Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1669-601/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-09
Bylos Nr.: e2A-1669-601/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26965-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Evaldas Burzdikas
Atsakovas: O. Z.
Ieškovas: I. Z.
Trečiasis asmuo: G. Z.

Kategorijos

2.3.5.2.2Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1669-601/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26965-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.3.1.19.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovei O. Z. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo G. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Z. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės O. Z. I. Z. naudai 300 Eur dydžio paramą, mokamą kas mėnesį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki kol I. Z. mokysis aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje bakalauro diplomui įgyti ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus; 2) priteisti iš atsakovės O. Z. valstybės naudai dėl ieškovei teiktinos antrinės teisinės pagalbos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1.1. atsakovė nusišalino nuo bet kokios finansinės paramos ieškovei teikimo nuo 2022 m. lapkričio mėn., kai kartu su ieškovės broliu išsikraustė iš šeimos namų ir pradėjo gyventi atskirai nuo ieškovės ir trečiojo asmens. 2022-11-05 ieškovei suėjo 18 m., tačiau ji toliau mokėsi vidurinėje mokykloje, ir buvo reikalingas tėvų išlaikymas. Tėvų - atsakovės ir trečiojo asmens – santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)

1.2. ieškovė 2023 m. liepos 13 d. baigė vidurinę mokyklą, jai buvo įteiktas baigimo atestatas, ir tais pačiais metais vasarą įstojo į aukštąją mokyklą. Nuo 2023-09-01 ieškovė studijavo Vilniaus universitete, dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini) fakultete, (duomenys neskelbtini) studijų programoje, valstybės finansuojamoje vietoje. Ieškovė nuo 2024-09-01 perėjo į kitą studijų programą tame pačiame universitete, ir šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) fakultete, (duomenys neskelbtini) studijų programoje.

1.3. ieškovė nuolat gyvena pas tėtį – trečiąjį asmenį, kuris šiai dienai visiškai išlaiko dukrą. Todėl, ieškovė, atsakovei neteikiant jai išlaikymo/paramos, kreipiasi į teismą dėl paramos jai priteisimo iš atsakovės, kadangi pati išsilaikyti ir pragyventi šiuo metu, kol studijuoja dieniniame skyriuje, neturi galimybių. Ieškovės turtinė padėtis sunki, kadangi ji nekilnojamo turto neturi, pajamų jokių negauna, mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, jai paramą visą šį laiką teikia tik trečiasis asmuo;

1.4. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovė studijavo Vilniaus universitete, dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini) fakultete, (duomenys neskelbtini) studijų programoje, valstybės finansuojamoje vietoje. Per pirmąjį semestrą ieškovei nepavyko išlaikyti matematikos egzamino, kurį turėjo laiko pakartotinai išlaikyti iki 2024 m. metų pabaigos. Ieškovė, nors išlaikė visus kitus egzaminus, nepajėgė susidoroti su universitetine matematikos programa, todėl nusprendė pakeisti studijų programą. Ieškovė nuo 2024-09-01 perėjo į kitą studijų programą tame pačiame universitete, ir šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) fakultete, (duomenys neskelbtini) studijų programoje. Ieškovė rūpestingai vykdo pareigą mokytis, ką iš esmės patvirtina išlaikytų egzaminų balai, išskyrus matematikos egzaminą, ieškovės studijų perkėlimas bei pradėjimas nuo pirmojo kurso, tikslu įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesiją nėra laikytina priežastimi neteikti ieškovei paramos, ieškovė šiuo metu taip pat mokosi valstybės finansuojamoje studijų programoje.

1.5. ieškovės pragyvenimo išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro: gyvenamosios vietos komunalinės išlaidos – apie 130 Eur (Už 2023 metų gruodžio mėnesį faktinis mokėjimas 270,69 Eur: Šilumos tinklai 86,61; Mano būstas 101,88; Ignitis 50,65; Vilniaus vandenys 6,86; Init 18,86, VASA 5,90.); maitinimosi išlaidos – 360 Eur (apie 12 per dieną vidutiniškai); drabužiai/avalynė apie 100 Eur; higienos prekės/medikamentai – 40 Eur; laisvalaikis – 50 Eur; telefono išlaidos, IT įranga – 50 Eur; mokymosi, kanceliarinės išlaidos – 20 Eur; kirpykla – 10 Eur; išlaidos transportui - apie 6 Eur (viešojo transporto bilietas); išlaidos buitinėms priemonėms (ieškovės dalis) – 15 Eur;

1.6. ieškovė taip pat prideda savo medicininio patikrinimo pažymą, kurioje yra užfiksuota ieškovės turima medicininė diagnozė - (duomenys neskelbtini). Dėl šio turimo sveikatos sutrikimo ieškovė negali persitempti, turi daryti veikloje pertraukas, ir tai yra priežastis, kodėl ieškovė šiuo metu nedirba. Ieškovė esant intensyviai veiklai gali apalpti, ir tai yra ne kartą atsitikę.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

2.1. priteisus ieškovės naudai prašomą išlaikymą, būtų iš esmės pabloginta atsakovės, jos nepilnamečio sūnaus ir atsakovės paramos reikalingų tėvų turtinė padėtis. Atsakovė išlaiko nepilnametį sūnų. Su atsakove po santuokos su ieškovės tėvu (trečiuoju asmeniu) nutraukimo liko gyventi nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini) m., kurio išlaikymu rūpinasi atsakovė ir ieškovės tėvas, pervesdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį 354 Eur (indeksuotą) dydžio sumą;

2.2. atsakovės turtinė padėtis neleidžia skirti lėšų ieškovės išlaikymui. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo nutraukta atsakovės ir ieškovės tėvo santuoka, atsakovė, priešingai nei ieškovės tėvas, jokio asmeninio nekilnojamojo turto neturėjo. Po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko tik nedidelės santaupos ir piniginė kompensacija (kurie šiai dienai jau išleisti buto kapitaliniam remontui), žemės sklypas su statiniais, (realiai sodo sklypas be pastatų), vertybiniai popieriai (atsakovės senatvei). Atsakovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis (1 550 Eur/mėn.). Visas pajamas skiria sūnui išlaikyti, savo būtiniems poreikiams tenkinti, senyvo amžiaus tėvams paremti pagal galimybes;

2.3. ieškovės interesai mokytis ir nenoras prisiimti pareigos save išlaikyti (užsidirbti, gauti stipendiją, skolintis studentams lengvatinėmis sąlygomis ir pan.) negali būti iškeliami virš savimi dėl senatvės (atsakovės tėvų) ar nepilnametystės (atsakovė sūnaus) negalinčių pilnai pasirūpinti asmenų interesų, taip pat ir atsakovės interesų;

2.4. ieškovė nesimoko pažangiai. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji mokytųsi pažangiai, veikiau priešingai – (i) pateikti duomenys patvirtina apie skolų turėjimą (neišlaikytas matematikos egzaminas), dėl ko ieškovė buvo priversta keisti studijų programą; (ii) ieškovė nutyli, kad iš pirmo karto ji neišlaikė 4 egzaminų; (iii) ieškovė nutyli apie nepatenkinamus studijų rezultatus.

