮ, t. y. organizavo lošimą ne pagal įstatymą, vien tuo, kad leido lošti asmenis, prisijungus iš užsienio.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
Iš Įsakymo (1.1 ir 1.2 punkto), matyti, kad atsakovė konstatavo ALĮ 20-1 straipsnio 1 dalies ir 20-5 straipsnio 3 dalies pažeidimą ir taikė 29-2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sankciją. ALĮ 29-2 straipsnio 3 dalis nustato: „Už šio įstatymo 20-1 straipsnio 1 <...> 20-5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių <...> pažeidimus Priežiūros tarnyba bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 0,5 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 15 000 eurų.
ALĮ 29-2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama nedidesnė negu vidurkis bauda, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba.
Šiuo atveju skirta maksimali ALĮ 29-2 straipsnio 3 dalyje nustatyta bauda – 15 000 Eur.
Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalie 5 punktas įtvirtintas metodinės pagalbos principas: „<...>Šis principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, teikia vienodas ir neprieštaringas konsultacijas ūkio subjektams priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų;“.
Šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi Bendrovei ar viešai prieinamą informaciją, kad pagal ALĮ organizuojant nuotolinius lošimus negalima leisti lošti iš užsienio. Priešingai - suteikus nuotolinio lošimo leidimą ir patvirtinus Reglamentą, Bendrovė turėjo tvirtą pagrindą tikėtis, kad prie jos organizuojamų lošimų galima jungtis ir iš užsienio, nes akivaizdu, kad nuotolinė lošimo galimybė atveria prieigą, kuri nėra apribota tam tikros teritorijos. Nesant akivaizdaus, aiškiai išreikšto draudimo įstatyme, ši aplinkybė tampa reikšminga. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, paskirta maksimali sankcija neatitinka proporcingumo kriterijaus net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad Bendrovė padarė pažeidimą.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Įsakymo dalis dėl šio jo 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo ir paskirtos 15 000,00 Eur baudos naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TETE-A-TETE“ kazino skundą patenkinti.
Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. DIE-489 „Dėl atlikto UAB „TETE-A-TETE“ kazino“ planinio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-25-(7.3)“ dalį dėl šio įsakymo 2.1 papunktyje konstatuoto pažeidimo ir 3.1 punktu paskirtos 15 000,00 Eur baudos už šį pažeidimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.