Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. R. ir S. S. dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-882-488/2006 buvo nutraukta atsakovų santuoka, iš L. R. dukters išlaikymui priteista po 36,20 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. To paties teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7-589/2013 minėtas sprendimas buvo pakeistas, iš atsakovės S. S. priteistas 57,92 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas dukrai. Tuo metu T. R. augo pas atsakovą, o šiuo metu jos laikina rūpyba ir rūpybos vieta nustatyta vaikų globos institucijoje. Abu atsakovai dirba, gauna pastovias pajamas. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo 4 metai, vaiko poreikiai išaugo, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos. Prašo priteisti iš atsakovų T. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo, pradedant nuo ieškinio priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas L. R. nurodė, kad ieškinį pripažįstą, tačiau dukters iš namų neišvijo, ji pati išėjo. Kuomet gyveno kartu su ja, buvo visko – ir pykčių, ir normalaus gyvenimo. Dukters nemušė. Dabar dukters auklėjime nedalyvauja, ji neturi noro ateiti pas jį. Neturi T. R. telefono numerio, kontaktų. Šiuo metu jis dirba, gauna apie 420 – 430 Eur „į rankas“. Sutinka su prašomo išlaikymo suma. Turi motinos butą, automobilio neturi. Paskutinį kartą dukrą matė prieš rugsėjo 1-ąją, ji buvo atėjusi prašyti pinigų mokymosi reikmėms, jis davė jai 30 Eur. Teikia dukrai išlaikymą, kai ji paprašo. Paskambinusi dukra prašė 60 Eur, bet nedavė. Su T. R. pykdavosi, nes ji meluodavo, neklausydavo, lankydavosi pas mamą. Neprieštarauja, kad ji ateitų jo aplankyti. Dukters draugą matė vieną kartą, jam už gerklės negriebė, tik už atlapų. Pripažįsta savo klaidas.

Į teismo posėdį 2018 m. liepos 9 d. atsakovai neatvyko. Apie posėdį byvo informuoti pasirašytinai. Atsakovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kadangi atsakovai apie teisme nagrinėjamą bylą žinojo, įrodymų neteikė, tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat vaiko teises bei teisėtus interesus, todėl teismas, atsižvelgdamas į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, išnagrinėjo civilinę bylą atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, CPK 155 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl L. R. tėvo valdžios neterminuoto apribojimo ir S. S. motinos valdžios laikino apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą

Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametės T. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė S. S., o tėvas – atsakovas L. R. (t. 1, e. b. l. 11). Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. SD-2018 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas, kad nepilnametė T. R. bendraamžių nėra mėgstama dėl higienos nesilaikymo. Aplankius atsakovės šeimą nustatyta, jog jos namuose yra šalta, nėra vandens, elektros, dujų, šaldytuvas – tuščias, o virtuvinėje spintelėje buvo tik tie maisto produktai, kurie buvo paaukoti (t. 1, e. b. l. 14-15). 2012 m. sausio 13 d. T. R. buvo apgyvendinta Panevėžio laikinuose vaikų globos namuose (t. 1, e. b. l. 12, 16). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A-194 S. S. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros (t. 1, e. b. l. 21). Panevėžio socialinių paslaugų centro 2012 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. S-1040 nurodoma, jog atsakovė su dukra apsigyveno sugyventinio namuose. apsilankymo metu šio sugyventinio motina nurodė, kad S. S. kelias paras nėra namuose, nes į namus ji grįžo neblaivi, todėl buvo iš šių namų išprašyta (t. 1, e. b. l. 21). 2012 m. gruodžio 4 d. paaiškinime atsakovė nurodė, kad T. R. gyvena pas vyresnės sesės uošvius (t. 1, e. b. l. 27). Panevėžio socialinių paslaugų centro 2012 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. S-1110 nurodyta, jog dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, priklausomybės alkoholiui, sunkios materialinės padėties S. S. dažnai keičia gyvenamąją vietą, negeba užtikrinti savo dukrai T. R. tinkamų sąlygų augti, nesidomi dukters mokymosi rezultatais, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos (t. 1, b. l. 31). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A-1242 T. R. nustatyta laikinoji globa, jog globėja paskirta D. P. (t. 1, e. b. l. 33). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A-48 L. R. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl likusiam be tėvų globos vaikui laikinosios globos nustatymo (t. 1, e. b. l. 35). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-640 T. R. grąžinta tėvui (t. 1, e. b. l. 39). Panevėžio socialinių paslaugų centro 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. spalio 10 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštuose nurodoma, kad S. S. turi priklausomybę alkoholiui, jos gyvenimo būdas yra netinkamas, neturi darbo, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais (t. 1, e. b. l. 42, 43, 45), o 2015 m. gegužės 21 d. rašte nurodoma, kad T. R. visada rodo didelį norą bendrauti su mama, tačiau L. R. kartais dukrai neleidžia su ja susitikti dėl netinkamo S. S. gyvenimo būdo (t. 1, e. b. l. 49). Šios institucijos 2016 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-937 nurodoma, kad L. R. šeimoje kyla konfliktų su nepilnamete dukra, kurie sprendžiami netinkamu būdu (t. 1, e. b. l. 53-54). 2016 m. gruodžio 14 d. nepilnamete T. R. pranešė, jog tėvas prieš ją panaudojo fizinį smurtą (t. 1, e. b. l. 58). Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2017 m. kovo 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-59494-16 matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, e. b. l. 59-62). 2016 m. gruodžio 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad po įvykusio konflikto su tėvu T. R. apsigyveno pas motiną. S. S. nurodė, kad yra artima su dukra, kartais dirba pavienius darbus, todėl gali patenkinti dukros poreikius. T. R. nurodė, kad nori gyventi su mama, su tėvu nesutaria (t. 1, e. b. l. 64-66). Panevėžio socialinių paslaugų centro 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. sausio 24 d. pateiktoje informacijoje nurodoma, kad S. S. du kartus buvo atvykusi į konsultacijas, tačiau nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji išreiškė norą gyventi kartu su dukra, žadėjo keisti savo gyvenimo būdą (t. 1, e. b. l. 67, 68-70). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A-204 T. R. nustatyta rūpyba, jog rūpintoju paskirti Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namai (t. 1, e. b. l. 77). 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A-589 T. R. rūpintoju buvo paskirti Panevėžio A. B. kūdikių ir vaikų globos namai (t. 1, e. b. l. 78). Panevėžio socialinių paslaugų centro 2017 m. birželio 13 d. rašte Nr. S-1175 nurodoma, kad L. R. ir dukters kontaktas beveik nutrūko, atsakovas yra įsižeidęs, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto dukters atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovė S. S. apsilankymų metu buvo rasta neblaivi (t. 1, e. b. l. 82-84). 2018 m. sausio 4 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodoma, kad T. R. dažnai bendrauja su mama, tuo tarpu su L. R. ji nepalaiko jokių santykių (t. 1, e. b. l. 101-103). Į bylą pateiktu prašymu - sutikimu nepilnametė T. R. sutiko gyventi globos namuose, nurodydama, kad su mama bendrauja, ją aplanko, tačiau pas ją gyventi sąlygų nėra.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jos atsakovė S. S. iki šiol netinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigas nepilnametei dukrai T. R. - nesudarė sąlygų jai visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nors šioje byloje yra neginčijamų įrodymų, kad atsakovė netinkamai rūpinosi savo vaiku, tačiau byloje yra ir duomenų, kad atsakovė su T. R. palaiko artimus santykius, tarp jų stiprus emocinis ryšys. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė po truputį keičia savo gyvenimo būdą – įsidarbino, dalyvavo programoje, skirtoje kovoti su priklausomybe alkoholiu, pagal galimybes prisideda prie dukters T. R. išlaikymo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad padėtis dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti. Bylos duomenų analizė, pačios atsakovės S. S. paaiškinimai rodo, jog stebimi teigiami atsakovės elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiai, kas teismui leidžia tikėti, kad pritaikius prevencinę priemonę, t. y. laikinai apribojus motinos valdžią, atsakovė galbūt labiau stengsis pasikeisti ir susigrąžinti vaiką į šeimą. Esant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė. Teismas mano, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovės laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. Todėl atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios terminuotas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.