3. Trečiasis asmuo G. Z. (ieškovės tėvas) prašo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad:

3.1. ieškovė nuo 2022 metų lapkričio mėnesio gyvena pas trečiąjį asmenį, nes atsakovė, fiziškai ir psichologiškai traumavusi ieškovę, išsikraustė gyventi kitur ir nuo to laiko visiškai nustojo rūpintis tuo metu dar nepilnamete ieškove;

3.2. trečiasis asmuo šiuo metu pilnai išlaiko ieškovę, nes ji šiuo metu studijuoja dieniniame skyriuje ir neturi galimybės gauti jokių pajamų. Ieškovė labai atsakingai žiūri į studijas, išskirtinai pažangiai lanko paskaitas bei kitus užsiėmimus ir labai stengiasi kuo geriau mokytis, kad įgytų trokštamą išsilavinimą. Ieškovė gyvena kukliai, iš esmės tenkindama tik minimalius savo poreikius, reikalingus pragyventi ir studijuoti. Ieškovė propaguoja tvarų gyvenimo būdą ir vengia bet kokių nereikalingų išlaidų. Todėl iš atsakovės prašomos išlaikymo paramos dydis yra minimalus ir tikrai pagrįstas. Trečiasis asmuo atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovė turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, kurie neleidžia jai per daug apkrauti organizmo. Esant per dideliam krūviui, sutrinka ieškovės sveikata ir ji nebegali net tinkamai mokytis. Todėl ieškovė objektyviai neturi fizinės galimybės dirbti ir studijuoti tuo pačiu metu. Dalinai dėl šios priežasties ieškovei teko pakeisti ir studijų programą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino dalinai: priteisė iš atsakovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą (paramą) po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 1 d. iki kol I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baigs nuolatines (dienines) (duomenys neskelbtini) studijų programos studijas Vilniaus universitete, (duomenys neskelbtini) fakultete (numatomas studijų baigimo data – 2028 m. birželio 30 d.), bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai. Teismas nurodė, kad:

4.1. į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė įstojo ir mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, t. y., jos studijų kaina yra apmokama valstybės biudžeto lėšomis. Nors atsakovė ir nurodo, jog ieškovė nesimoko pažangiai, nutyli apie nepatenkinamus studijų rezultatus bei pateikia duomenis apie 2023 m. egzaminų rezultatus, studijų grafiką ir kitus duomenis, tačiau bylos duomenimis, ieškovės (duomenys neskelbtini) studijų programos (duomenys neskelbtini) fakultete svertinis vidurkis per pirmą studijų semestrą sudarė 8,17 balo, taip pat, ieškovė nors ir pakeitė studijų programą, tačiau vis tiek išlaikė valstybės finansuojamą vietą bei sėkmingai pabaigė rudens semestrą, kas patvirtina ieškovės pažangaus mokymosi faktą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė visgi rūpestingai vykdo pareigą mokytis, jį sėkmingai pabaigė 2024 m. rudens semestrą ir buvo perkelta į 2025 m. pavasario semestrą, pažangaus mokymosi faktą patvirtina ir daugiausiai aukšti išlaikytų egzaminų balai 2024 m. rudens semestre, bei ieškovės mokymasis valstybės finansuojamoje studijų programoje. Teismas daro išvadą, kad ieškovės studijų rodikliai vertintini kaip atitinkantys pažangumo reikalavimus, kuriems esant, svarstytinas klausimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, todėl teismas sprendžia, jog ieškovės sąžiningo ir pažangaus mokymosi aplinkybė yra pilnai įrodyta šioje civilinėje byloje, o atsakovės visi argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 str. – 179 str.);

4.2. remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvavusių asmenų, bei jų atstovų parodymais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad atsakovės pilnametės dukters, ieškovės poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 631 Eur suma;

4.3. iš ieškovės teismui pateiktų studijų tvarkaraščių matyti, jog paskaitos ir seminarai universitete ieškovei vyksta visomis darbo dienomis ir baigiasi skirtingu laiku, vadovaujantis 2024-2025 m. pavasario semestro 1 kurso 3 grupės, kurioje mokosi ieškovė, užsienio kalbos (vokiečių), vertimo žodžiu įvado tvarkaraščiu, nustatyta, jog vidutiniškai ieškovės užimtumas atitinka darbą, dirbant pilną darbo dieną (apie 40 valandų darbo savaitę). Atsižvelgiant į ieškovės paskaitų, seminarų, konsultacijų grafiką (-us) ir užimtumą studijose, taip pat aplinkybę, jog po paskaitų universitete yra reikalinga pailsėti, o taip pat dalį laiko skirti namų darbų užduočių atlikimui, įvertinus aplinkybę, jog ieškovė studijose praleidžia laiko tarpą, kuris iš esmės atitinka pilną darbo dieną, teismas sprendžia, jog ieškovė neturi galimybės studijų metu dalį laiko skirti darbui, tačiau tokią galimybę turėtų vasaros laikotarpiu, t. y., liepos - rugpjūčio mėnesiais. Teismo vertinimu, ieškovei įsidarbinus vasaros laikotarpiu, per du vasaros mėnesius (liepą ir rugpjūtį), ji galėtų užsidirbti minimalų darbo užmokestį, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 1 038 Eur (kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 777 Eur). Ieškovei per metus gavus apie 1 554 Eur pajamų ir jas tolygiai paskirsčius, kiekvienam mėnesiui tektų apie 129,50 Eur suma (1 554 Eur / 12 mėn. = 129,50 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė nedirbdama, neišnaudojo visų galimybių pati užsitikrinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Vis dėl to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų dirbusi laisvu nuo mokslų metu (t. y., vasaros metu), atsižvelgiant į nustatytą laiką, kurį galėtų skirti darbui ir į pajamas, kurias gavus už darbą galėtų tolygiai paskirstyti kiekvienam mėnesiui, ieškovė vis tiek nebūtų pajėgi užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui ir pilnai save išlaikyti. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad ieškovės motina (atsakovė), turėdama finansines galimybes, iš dalies turėtų ieškovę remti, taip sudarydama galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą, tačiau paramos dydis, atitinkamai, turi būti mažinamas, atsižvelgiant į ieškovės neišnaudotas galimybes lėšų pragyvenimui ir mokslams gauti pačiai (LR CPK 176 str. – 179 str.). Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas laiko nustatytu, jog įvertinus ieškovės poreikius (apie 631 Eur per mėnesį), jos skolinamas iš trečiojo asmens pinigines lėšas, galimybes dirbti ir užsidirbti pajamų laisvu nuo mokslų metu, t. y., vasaros metu, tolygiai paskirsčius už darbą vasaros metu gautas lėšas po 129,50 Eur per mėnesį, pripažintina, kad ieškovei yra reikalinga apie 502 Eur per mėnesį materialinė parama (631 Eur – 129 Eur = 502 Eur), nes ji pažangiai besimokydama Vilniaus universitete, studijuodama dieniniame skyriuje, valstybės finansuojamoje (duomenys neskelbtini) studijų programoje, (duomenys neskelbtini) fakultete, pati negali pilna apimtimi pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi ir pragyvenimui;

4.4. atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį (turi turto), į atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji šiuo metu neturi darbo, nes buvo atleista, tačiau aktyviai ieškosi naujo darbo, išlaiko nepilnametį sūnų, finansiškai remia savo pensinio amžiaus tėvus, turi sveikatos problemų ir galimai ateityje turės papildomų išlaidų dėl gydymo bei būsto remontų, augina gyvūną, kuriam neseniai buvo atlikta operacija ir kitas nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, jog atsakovė nėra finansiškai pajėgi bent dalinai remti savo pilnametę dukrą – ieškovę (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti pajamų, ji turėtų finansines galimybes skirti ieškovei po 260 Eur per mėnesį dydžio paramą, taip sudarydama galimybę pilnametei dukrai baigti studijas, įgyti specialybę bei susirasti darbą, todėl teismas priteisia iš atsakovės išlaikymą (paramą) ieškovei, mokamą periodinėmis išmokomis po 260 Eur nuo 2023 m. liepos 1 dienos iki kol atsakovė baigs nuolatines (dienines) (duomenys neskelbtini) studijų programos studijas Vilniaus universitete, (duomenys neskelbtini) fakultete (numatomas studijų baigimo data – 2028 m. birželio 30 d.), bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliantė (atsakovė) O. Z. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-22 sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai; 2) jei būtų netenkintas pirmasis reikalavimas, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-22 sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas, ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl paramos įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį iki 2024-09-01 bei sumažinti priteistos paramos dydį iki 75,30 Eur/mėn. (15% nuo 502 Eur sumos); 3) skirstant bylinėjimosi išlaidas skirstyti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų nemažinant; 4) priteisti iš ieškovės apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

