Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai ir 11 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. 10:10 val. iki 2021 m. lapkričio 2 d. 10:40 val.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 1 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. nuteistas už tai, kad artimoje aplinkoje prieš šeimos narį panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2021 m. spalio 30 d. apie 24.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kakta sudavė šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiai sugyventinei V. P. į veidą, padarė nukentėjusiajai V. P. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimus nugarėlėje – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas

5. Atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant S. K. bausmę.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tokią veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas S. K., padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į S. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas, nesukėlęs ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios sveikatai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), jo asmenybę (nurodė, jog apeliantas anksčiau teistas, 1 metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, yra įrašytas Psichiatrinio ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, VŠĮ (duomenys neskelbtini) PSPC PSC lankėsi 2019 m. vasario 20 d., diagnozė (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 28 d., diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į S. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad nusikalstamą veiką S. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistajam turi būti paskirta griežčiausia savo rūšimi, tačiau savo dydžiu už sankcijos vidurkį mažesnė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas S. K. nėra pirmasis. Nors nuteistasis yra itin jauno amžiaus – vos 20 metų, tačiau iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo jo atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai – Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu už plėšimą. Be to, prokuroro 2019 m. kovo 19 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, S. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 93 straipsniu (nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės). Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė nei BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, tačiau nuteistajam ne kartą pažeidus probacijos sąlygas 2022 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis nei iš ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas prokuroro nutarimu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nei iš ankstesnių teistumų nepasimokė, teismų jam parodyto pasitikėjimo, tiek taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, tiek BK 92 straipsnio nuostatas, nepateisino, ką neabejotinai patvirtina nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis įvykdė ne tik esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, tačiau ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Būdamas jau du kartus teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas nepraėjus nė pusei metų po to, kai vykdant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį jis buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad 2019 m. vasario mėn. jis buvo du kartus baustas administracine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo.

10. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiosios sveikatai ilgalaikių pasekmių nebuvo sukelta, ji apeliantui atleido, tačiau S. K. pasikėsino į vieną fundamentaliausių ir labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų neturtinių vertybių – kito žmogaus sveikatą. Nukentėjusiajai smūgis buvo suduotas kakta į galvos sritį, todėl tokiais nuteistojo veiksmais galėjo būti sukeltos daug sunkesnės pasekmės. Dėl tokių nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau jai taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – padarytos kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimai nugarėlėje. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad į šią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę S. K. pasikėsino nebe pirmą kartą. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu S. K. buvo nuteistas už plėšimą, kurio metu jis panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio atžvilgiu, suduodamas šiam smūgį į veidą koja, tokiu būdu padarė jam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

11. Galų gale atsižvelgtina ir į tai, kad S. K. savo kaltės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pilnai nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas įtariamuoju pirmąjį kartą apeliantas nurodė, jog negali pakomentuoti nieko, kas yra susiję su jam reiškiamu įtarimu nežymiai sužalojus sugyventinę, kadangi įvykio dieną buvo neblaivus, dėl ko nepamena kas vyko, o vėliau (antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme) jau pripažino, kad sudavė kakta smūgį nukentėjusiajai, tačiau tvirtino, jog tyčia sužaloti jos nenorėjo, sužalojimus padarė griūdamas, po to, kai paslydo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, kaip beje ir apeliaciniame skunde, S. K. taip pat neišsakė jokio savo poelgio kritiško, neigiamo vertinimo ar apgailestavimo. Toks nuteistojo elgesys jau po nusikalstamos veikos padarymo akivaizdžiai rodo, jog jis nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina.

12. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, ne kartą parodyto pasitikėjimo ir suteiktos progos pasitaisyti, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl manyti, kad sušvelninus jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės rūšį ar sutrumpinus jos trukmę, galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

13. Kadangi iš nuteistojo apeliacinio skundo motyvų negalima suprasti, ar jis nesutinka tik su pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam paskirta bausme, ar ir su galutine subendrinta bausme, toliau bus pasisakoma ir dėl bausmių bendrinimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu S. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu apeliantui paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

15. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

16. S. K. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2021 m. spalio 30 d., t. y. jau po Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo ir dar pilnai neatlikus juo paskirtos bausmės. Taigi apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi būtent BK 64 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

17. Bendrindamas S. K. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai nuteistojo pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 10 mėnesių ir 11 dienų – buvo didesnė, nei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, visiškai pagrįstai prie ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies buvo pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Kaip matyti, apylinkės teismas taip pat motyvavo prie griežtesnės bausmės pridedamos švelnesnės bausmės dalies dydžio parinkimą. Dar kartą įvertinusi 8-12 šios nutarties punktuose aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo prie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos griežtesnės bausmės pridėta švelnesnės bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, dalis (4 mėnesiai) nėra per griežta. Pažymėtina, jog tokia pridėtos bausmės dalis yra daugiau nei dvigubai mažesnė už pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę (paskirta buvo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pridėta tik 4 mėnesiai laisvės atėmimo), ir tik vienu mėnesiu didesnė, negu minimalus šios bausmės rūšies dydis – pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai.

18. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismui, kad šiuo atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti tik S. K. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, praeityje jau teistam du kartus, analizuojamą nusikalstamą veiką padariusiam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepripažįstančiam savo kaltės dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, jog, kaip jau minėta, praeityje S. K. jau buvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, o vėliau dar ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, nesilaikė probacijos sąlygų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o iš apelianto to tikėtis negalima.

19. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, S. K. teigia, jog apylinkės teismas nevertino teigiamai jį charakterizuojančios medžiagos. Tačiau jis nedetalizuoja į kokius byloje esančius duomenis, kurie, jo manymu, teigiamai apibūdina jo asmenybę, pirmosios instancijos teismo neatsižvelgė jam skirdamas bausmę. Apygardos teismas, susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, nenustatė, jog, motyvuodamas bausmės skyrimą, apylinkės teismas nebūtų pasisakęs dėl kokių nors nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantas taip pat akcentuoja jauną savo amžių, teigia, kad žemesnės instancijos teismas nesuteikė galimybės jam ištaisyti savo klaidas, tačiau dar kartą pažymėtina, jog S. K. jau ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas, tačiau jis iki šiol nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad yra padaręs teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Taigi, nuteistasis turėjo galimybę koreguoti savo elgesį, taip pat įvertinti, kad padarius naujas nusikalstamas veikas, juo labiau taikomo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam bus skiriamos griežtesnio poveikio sankcijos, nei ankstesniais atvejais, tačiau to nepadarė.

20. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. APD-2022-08915 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį S. K., sudaro 93,33 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

23. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu S. K. niekur nedirbo, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, duomenų apie jo turtą byloje nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, tai, kad jis vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už S. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

24. Teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje buvo padaryta klaida, nurodant, jog S. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Šią klaidą teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu. Kadangi ši klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, ji ištaisytina, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeičiant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad S. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš S. K. valstybės naudai 93,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymą Nr. APD-2022-08915.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.