Taip pat įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovo L. R. kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, visiško aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nesirūpinimu ir nesidomėjimu nepilnamete dukra T. R., vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu. Teismas nesurinko duomenų, jog esama padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti, be to, tiek pats atsakovas, tiek T. R. nepalaiko ir nenori ateityje palaikyti santykių.

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kasdieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovo, kaip tėvo, pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas daroma žala vaikui, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Teismo posėdžio metu atsakovas išreiškė požiūrį, jog jam nėra svarbu, ar jam bus išsaugota tėvo valdžia vaikui, kokios tėvų valdžios apribojimo pasekmės, nesidomėjo galimybėmis susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamoje byloje įvertinus aptartus įrodymus, iš kurių nustačius, kad L. R. yra nusišalinęs nuo T. R. auklėjimo, priežiūros, neteikia pastovaus išlaikymo, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvo valdžios apribojimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir neterminuotai apriboja L. R. tėvo valdžią dukros T. R. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis nustatomas proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Abu atsakovai šiuo metu dirba, gauna pastovias pajamas. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-882-488/2006 buvo nutraukta atsakovų santuoka, iš L. R. dukters išlaikymui priteista po 36,20 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7-589/2014 minėtas sprendimas buvo pakeistas, iš atsakovės S. S. priteistas 57,92 Eur (200 Litų) dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas dukrai (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Ieškovas nurodo, kad teismo nutarties priėmimo dienos praėjo 4 metai, vaiko poreikiai išaugo, pasikeitė šalies ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracija globos įstaigai sumoka 152 Eur globos (rūpybos) išmoką, kuri galėtų būti mažinama atsižvelgiant į iš atsakovų priteistą šiam nepilnamečiui vaikui periodinį išlaikymą. Prašo priteisti iš atsakovų T. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo, pradedant nuo ieškinio priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus asmenys, šiuo metu dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį iš kiekvieno atsakovo, išlaikymą mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), kuri laikytina pakankama ir atitinkančia pusiausvyrą tarp tėvų ir vaiko interesų. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant tai, kad nepilnametės T. R. gyvenamoji vieta nustatyta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A-589, todėl T. R. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nespręstinas (CPK 407 straipsnis).

Vienam iš tėvų laikinai apribojus tėvų valdžią, byla dėl nuolatinės globos nustatymo neinicijuojama (CK 3.255 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Iš atsakovų L. R. ir S. S. priteistina 27 Eur žyminis mokestis iš kiekvieno atsakovo už priteistą išlaikymą bei po 4,35 Eur išlaidų iš kiekvieno atsakovo už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukters T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti 2014 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7-589/2014 priteistą iš S. S. išlaikymo dydį ir priteisti iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. sausio 24 d.) iki T. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. sausio 24 d.) iki T. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti T. R. laikinąjį globėją (rūpintoją), paskirtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo L. R., (duomenys neskelbtini) po 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir po 4,35 Eur (keturis eurus 35 ct) iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.