5.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko darė nepagrįstas išvadas;

5.2. sprendimo 47 punkte teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, garažas ir žemės sklypo dalis (esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g.). Ši neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė (nepagrįstai padidintas apeliantės turto kiekis) iškreipė duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, kuria teismas rėmėsi, darydamas išvadą dėl paramos ieškovei priteisimo ir dydžio. Nustatydamas apeliantės turtinę padėtį, teismas vadovavosi išimtinai nekilnojamojo turto registro išrašu. Teismas nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų: (i) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo 4.6.1 – 4.6.3 punktų, kuriuose nurodyta, jog šis turtas asmeninės nuosavybės teise atitenka trečiajam asmeniui; (ii) apeliantės paaiškinimų, pateiktų atsiliepimo 23, 70-71 punktuose, kur apeliantė nurodė, kad trečiasis asmuo nepersiregistruoja šio turto savo vardu, galimai vengdamas nekilnojamojo turto mokesčių;

5.3. teismas ieškovės sąžiningą ir pažangų mokymąsi konstatavo padaręs įrodymų vertinimo faktinę klaidą ir nepagrįstai priteisė ieškovei paramą už laikotarpį iki 2024-09-01, nors šiuo laikotarpiu ieškovė sąžiningai nevykdė pareigos mokytis (mokėsi nepažangiai). Teismo vertinta akademinė pažyma patvirtina apie ieškovės nepažangumą: (i) kad ieškovė pirmųjų mokslo metų metu surinko nepakankamą kreditų skaičių (40 iš 60 būtinų) ir (ii) kad jos studijos po pirmųjų mokslo metų buvo nutrauktos. Iš pažymos matyti, kad 2023 m. rudens semestro metu ieškovė: (i) iš pirmo karto neišlaikė 4 egzaminų, (ii) finansinės apskaitos pagrindų egzamino neišlaikė ir perlaikydama, (iii) surinko nepakankamą kreditų skaičių - 25 (vietoje reikiamų 30) ir (iv) bendras svertinis semestro vidurkis buvo 5,33 balo. 2024 m. pavasario semestro metu ieškovė: (i) iš pirmo karto neišlaikė 3 egzaminų ir jų neperlaikė, (ii) surinko nepakankamą kreditų skaičių - 15 (vietoje reikiamų 30) ir (iii) bendras svertinis semestro vidurkis buvo 3,33 balo, t. y. nepatenkinamas. Taigi, pirmuosius studijų metus ieškovė baigė nepažangiai, nes: (i) nepasiekė studijų rezultatų - 60 kreditų apimties (surinko tik 40 kreditų), (ii) bendras svertinis 2023 m. rudens semestro vidurkis buvo nepatenkinamas - 4,33 balo ir (iii) studijų metus užbaigė su 4 skolomis. Ieškovės studijų programa buvo keičiama dėl nepatenkinamų studijų rezultatų (pasiekus žemesnį nei slenkstinį studijų pasiekimų lygmenį, dėl nepažangumo);

5.4. teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė studijų metu neturi galimybės dalį laiko skirti darbui. Teismas netyrė ir nevertino ieškovės studijų grafiko, kuris patvirtina žemiau nurodytas priešingas aplinkybes: 1) dėl 2024 m. rudens semestro: ieškovė neturėjo lankyti ekonomikos teorijos ir dalykinės anglų kalbos paskaitų (nes egzaminų rezultatai buvo įskaityti iš ankstesnių studijų metų); kas antrą savaitę pirmadieniais ieškovė turėjo paskaitas tik po pietų (nuo 13:00 val.); kas antrą savaitę antradieniais ieškovė turėjo paskaitas tik vakare (nuo 16:00 val.); kas antrą savaitę trečiadieniais ieškovė turėjo paskaitas tik nuo 11:00 val.; kas antrą savaitę ketvirtadieniais ieškovė turėjo paskaitas tik vakare, nuo 17:00 val., likusias savaites - nuo 15:00 val.; penktadieniais ieškovė turėjo laisvą nuo studijų dieną; 2) dėl 2025 m. pavasario semestro: trečiadieniais ieškovė turi paskaitas nuo 11:00 val.; ketvirtadieniais ieškovė turi paskaitas tik vakare, nuo 17:00 val.; penktadieniais ieškovė paskaitų neturi. Studijų grafikas akivaizdžiai paneigia teismo išvadą, kad ieškovės užimtumas buvo pilną darbo dieną (40 val.). Studijų grafikas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė galėjo dirbti dalį laiko arba vakarais, arba ketvirtadieniais, arba penktadieniais, arba šeštadieniais, arba sekmadieniais. Ieškovei nepateikus įrodymų apie galimybių užsidirbti bent dalį lėšų išnaudojimą, o priešingai, ieškovei teismo posėdžio metu patvirtinus, kad niekada net nebandė įsidarbinti (nei mokslo metų, nei vasaros atostogų metu) teismas turėjo konstatuoti, kad nėra vienos iš būtinų nustatyti paramos pilnamečiui asmeniui priteisimo sąlygų ir ieškinį atmesti pilnai;

5.5. būtent ieškovė turėjo įrodyti išlaidų dydį / paramos būtinumo faktą, bet įrodymų nepateikė, o byloje surinktų įrodymų trūkumą teismas nepagrįstai vertino atsakovės (o ne ieškovės, turėjusios įrodinėjimo pareigą) nenaudai;

5.6. teismas netinkamai įvertino atsakovės finansines galimybes, visai nevertino ir nemotyvavo paramos priteisimo įtakos atsakovės ir jos išlaikomų asmenų turtinei padėčiai. Atsakovė išlaiko nepilnametį sūnų, taip pat teikia paramą savo pensinio amžiaus tėvams. Atsakovė yra vienintelis vaikas, o atsakovės tėtis serga (duomenys neskelbtini) liga, kitų asmenų, galinčių pagelbėti savimi negalinčiais pilnai pasirūpinti atsakovės senais tėvais, nėra.

5.7. teismas nepagrįstai nustatė 260 Eur paramos ieškovei dydį iš atsakovės, nepateikė tokio sprendimo motyvų (netinkamai taikė CK 3.192, CPK 263 straipsnius). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Ši teisės norma mutatis mutandis taikoma ir sprendžiant dėl paramos pilnamečiams besimokantiems vaikams priteisimo. Teismas nepateikė motyvų, kodėl atsakovei priskirtina būtent 260 Eur dydžio suma (52 proc. visos nustatytos 502 Eur išlaikymo sumos). Vertinant skirtingas atsakovės (kol atsakovė dirbo) ir trečiojo asmens (tėvo) gaunamas pajamas (darbo užmokesčius), proporcingai iš atsakovės galėtų būti priteista 15% paramos dalis, o 85% paramos dalį proporcingai gaunamoms pajamoms turėtų dengti trečiasis asmuo (tėvas);

Atsiliepimas

5.8. atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas ženkliai sumažino jos advokato pagalbai patirtų išlaidų dalį (nuo 5 837,07 Eur iki 1 500 Eur, taigi - 74%), paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį, tačiau ignoravo faktinius duomenis, kad: byloje vyko papildomai 2 parengiamieji teismo posėdžiai, šalys dalyvavo teisminėje mediacijoje, teismo pavedimu atsakovei buvo pavesta surinkti įrodymus iš kredito įstaigų (už visus byloje dalyvaujančius asmenis, dalį bylinėjimosi išlaidų sudaro faktinės išlaidos bankui už dokumentų pateikimą), bylą sudaro didelis skaičius procesinių dokumentų ir įrodymų, byloje buvo teikti rašytiniai paaiškinimai, - visa tai tiesiogiai įtakoja advokato darbo laiko sąnaudas (net nevertinant bylos sudėtingumo).

6. Ieškovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. teismo sprendimo 48 punkte aiškiai yra nurodoma, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo metu padalinus šalių turtą atsakovei jokia nekilnojamo turto dalis objekto, adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, nepriteista. Todėl, akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis buvo nustatyta tinkamai ir teisingai, ir jokios faktinės klaidos šioje teismo sprendimo dalyje nėra, kaip nurodo atsakovė;

6.2. ieškovei baigus 2023 m. pirmąjį studijų semestrą (t. y. 2024 m. sausis), jos neišlaikytų egzaminų apimtis buvo tik 5 kreditai ir pagal pateiktus universiteto studijų nuostatus ji buvo pažangi studentė. Taigi, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. sausio mėn. pabaigos, yra aišku ir konstatuotina, kad ieškovė net pagal atsakovės nurodomus vertinimo kriterijus, buvo visiškai pažangi studentė. Ieškovė pirmo kurso studijų (duomenys neskelbtini) studijų programos II semestro nebaigė, todėl pagrįstai teigtina, kad antram semestrui iš viso negali būti taikomas nepažangumo kriterijus, nes ieškovė jo nebaigė dėl universiteto nustatytos tvarkos, o studento pasiekti studijų pasiekimai, vertinami tik baigus studijų dalyką (modulį). Aplinkybė, kad ieškovė neužbaigė pirmo kurso II semestro, nes pakeitė studijų programą, negali būti pripažįstama ir vertinama kaip nepažangus mokymasis. Byloje nėra duomenų, tokių nėra nurodoma ir apeliaciniame skunde, kad ieškovės elgesys studijų metu būtų nesuderinamas su Vilniaus universiteto nustatyta studijavimo tvarka, t. y. asmuo nelankytų studijų, neatvyktų į egzaminus, neatsiskaitytų tarpiniuose atsiskaitymuose ir pan. Ieškovės elgesys studijų metu yra tiek sąžiningas, tiek pažangus;

6.3. pagal teismų praktiką yra pripažįstama, kad išlaikymo dydžio, kuris yra atitinkantis MMA dydį, nereikia įrodinėti papildomais įrodymais, t. y. šio dydžio paramos/išlaikymo artima suma yra a priori teismų pripažįstama, kaip kad galinti tenkinti tik vaiko minimalius poreikius, kurių papildomai įrodinėti nereikia. Iš atsakovės buvo priteista mažesnė nei pusė MMA suma, mokėtina paramos forma ieškovės naudai, todėl pagrįstai teigtina, kad tokios sumos papildomai įrodinėti papildomais rašytiniais įrodymais (mokėjimo dokumentais, kvitais ir/ar čekiais) nėra reikalaujama, kadangi tai atitinka bendrai žinomas gyvenimo aplinkybes, kurių nėra reikalinga papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovei reikalinga paramos suma kas mėnesį sudaro 502 Eur. Į šią sumą nepatenka ieškovės laisvalaikio išlaidos, taip pat teismo yra įvertintos ir įtrauktos ieškovės galimybės dirbti du vasaros mėnesius išnaudojimas, dėl ko prašytos paramos suma sumažinta nuo 300 Eur iki 260 Eur. Teismui, neturėtų kilti abejonių, kad 502 Eur suma pragyventi jaunam, aukštojo mokslo siekiančiam, jokio turto neturinčiam ir jokių pajamų negaunančiam asmeniui nėra pakankama;

6.4. atsakovė turi galimybę teikti 260 Eur paramą ieškovei, nes: 1) standartinis atsakovės darbo užmokestis paskutiniais mėnesiais buvo 2 870 Eurų „ant popieriaus“ arba 1735 Eurai „į rankas“; 2) atsakovė 2023 m. birželio mėn. datai po santuokos su trečiuoju asmeniu nutraukimo turėjo/gavo šį turtą: butą ((duomenys neskelbtini), Vilniuje); žemės sklypą su statiniais ((duomenys neskelbtini) pl., sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, realiai sodo sklypas be pastatų), kurio nurodyta vertė 66 000 Eur, nors pačios atsakovės vertinimu vertė yra 120 000 Eurų); vertybiniai popieriai Luminor banke kurių vertė 9 674,18 Eur; SEB banke esantis vertybinių popierių portfelis (33 793,32 Eur); 5 600 Eur piniginės lėšos esančios atsakovės žinioje; 20 000 Eur piniginė kompensacija; grąžintas žyminis mokestis 2 813 Eur;

6.5. atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokią konkrečią pinigų sumą skiria savo tėvams, todėl, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad dėl paramos teikimo dukrai ženkliai pablogės jos tėvų turtinė padėtis. Kitas atsakovės išlaikytinis yra nepilnametis vaikas, kurį išlaiko abu tėvai, todėl ieškovės brolio turtinė padėtis taip pat nepablogės, kadangi sūnaus poreikius tenkina ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo;

6.6. byloje pirmos instancijos teismo motyvai ir išvados (dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo) yra teisėtos ir pagrįstos, ir kasacinio teismo išaiškinimais vadovautasi tiksliai ir teisingai. Pirmos instancijos teismas turėjo teisę įvertinti ne tik tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, nurodyto Rekomendacijose, bet ir vertinti kitus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, teismo posėdžių kiekį ir trukmę. Pirmos instancijos teismas tą ir atliko, todėl, kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teismo pareiga, yra svarbu užtikrinti, kad bylą laimėjusi šalis nebūtų pastatoma į teisinę padėtį, kuri savo esme reikštų priešingą teisinį rezultatą bylos „laimėjimui“. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ji nusprendė patirti, yra praktiškai lygi visam ieškovės reikalavimo patenkinimui ir įvykdymui iki teismo sprendimo datos. Ieškovė nekvestionuoja atsakovės teisės kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, tačiau šioje konkrečioje byloje, yra visiškai akivaizdu, kad teisinės gynybos išlaidos yra akivaizdžiai neproporcingos siekiamam teisiniam rezultatui byloje, turint mintyje, kad atsakovė apeliaciniu skundu pripažino ieškinį dalyje (75 Eur suma). Taigi, tokia atsakovės savo nuožiūra prisiimta rizika patirti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas negali būti automatiškai perkeliama ieškovei. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji pajamų negauna, todėl apsunkinti jos turtinę padėtį dėl atsakovės prisiimtos bylinėjimosi išlaidų sumos rizikos, ir automatiškai be pagrįstumo vertinimo kitų kriterijų, ją perkelti kaip finansinę naštą paramos prašančiai pusei, yra nesuderinama nei su geros moralės principais, nei su teisingumo, sąžiningumo principais.

7. Trečiasis asmuo, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. ieškovei, baigus pirmąjį 2023 metų studijų semestrą, jos neišlaikytų egzaminų apimtis buvo tik 5 kreditai ir pagal pateiktus Universiteto studijų nuostatus ji buvo pažangi studentė. Ieškovė nebaigė antro (2024 metų pavasario) semestro, nes neturėjo galimybės papildomai pasimokius perlaikyti egzaminų. Pagal pačios atsakovės pateiktoje nuorodoje į Vilniaus Universiteto Studijų nuostatų 57 p. „Galutinio dalyko (modulio) studijų pasiekimų vertinimo metu pasiekus žemesnį nei slenkstinį studijų pasiekimų lygmenį studijuojantysis gali galutinį dalyko (modulio) studijų pasiekimų vertinimą vieną kartą perlaikyti per pirmąsias dvi naujo semestro savaites“. Taigi pagal Universiteto tvarką egzaminų perlaikymai buvo numatyti tik 2024 m. rudenį. Todėl antram semestrui iš viso negali būti taikomas nepažangumo kriterijus, nes ieškovė jo nebaigė dėl Universiteto nustatytos tvarkos, o „studento pasiekti studijų pasiekimai, vertinami tik baigus studijų dalyką (modulį)“. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė mokėsi nepažangiai, nes ieškovės mokymosi rezultatai ir Vilniaus Universiteto studijų nuostatų tvarka tai akivaizdžiai paneigia;

7.2. atsakovė nepagrįstai ir melagingai teigia, kad „Jei Ieškovė nebūtų pakeitusi studijų programos ir pradėjusi studijuoti antrus metus vėl į pirmą kursą, Ieškovė būtų buvusi pašalinta iš Universiteto dėl nepažangumo“. Visų pirma, tokiu atveju ieškovė būtų turėjusi galimybę perlaikyti neišlaikytus egzaminus 2024 metų rudens semestro pradžioje, kaip tai išdėstyta prieš tai buvusiame 7 punkte. Visų antra, net jei ieškovei ir nepavyktų perlaikyti nei vieno egzamino, pagal tų pačių Vilniaus Universiteto Studijų nuostatų 61 p. „Pasibaigus galutinio studijų pasiekimų vertinimo perlaikymo terminui ne daugiau kaip 15 studijų kreditų apimties skolų ir (arba) akademinių skolų turintis studentas, norintis tęsti studijas, turi kreiptis į kamieninio akademinio padalinio vadovą su prašymu leisti pakartoti atitinkamą studijų dalyką (modulį), perlaikyti dalyką (modulį) eksternu po savarankiško kartojimo arba pakeisti dalyką (modulį) kitu ir tęsti studijų programos vykdymą“, ieškovė turėtų ir kitų galimybių gauti trūkstamus kreditus. Tad atsakovės teiginiai apie ieškovės šalinimą iš Universiteto dėl nepažangumo yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą;

7.3. teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl ieškovės užimtumo ir galimybės dirbti. Nepaisant atsakovės nuolat kartojamų niekuo nepagrįstų teiginių, apie ieškovės neva turimas marias laisvo laiko, pateikti įrodymai ir faktinės aplinkybės rodo priešingai. Tiek trečiojo asmens pateiktuose 2025-03-10 dienos rašytiniuose paaiškinimuose (12-13 p.) teismui, tiek teismo posėdžio, vykusio 2025-04-15 dieną, metu jau buvo paaiškinta, kad kaip ir teisėjų užimtumas susideda ne tik iš darbo laiko posėdžių metu, taip ir studentų bendras užimtumas yra ne vien tik paskaitų (kontaktinių užsiėmimų ) valandos, bet ir kitas laikas, būtinas studijoms pagal Universiteto patvirtintą tvarką. Atsakovė sąmoningai nagrinėja tik ieškovės kontaktinių užsiėmimų valandas, tačiau Universiteto patvirtinti studijų dalykų (modulių) aprašai, pateikti trečiojo asmens 2025-03-10 dienos rašytinių paaiškinimų prieduose, aiškiai nurodo, kad be kontaktinio darbo valandų studentams yra privalomos savarankiško darbo valandos, kurios yra dar didesnės, nei kontaktinių užsiėmimų valandos. Štai Universiteto patvirtintas (duomenys neskelbtini) istorijos ir teorijos studijų aprašas numato 52 kontaktinių užsiėmimų valandas ir 78 savarankiško darbo valandas, o Universiteto patvirtintas anglų vertimo žodžiu studijų aprašas numato 32 kontaktinių užsiėmimų valandas ir net 101 savarankiško darbo valandą. Didžioji dalis savarankiškam darbui skiriamų užduočių yra grupinės užduotys, kurias studentai turi atlikti grupėse ir laikas joms atlikti skiriamas nekontaktinių užsiėmimų metu. Tad atsakovės pretenzijos dėl neva neapkrauto ieškovės užsiėmimų tvarkaraščio yra visiškai nepagrįstos. Maža to, atsakovė ir toliau klaidina teismą, pateikdama neteisingą informaciją apie ieškovės paskaitų tvarkaraštį, taip sąmoningai siekdama sudaryti neteisingą įspūdį dėl ieškovės užimtumo. Atsakovė vėl teigia, kad neva tai pagal ieškovės studijų grafiką „2025 m. pavasario semestre penktadieniais Ieškovė paskaitų neturi“, kas yra visiška netiesa, nes ieškovė penktadieniais turi pasirenkamas anglų vertimo žodžiu įvado studijas nuo 11 iki 12:30 valandos. Visa ši informacija apie ieškovės studijuojamus dalykus ir jų tvarkaraščius jau buvo pateikta dar 2025-02-28 dieną su ieškovės pateiktu prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo ir jo priedais

7.4. atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, būdama studentė, kaip ir bet kuris dirbantysis, taip pat turi teisę į poilsį. Tad teigti, kad ieškovė turėtų dirbti per visas atostogas, nėra visiškai korektiška;

7.5. nors atsakovė teigia, kad ieškovės išlaidos yra 631 Eur per mėnesį, teismo sprendime yra įsivėlusi techninė klaida. Tiek nurodytos ieškinyje, tiek Pagal Sprendimo 82 p. ieškovės pateikiamos pragyvenimo išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro: gyvenamosios vietos komunalinės išlaidos – apie 130 Eur; maitinimosi išlaidos – 360 Eur; drabužiai/avalynė apie 100 Eur; higienos prekės/medikamentai – 40 Eur; laisvalaikis – 50 Eur; telefono išlaidos, IT įranga – 50 Eur; mokymosi, kanceliarinės išlaidos – 20 Eur; kirpykla – 10 Eur; išlaidos transportui - apie 6 Eur (viešojo transporto bilietas); išlaidos būtinoms priemonėms (ieškovės dalis) – 15 Eur (Sprendimo 82 p.), t. y. 731 euras per mėnesį, neskaitant laisvalaikio išlaidų. Tuo tarpu Sprendimo 89 p., sumuojant visas ieškovės išlaidas yra praleistos ieškovės drabužių/avalynės išlaidos (100 Eur), nors pačiame Sprendimo 89 p. tekste jos yra įvardintos – „20 metų merginos aprangos, avalynės ... poreikiui patenkinti“. Tad Sprendimo 92 p. išvadoje irgi turėjo būti 731 Eur suma, o ne 631 Eur suma. Šia suma teismas rėmėsi/turėjo remtis nustatydamas paramos dydį ieškovei. Todėl pagal teismo sprendimą atsakovei priteista suma ieškovės išlaikymui ir taip jau yra sumažinta atsakovės naudai;

7.6. atsakovė ir toliau klaidina teismą, pateikdama melagingus duomenis. Atsakovė, teigdama, kad „Trečiojo asmens pajamos „į rankas“ 2024 metais buvo 85% didesnis, nei Apeliantės“ (Apeliacinio skundo 41 p.) deklaruoja netiesą. Pagal byloje teismo pateiktus išrašus iš teismų informacinės sistemos Liteko, atsakovei darbovietės bendras išmokėtas atlyginimas už darbą 2024 metais buvo 35 927,79 Eurai arba vidutiniškai 2 993,98 Eurai per mėnesį. Tuo tarpu pagal tuos pačius teismo pateiktus išrašus iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, man bendras išmokėtas atlyginimas už darbą 2024 metais buvo 57 272,71 Eurai arba vidutiniškai 4 772,73 Eurai per mėnesį. Duomenys Liteko sistemoje pateikti „ant popieriaus“, tačiau procentinis skirtumas yra toks pats kaip ir skaičiuojant atlyginimą „į rankas“. Ir tai yra 59,4 % didesnis atlyginimas, nei atsakovės, o ne 85% didesnis, kaip melagingai teigia atsakovė. Atsakovei priteista išlaikymo suma 260 Eurų per mėnesį sudaro tik 36% ieškovės būtinųjų mėnesinių išlaidų (731 Eur). Trečiasis asmuo, pagal šį teismo sprendimą prisidedu prie ieškovės kasmėnesinio išlaikymo (471 Eur), t. y. 81% didesne dalimi, nei atsakovė (260 Eur). Tad atsakovės teiginiai, apie neproporcingai priteistą paramos dalį (Apeliacinio skundo 43 p.), neturi jokio pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Nustatyta, kad ieškovė, gim. (duomenys neskelbtini) yra apeliantės (atsakovės) ir trečiojo asmens dukra. Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovė studijavo Vilniaus universitete, dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini) fakultete, (duomenys neskelbtini) studijų programoje, valstybės finansuojamoje vietoje. Studijos nutrauktos dėl netinkamo studijų programos pasirinkimo studijų prorektoriaus 2024 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. SD-387.

12. Ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. perėjo į kitą studijų programą tame pačiame universitete, ir nuo 1 kurso studijuoja (duomenys neskelbtini) fakultete, (duomenys neskelbtini) studijų programoje, dieniniame skyriuje, valstybės finansuojamoje vietoje.

13. Ieškovė nedirba, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovė registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

14. Apeliantės darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo nuo 2 665 Eur iki 3 533 Eur (neatskaičius mokesčių). 2024 metais apeliantės darbo užmokesčio mėnesio vidurkis – apie 2 994 Eur (neatskaičius mokesčių) (metinis uždarbis 35 927,99 Eur/12). Nuo 2025 sausio 1 d. iki 2025 sausio 31 d. apeliantei buvo išmokėta 2 878,86 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma, už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 vasario 27 d. buvo sumokėta 12 691,51 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma (kartu su išmokomis, kurios priklauso nutraukus darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnį). Nuo 2025 m. kovo mėnesio apeliantė nedirba, gauna išmokas iš VSDFV Panevėžio skyriaus nuo 1 080 Eur iki 1 290 Eur.

15. Apeliantė turi turto. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-872-1006/2023 buvo nutraukta pareiškėjų (apeliantės ir trečiojo asmens) santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo apeliantei atiteko: 1) 5 600 Eur piniginės lėšos, 2) 66 000 Eur žemės sklypas su statiniais, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) 9 674,18 Eur vertės vertybinių popierių portfelis, esantis Luminor banke, 4) 33 793,32 Eur, kurių tarpe 7 053 Eur asmeninės lėšos, vertybinių popierių portfelis, esantis SEB banke. Taip pat, trečiasis asmuo už jam atitenkančią didesnę dalintino turto dalį sumokėjo apeliantei kompensaciją turtu ir piniginėmis lėšomis tokia tvarka: sumokėjo 20 000 Eur kompensaciją ir perleido atsakovei nuosavybės teises į trečiajam asmeniui priklausantį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

16. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-872-1006/2023, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų (atsakovės ir trečiojo asmens) 2023 m. birželio 3 d. sutartis dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo pasekmių, 1.2 punktu, trečiasis asmuo skiria po 316 Eur (trys šimtai šešiolika eurų) į mėnesį išlaikymo sumą nepilnamečiam sūnui, kuris gyvena su apeliante, iki jo pilnametystės išlaikyti, lėšas mokant į apeliantės nurodytą sąskaitą. Šiuo metu mokama nepilnamečio sūnaus išlaikymui suma yra 389 Eur (padidėjo dėl indeksacijos).

17. Trečiojo asmens darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo nuo 4 071 Eur iki 9 444 Eur (neatskaičius mokesčių). 2024 metais trečiojo asmens darbo užmokesčio mėnesio vidurkis – apie 4 772 Eur (neatskaičius mokesčių) (metinis uždarbis 57 266 Eur/12). Už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 sausio 31 d. darbo užmokestis buvo 10 599,23 Eur (neatskaičius mokesčių).

18. Trečiasis asmuo turi turto. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-872-1006/2023 buvo nutraukta pareiškėjų (apeliantės ir trečiojo asmens) santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo trečiajam asmeniui atiteko: 1) 210 000 Eur vertės butas su rūsiu esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) 1 Eur vertės žemės sklypo dalis esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) 21 000 Eur vertės garažas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) 139 558 Eur piniginės lėšos.

Dėl ginčo esmės

19. Ginčo esmė, - ar pagrįstai iš apeliantės (motinos) priteista 260 Eur parama pilnametei dukrai jos mokymosi Vilniaus universitete (dieniniame skyriuje) laikotarpiu.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

21. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis).

22. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

23. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo šiuos esminius argumentus: 1) netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, 2) nepagrįstai teismas konstatavo, kad ieškovė iki 2024 m. rugsėjo 1 d. mokėsi sąžiningai ir pažangiai; 3) nepagrįstai teismas padarė išvadą, kad ieškovė studijų metu neturi galimybės dalį laiko skirti darbui, 4) ieškovė neįrodė jai reikalingos paramos dydžio, 5) teismas netinkamai įvertino atsakovės finansines galimybes, 6) teismas nepagrįstai ženkliai sumažino jos advokato pagalbai patirtų išlaidų dalį.

24. Kasacinis teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

25. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012; 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Dėl sąžiningo ir pažangaus mokymosi

26. Apeliantė teigia, kad teismas ieškovės sąžiningą ir pažangų mokymąsi konstatavo padaręs įrodymų vertinimo faktinę klaidą ir nepagrįstai priteisė ieškovei paramą už laikotarpį iki 2024 m. rugsėjo 1 d., nors šiuo laikotarpiu ieškovė sąžiningai nevykdė pareigos mokytis (mokėsi nepažangiai).

27. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Šie šeimos santykių įgyvendinimo principai suponuoja, kad nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

28. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad, spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

29. Lietuvių kalbos žodyne (žr. interneto puslapį http://www.lkz.lt/) žodis „pažangus“ aiškinamas kaip darantis pažangą moksle (viena iš reikšmių).

30. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (pastaba – nurodyta CK 3.194 straipsnio 3 dalis šiuo metu iš esmės atitinka CK 192¹ straipsnio 1 dalį) įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ar asmuo mokosi sąžiningai ir pažangiai, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus. Nustačius, kad asmuo nesimoko sąžiningai ir pažangiai, parama tokiam asmeniui negali būti priteisiama.

32. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pažangaus mokymosi, vertino tik 2024 m. rudens semestro mokymosi rezultatus – „ieškovės (duomenys neskelbtini) studijų programos (duomenys neskelbtini) fakultete svertinis vidurkis per pirmą studijų semestrą sudarė 8,17 balo, taip pat, ieškovė nors ir pakeitė studijų programą, tačiau vis tiek išlaikė valstybės finansuojamą vietą bei sėkmingai pabaigė rudens semestrą, kas patvirtina ieškovės pažangaus mokymosi faktą“, tačiau nemotyvavo (neaptarė įrodymų) savo sprendimo dėl ieškovės mokymosi iki 2024 m. rudens semestro.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės sąžiningo ir pažangaus mokymosi (studijų) iki 2024 m. rugsėjo 1 d. (1 kurse pagal studijų programą – (duomenys neskelbtini)), nes: 1) 2023 m. rudens semestro metu ieškovė iš pirmo karto neišlaikė 4 egzaminų, finansinės apskaitos pagrindų egzamino neišlaikė ir perlaikydama, surinko nepakankamą kreditų skaičių - 25 (vietoje reikiamų 30), 2) 2024 m. pavasario semestro metu ieškovė iš pirmo karto neišlaikė 3 egzaminų ir jų neperlaikė, surinko nepakankamą kreditų skaičių - 15 (vietoje reikiamų 30), o bendras svertinis semestro vidurkis buvo 3,33 balo, t. y. nepatenkinamas; 3) ieškovė pirmųjų mokslo metų metu surinko nepakankamą kreditų skaičių (40 iš 60 būtinų), dėl ko ji negalėtų būti perkelta į 2 kursą (1 t., b. l. 108-109), 4) ieškovė 4 neišlaikytų egzaminų neperlaikė (liko skolos) ir studijas po pirmųjų mokslo metų nutraukė (1 t., b. l. 142); 5) ieškovė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti kitame VU fakultete ((duomenys neskelbtini) fakultete) pagal studijų programą – (duomenys neskelbtini), t. y. įstojo iš naujo ir pradėjo studijuoti vėl nuo 1 kurso. Kaip matyti, ieškovė mokėsi nepažangiai (liko neišlaikyti 4 egzaminai; nesurinkti reikiami kreditai), dėl ko ji nebuvo įgijusi teisės būti perkelta į 2 kursą, nuo 2024 m. rugsėjo ji vėl pradėjo studijuoti nuo 1 kurso (1 t., b. l. 5-6, 110). Taigi, ieškovė, studijuodama 1 kurse pagal studijų programą – (duomenys neskelbtini), nepadarė jokios pažangos (neįgijo teisės studijuoti 2 kurse), todėl ieškovė neatitinka vienos iš sąlygų (sąžiningas ir pažangus mokymasis), kurios reikia išlaikymo priteisimui iš apeliantės.

34. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, nustatant išlaikymo priteisimo datą nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl paramos būtinumo

35. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovė studijų metu neturi galimybės dalį laiko skirti darbui. Teismas netyrė ir nevertino ieškovės studijų grafiko.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei parama yra būtina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada.

37. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertins aplinkybes, kurios egzistavo nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., nes iki to jau pripažinta, jog ieškinys nepagrįstas, todėl aktualiomis yra tik aplinkybės po 2024 m. rugsėjo 1 d.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė neturi nei nekilnojamojo turto, nei kilnojamojo turto, yra nedirbanti, gyvena pas trečiąjį asmenį (tėvą) yra jo išlaikoma, studijuoja Vilniaus universitete, stipendijos negauna, už studijas nemoka. Jai iš apeliantės priteista 260 Eur (vietoj prašomos 300 Eur) parama.

39. Pažymėtina, kad studijuojančiam asmeniui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu, be to, akivaizdu, jog asmeniui reikalingas ir poilsis. Kiekvienas jaunas asmuo turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą, todėl paties galimybės užsidirbti savo poreikių tenkinimui yra ribotos.

40. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad nebuvo įvertintas studijų grafikas ir, kad iš jo matyti, jog ieškovė turi pakankamai laiko dirbti. Priešingai nei teigia apeliantė, kuri savo argumentuose remiasi tik ieškovės kontaktinėmis paskaitomis, iš pateikto grafiko (1 t., b. l. 111-114) matyti, kad ieškovės užimtumas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio yra nuo ryto (9:00 val.) iki vakaro (18:30 val.), o penktadienį nuo 11:00 val. iki 12:30 val. Be to, be kontaktinio darbo valandų studentams yra privalomos savarankiško darbo valandos, kurios sudaro didesnę dalį, nei kontaktinių užsiėmimų valandos (pvz.: (duomenys neskelbtini) istorijos ir teorijos studijų aprašas numato 52 kontaktinių užsiėmimų valandas ir 78 savarankiško darbo valandas (3 t., b. l. 37-42); anglų vertimo žodžiu studijų aprašas numato 32 kontaktinių užsiėmimų valandas ir 101 savarankiško darbo valandą (3 t., b. l. 45-47); ir pan.). Taip pat, kokybiškoms studijos svarbi aplinkybė yra poilsio laikas, t. y. studijuojantis asmuo turi turėti laisvo nuo studijų laiko, o šį laiką išnaudoti darbui (gauti darbinių pajamų) studentas neturėtų būti verčiamas, ypatingai, jeigu tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išsilavinimo ir profesijos įgijimo. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė nedirbdama, neišnaudojo visų galimybių pati užsitikrinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis ir jai reikalingą paramą sumažino 129 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neturi galimybių tiek dirbti, kad galėtų save savarankiškai finansiškai išlaikyti, o dėl to, kad neišnaudoja visų galimybių užsidirbti, paramos dydis sumažintas. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovė iš esmės atitinka sąlygą (paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis) paramai gauti.

41. Nepagrįstu laikytini apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė neįrodė jai reikalingos paramos dydžio. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nagrinėjamu atveju iš apeliantės priteista tik 260 Eur/mėn. ieškovės išlaikymui (paramai), kai minimali mėnesinė alga 2024 m. buvo apie 709 Eur (atskaičius mokesčius), o 2025 m. yra apie 777 Eur (atskaičius mokesčius), t. y. priteista žymiai mažiau negu puse (buvo 354 Eur; yra 388 Eur) minimalios mėnesinės algos. Taigi, apeliantei ginčijant priteisto išlaikymo dydį, būtent jai tenka pareiga įrodyti (ne ieškovei šiuo atveju), jog priteista suma yra per didelė, tačiau apeliantė jokių įrodymų tam pagrįsti nepateikė.

Dėl atsakovės galimybės teikti išlaikymą

42. Apeliantė, nesutikdama su išlaikymo dydžiu (260 Eur), teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės finansines galimybes, visai nevertino ir nemotyvavo paramos priteisimo įtakos atsakovės ir jos išlaikomų asmenų turtinei padėčiai. Atsakovė išlaiko nepilnametį sūnų, taip pat teikia paramą savo pensinio amžiaus tėvams.

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

44. Vertinant realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007).

45. Byloje nustatyta, kad 2024 metais apeliantės darbo užmokesčio mėnesio vidurkis buvo apie 2 994 Eur (neatskaičius mokesčių). Nuo 2025 sausio 1 d. iki 2025 sausio 31 d. apeliantei buvo išmokėta 2 878,86 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma, už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 vasario 27 d. buvo sumokėta 12 691,51 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma (kartu su išmokomis, kurios priklauso nutraukus darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnį). Nuo 2025 m. kovo mėnesio apeliantė nedirba, gauna išmokas iš VSDFV Panevėžio skyriaus nuo 1 080 Eur iki 1 290 Eur. Apeliantė turi turto, t. y. po santuokos nutraukimo apeliantei atiteko: 1) 5 600 Eur piniginės lėšos, 2) 66 000 Eur žemės sklypas su statiniais, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) 9 674,18 Eur vertės vertybinių popierių portfelis, esantis Luminor banke, 4) 33 793,32 Eur, kurių tarpe 7 053 Eur asmeninės lėšos, vertybinių popierių portfelis, esantis SEB banke. Taip pat, trečiasis asmuo už jam atitenkančią didesnę dalintino turto dalį sumokėjo apeliantei kompensaciją turtu ir piniginėmis lėšomis tokia tvarka: sumokėjo 20 000 Eur kompensaciją ir perleido atsakovei nuosavybės teises į trečiajam asmeniui priklausantį butą su rūsiu, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad apeliantė yra sveika (neįgalumas nenustatytas, nustatyti nežymūs sveikatos sutrikimai neįtakoja darbingumo ar didelių išlaidų), darbinga, turinti aukštąjį universitetinį (duomenys neskelbtini) krypties išsilavinimą (dirbusi buhaltere, sąmatininke, dokumentų valdymo administratore), todėl gali nesunkiai susirasti pakankamai gerai apmokamą darbą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė naudojasi brangiomis advokatės paslaugomis (tam pirmosios instancijos teisme išleido 5 837,07 Eur), kas tik patvirtina apeliantės gerą turtinę padėtį. Nurodytos aplinkybės nekelia abejonių, kad apeliantės turinė padėtis yra gera ir ji yra pajėgi (nesudarys didelių finansinių sunkumų) skirti dukros išlaikymui (paramai) 260 Eur.

46. Tai, kad apeliantė išlaiko nepilnametį sūnų, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, nėra reikšminga aplinkybė (netrukdanti teikti paramą dukrai), nes prie jo išlaikymo prisideda taip pat ir trečiasis asmuo, kas mėnesį mokėdamas po 389 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad nepilnamečio sūnaus interesai šiuo atveju (suteikiant 260 Eur paramą dukrai) galėtų nukentėti.

47. Apeliantė nurodo, kad prisideda prie savo tėvų išlaikymo, tačiau tam nėra pateikta jokių įrodymų. Be to, nėra jokių duomenų, kad apeliantės tėvams reikalinga finansinė parama (neaiški jų turtinė padėtis: turimas turtas, gaunamos pajamos ir pan.). Tokiu būdu, šios apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti priteistos paramos dydžio.

48. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad ji dėl savo blogesnės turtinės padėties trečiojo asmens atžvilgiu, turėtų prisidėti mažesne dalimi, negu 260 Eur, prie ieškovės (dukros) išlaikymo (paramos). Pirmiausia pažymėtina, kad išlaikymas (parama) ieškovei nustatytas ir priteistas mažesnis negu minimali mėnesinė alga, t. y. pakankamai mažas. Antra, pirmosios instancijos teismas nustatydamas reikalingo išlaikymo dydį (jį apskaičiuojant) padarė aritmetinę klaidą, t. y. neįtraukė ieškovės drabužių ir avalynės išlaidų (100 Eur), nors apie jas sprendimo 89 punkte pasisako kaip apie įtrauktas. Šios išlaidos neabejotinai yra patiriamos. Tokiu būdu ieškovei kas mėnesį yra reikalinga 602 Eur suma (731 Eur - 129 Eur), o ne 502 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas drabužių ir avalynės išlaidų (100 Eur). Taigi, faktiškai gaunasi, kad iš apeliantės yra priteista mažesnė suma (260 Eur), negu puse (301 Eur) reikalingos ieškovei paramos, o trečiajam asmeniui lieka skirti didesnė dalis (342 Eur) paramos. Trečia, apeliantės turtinė padėtis yra pakankamai gera, kuri leidžia jai skirti ieškovei (dukrai) 260 Eur paramą, nepabloginant nei savo, nei nepilnamečio sūnaus turtinės padėties. Ketvirta, abiejų ieškovės tėvų yra pakankamai geros turtinės padėtys, todėl tai, kad trečiojo asmens (tėvo) turtinė padėtis galimai geresnė, nereiškia, kad trečiasis asmuo turi žymiai didesne dalimi prisidėti prie ieškovės paramos.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

50. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pakeičiant išlaikymo (paramos) priteisimo datą, t. y. priteisiant išlaikymą (paramą) ieškovei ne nuo 2023 m. liepos 1 d., o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnis 5 dalis).

52. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti sudaro 603,75 Eur., atsakovės patirtos išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti sudaro 5 837,07 Eur.

53. Ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio, antrinės teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas).

54. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtį, nors ir šalių patirtos išlaidos advokato / advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau atsakovės patirtas advokato išlaidos (5837,07 Eur) ženkliai sumažino, motyvuodamas tuo, kad ši civilinė byla nėra sudėtinga teisės taikymo prasme, be to, atsakovės atstovės advokatės pateikti procesiniai dokumentai nėra laikytini teisės taikymo prasme itin sudėtingi, o pateikiamų dokumentų į bylą kiekis neparodo bylos sudėtingumo esmės, be to, ši civilinė byla iš esmės buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais yra laikytinos protingos ir pagrįstos atsakovės advokato išlaidos šioje civilinėje byloje tik 1500 Eur sumai, o likusioje dalyje prašymas yra atmestinas.

55. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino jos advokato pagalbai patirtų išlaidų dalį (nuo 5 837,07 Eur iki 1 500 Eur, taigi - 74%), paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ignoravo faktinius duomenis, kad: byloje vyko 2 parengiamieji teismo posėdžiai, šalys dalyvavo teisminėje mediacijoje, teismo pavedimu atsakovei buvo pavesta surinkti įrodymus iš kredito įstaigų (už visus byloje dalyvaujančius asmenis, dalį bylinėjimosi išlaidų sudaro faktinės išlaidos bankui už dokumentų pateikimą), bylą sudaro didelis skaičius procesinių dokumentų ir įrodymų, byloje buvo teikti rašytiniai paaiškinimai, - visa tai tiesiogiai įtakoja advokato darbo laiko sąnaudas (net nevertinant bylos sudėtingumo).

56. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.

57. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

58. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).

59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės (atsakovės) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme yra aiškiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga, apimtis nėra didelė, teisminė praktika aiški), į advokatės darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas (ieškovei suteiktos teisinės paslaugos tik už 603,75 Eur), į ginčo pobūdį (išlaikymo priteisimas) ir ginčo sumos dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagrįstomis laikė 1 500 Eur išlaidas už apeliantei suteiktas teisines paslaugas.

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 87 procentų patenkinti, atmesti 13 proc., nes buvo prašoma priteisti paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį, tuo tarpu teismas priteisė paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 260 Eur per mėnesį (260 Eur x 100 proc. ÷ 300 Eur = 86,67 proc.).

61. Pakeitus sprendimą, sumažinant laikotarpį, nuo kada priteisiamas išlaikymas (parama), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patenkintų reikalavimų dalis laikytina 70 proc., atmestų – 30 proc.

62. Ieškovės reikalavimus patenkinus 70 proc., valstybės naudai iš atsakovės priteistina 422,63 Eur (603,75 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 450 Eur (1 500 Eur x 30 proc.).

63. Taip pat, patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai yra priteistina 70 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

64. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 16,57 Eur sumą, todėl atsakovei tenkanti jų dalis 11,60 Eur (16,57 Eur x 70 proc.) priteistina valstybei iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Apeliantės (atsakovė) pateikė prašymą priteisti 2 056,40 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimas) apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (už antrinę teisinę pagalbą) sudaro 262,50 Eur.

66. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės (atsakovės) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra aiškiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga, apimtis nėra didelė, teisminė praktika aiški), į advokatės darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas (ieškovei suteiktos teisinės paslaugos tik už 262,50 Eur), į advokatės ankstesnį dalyvavimą byloje, į ginčo pobūdį (išlaikymo priteisimas) ir ginčo sumos dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad pagrįstomis išlaidomis gali būti tik 8 00 Eur suma.

67. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, sumažinant laikotarpį, nuo kada priteisiamas išlaikymas (parama), apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teisme sumažintą patenkintų reikalavimų dydį, sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 17 proc., atmestas - 83 proc. Tokiu būdu, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 217,88 Eur (262,50 Eur x 83 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 136 Eur (800 Eur x 17 proc.).

68. Apeliantė sumokėjo 71 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, šis žyminis mokestis apskaičiuotas už reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) dydžio sumažinimo (už ginčijamą 260 Eur sumą), tačiau šioje dalyje apeliacinį skundą atmetus, apeliantei (atsakovei) šis žyminis mokestis nepriteistinas.

69. Subendrinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas teik pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, apeliantei (atsakovei) iš ieškovės priteistina 586 Eur (450 Eur + 136 Eur), valstybės naudai iš apeliantės (atsakovės) priteistina (antrinės teisinės pagalbos išlaidų) 640,51 Eur (422,63 Eur + 217,88 Eur). Taip pat valstybei iš apeliantės (atsakovės) priteistina 81,60 Eur (70 Eur žyminio mokesčio + 11,60 išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą (paramą) po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki kol I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baigs nuolatines (dienines) (duomenys neskelbtini) studijų programos studijas Vilniaus universitete, (duomenys neskelbtini) fakultete (numatomas studijų baigimo data – 2028 m. birželio 30 d.), bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai.

Priteisti iš ieškovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 586 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 81,60 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 640,51 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas